CP v2

Tag: Zaporižia

  • Po Kachovkos užtvankos sprogdinimo į Dnieprą grįžta eršketai: prie Zaporižios jų nebuvo pusę amžiaus

    Dniepro upėje netoli Zaporižios vėl fiksuojami eršketai – nykstanti, į Ukrainos Raudonąją knygą įtraukta žuvų grupė. Vietos gamtininkai sako, kad tai pirmieji tokie pastebėjimai šiame ruože per daugiau nei pusę amžiaus.

    Eršketų sugrįžimas siejamas su Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimu, po kurio iš esmės pasikeitė Dniepro hidrologinis režimas. Iki užtvankos statybos šios žuvys istoriškai migruodavo aukštyn upe į nerštavietes, tačiau vėliau kelią joms užkirto neįveikiama kliūtis.

    Pasak Nacionalinio draustinio Chortycia atstovų, anksčiau eršketai neršdavo ruožuose žemiau Zaporižios, įskaitant apylinkes prie Rozumivkos. Tačiau po Kachovkos užtvankos pastatymo žuvys nebeturėjo realios galimybės pasiekti tradicinių nerštaviečių, nes infrastruktūroje nebuvo veiksmingo žuvitakio.

    Specialistai pabrėžia, kad eršketai yra migruojančios žuvys, kurioms būtina laisva upės tėkmė ir prieiga prie tinkamų neršto vietų. Kai upėje atsiranda didelės užtvankos, populiacijos dažnai fragmentuojamos, o neršto sėkmė smarkiai krenta.

    Pastaraisiais mėnesiais apie eršketų pasirodymą vis dažniau praneša narai ir Ukrainos gynybos pajėgų atstovai, dirbantys prie upės. Jie fiksuoja, kad žuvys juda upės vagos storymėje, o tai laikoma požymiu, jog migracija vyksta natūraliai.

    Po pirmųjų pranešimų viešojoje erdvėje pasigirdo versija, kad eršketai galėjo patekti į upę iš dirbtinių ūkių. Vis dėlto draustinio atstovai šią hipotezę vertina skeptiškai ir akcentuoja istorinį kontekstą: iki didžiųjų užtvankų statybų eršketai šiame regione buvo įprasta, net komerciškai gaudoma žuvis.

    Gamtininkai nurodo, kad praeities ekspedicijų ir tyrimų medžiaga liudija apie eršketų gausą Dniepre dar prieš XX amžiaus didžiųjų hidroenergetikos projektų plėtrą. Todėl dabartiniai pastebėjimai labiau panašūs į sugrįžimą į istoriškai svarbias buveines, o ne atsitiktinį išplitimą.

    Vienas ryškesnių atvejų užfiksuotas gegužės pradžioje, kai Dniepro pakrantėje Žemutinės Chortycios kaime rastas maždaug pusantro metro ilgio eršketas. Manoma, kad žuvis galėjo būti išmesta į krantą dėl staigaus vandens lygio kritimo ir pakitusios srovės.

    Kachovkos hidroelektrinės užtvanka buvo susprogdinta 2023 metų birželio 6 dieną, o staigus vandens išsiliejimas sukėlė didelio masto potvynius keliose Ukrainos srityse. Ši nelaimė laikoma viena didžiausių technogeninių katastrofų Europoje per pastaruosius dešimtmečius.

    Po vandens telkinio nusekimo buvusio rezervuaro teritorijoje sparčiai pradėjo formuotis naujos buveinės. Mokslininkai ir gamtosaugos organizacijos skelbė aptikusios retų paukščių ir augalų rūšių, o dalis ekspertų diskutuoja, ar teritorijai ateityje galėtų būti suteiktas griežtesnis apsaugos statusas.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad ilgalaikės tendencijos dar neaiškios: ekosistemos atsikūrimas priklauso nuo vandens režimo stabilumo, taršos rizikų ir karo veiksmų poveikio. Be to, dalis potencialių nerštaviečių ir stebėsenos taškų yra teritorijose, kuriose vykdyti tyrimus šiuo metu sudėtinga.

    Gamtininkų teigimu, eršketų sugrįžimas yra svarbus signalas, rodantis, kaip greitai upių fauna gali reaguoti į kliūčių pašalinimą. Tačiau norint suprasti, ar tai taps tvariu populiacijos atsigavimo procesu, reikės nuoseklių stebėjimų ir papildomų duomenų apie nerštą bei jauniklių išlikimą.

  • Zelenskis skelbia: Rusija paliaubas sulaužė akimirksniu – per kelias valandas fiksuota 1 820 atvejų

    Zelenskis skelbia: Rusija paliaubas sulaužė akimirksniu – per kelias valandas fiksuota 1 820 atvejų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija beveik iš karto sulaužė įsigaliojusias paliaubas ir tęsė kovos veiksmus visoje fronto linijoje. Pasak jo, per kelias valandas užfiksuota 1 820 įvairių pažeidimų, o jų skaičius augo sparčiai.

    Ukrainos pusė teigia, kad paliaubos turėjo galioti nuo gegužės 6 dienos vidurnakčio, tačiau realios deeskalacijos nebuvo. Vietoje to, anot Ukrainos institucijų, buvo tęsiamos koordinuotos atakos keliomis kryptimis ir intensyvus apšaudymas.

    Naktinės atakos ir dronai

    Ukrainos pranešimuose teigiama, kad naktį taikiniais tapo Zaporižia, Charkivas ir Dnipropetrovsko sritis. Ryte smūgiai Zaporižiai, kaip skelbiama, buvo kartojami, o dalyje atakų naudotos valdomos sklandančios bombos.

