Tag: Zarasų krašto muziejus

  • Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasų Senamiesčio pasaže šį rudenį turėtų atsirasti nauja skulptoriaus ir rašytojo Mykolo Saukos skulptūra „Choras“. Kūrinys taps dar vienu akcentu šalia Zarasų krašto muziejaus padalinio Kraštiečių muziejaus, kur veikia Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija.

    Projektas siejamas su Zarasų rajono savivaldybės pasirengimu 2028 metais tapti Lietuvos kultūros sostine. Miestui tai ne tik vienkartinis įvykis, bet ir proga nuosekliai stiprinti viešųjų erdvių kokybę, kultūros infrastruktūrą ir kultūrinį turizmą.

    Kas yra „Choras“?

    „Choras“ yra 35 skulptūrinių portretų kompozicija, kuri iš tolo gali atrodyti kaip vientisa žmonių grupė, tačiau priėjus atsiveria skirtingi bruožai ir charakteriai. Pavadinimas referuoja į antikinės tragedijos chorą, kai kolektyvinis balsas komentuoja įvykius ir kuria moralinį, emocinį foną.

    Skulptūroje vaizduojami realūs žmonės, tačiau jų tapatybės žiūrovui neatskleidžiamos. Tokia autoriaus pasirinkta strategija kviečia ne atpažinti, o interpretuoti: spėti istorijas, susieti veidus su patirtimis ir kurti savą pasakojimą.

    Kaip gimė portretų grupė

    Didžioji dalis portretų buvo sukurta 2019–2020 metais, kai pradžioje atsirado molinių galvų grupė, vėliau perkelta į patvaresnę formą. Kompozicija anksčiau buvo pristatyta meno mugėje „Art Vilnius“, o 2026 metais papildyta dar trimis naujais portretais.

    „Galima būtų sakyti, kad tie veidai tapo mano kompanija karantino metu. Norėjau lipdyti jų daug, kol iš jų pasidarys grupė ir stebėti, kaip skirtingi bruožai ir charakteriai veikia vienas kitą“, – sakė Mykolas Sauka.

    Pasak menininko, šiemet prie kompozicijos pridėti portretai, vaizduojantys Zarasų krašto žmones, suteikia kūriniui aiškesnį ryšį su vieta. Tokie įvietinti sprendimai viešajame mene dažnai didina gyventojų įsitraukimą ir padeda naujam objektui tapti bendruomenės tapatybės dalimi.

    Kodėl tai svarbu Zarasams

    Viešosios