    Taip pat pranešta apie dronų atakas Kryvyj Riho kryptimi. Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad vienas Shahed tipo dronas pataikė į privatų namą, apgadindamas ir aplinkinius pastatus.

    Ką reiškia 1 820 pažeidimų?

    Kijevo vertinimu, fiksuoti pažeidimai apėmė šturmo veiksmus, artilerijos apšaudymą, aviacijos smūgius ir dronų atakas. Zelenskio teigimu, iki ryto vėlyvos valandos pažeidimų skaičius pasiekė 1 820, o situacija rodė ne paliaubų laikymąsi, bet ankstesnio tempo išlaikymą.

    Karo ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad trumpalaikės ar vienašališkai skelbiamos paliaubos kare dažnai žlunga dėl skirtingo jų interpretavimo ir kontrolės mechanizmų stokos. Ukrainos pozicija šiuo atveju lieka tokia pati: jei smūgiai tęsiami, atsakas bus simetriškas.

    Paliaubų fonas ir politinis kontekstas

    Ukraina skelbėsi pasirengusi laikytis ugnies nutraukimo kaip atsako į Rusijos viešai deklaruotą trumpą paliaubų laikotarpį gegužės 8–9 dienomis. Zelenskis anksčiau akcentavo, kad yra pakankamai laiko pasiekti realų kovų sustabdymą, jei tam būtų politinė valia.

    „Kiekvienam protingam žmogui akivaizdu, kad visapusiškas karas ir kasdienis žmonių žudymas nėra momentas viešoms šventėms“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pirmosios valandos po paliaubų įsigaliojimo, Ukrainos teigimu, parodė priešingą tendenciją: vietoje pauzės kovose tęsiami smūgiai ore ir sausumoje. Tai didina tikimybę, kad artimiausiu metu konfliktas išliks aukšto intensyvumo, o diplomatinės formuluotės realių veiksmų fronto linijoje nepakeis.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Žūtys po atakų Ukrainoje

    Per Rusijos raketų ir dronų smūgius Ukrainoje antradienį žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė Kyjivas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atakos tęsiasi tuo metu, kai Maskva viešai kalba apie paliaubas.

    Daugiausia aukų fiksuota Zaporižios mieste, kur, vietos valdžios teigimu, per antskrydį žuvo 12 žmonių. Apie žuvusiuosius taip pat pranešta Dnipro ir Poltavos regionuose, o gelbėjimo darbai kai kur tęsėsi ir po smūgių.

    Kramatorskas ir perspėjimas dėl aukų

    Pasak V. Zelenskio, per ataką Kramatorsko centre žuvo mažiausiai penki civiliai, o sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius dar gali didėti. Kramatorskas laikomas svarbiu Ukrainos kontroliuojamu centru Donecko srityje, todėl ši vietovė nuolat atsiduria Rusijos smūgių taikiklyje.

    „Smūgis pataikė tiesiai į miesto centrą, taikantis į civilius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžė, kad atakos buvo nukreiptos į gyvenamąsias teritorijas ir miesto infrastruktūrą. Tokie smūgiai, anot Kyjivo, didina spaudimą oro gynybai ir apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą.

    Paliaubos dėl gegužės 9-osios

    Pirmadienį Maskva paskelbė apie planuojamas paliaubas per gegužės 9-osios Antrojo pasaulinio karo pergalės minėjimą. Tuo metu Ukraina viešai nurodė, kad ugnį būtų pasirengusi stabdyti nuo gegužės 6 dienos, tačiau pažymėjo, jog realus paliaubų patikimumas turi būti matuojamas ne pareiškimais, o veiksmais.

    Gegužės 9-osios paradas Rusijoje tradiciškai naudojamas kaip karinės galios demonstravimas, o pastaraisiais metais retorikoje siejamas ir su plataus masto karo Ukraina kontekstu. Pranešta, kad šiemet Kremliaus sprendimu renginys planuojamas mažesnės apimties, be įprastai demonstruojamos sunkiosios karinės technikos.

    „Tai visiškas cinizmas prašyti paliaubų tam, kad būtų surengtos propagandinės šventės, ir kartu kasdien vykdyti raketų bei dronų smūgius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Atsakomieji smūgiai ir atakos Rusijoje

    Rusijos pareigūnai tuo pat metu pranešė apie Ukrainos dronų ataką Čeboksaruose Volgos regione, per kurią, jų teigimu, žuvo du žmonės. Regiono valdžia skelbė, kad sužeistųjų skaičius siekė 32, o dronas pataikė į daugiabutį namą.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, taikydamasi į energetikos ir karinės logistikos objektus. Kyjivas tai aiškina kaip atsakomąsias priemones į naktinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams.

    Poltavos regione, Ukrainos duomenimis, per naktinę ataką žuvo keturi žmonės, tarp jų valstybės energetikos įmonės Naftogaz darbuotojai ir gelbėtojai. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad dalis aukų žuvo per pakartotinį smūgį, kai į įvykio vietą atvyko gelbėtojai.

    „Du žuvusieji buvo gelbėtojai, žuvę per klastingą pakartotinį smūgį, nukreiptą į atvykusius padėti“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ukrainos pareigūnai nurodė, kad tokia taktika apsunkina pagalbą nukentėjusiems ir didina riziką civilinėms tarnyboms. Tuo metu Kyjivas kartoja, kad bet kokios paliaubos gali būti realios tik sustabdžius smūgius ir sudarius sąlygas jų laikymuisi.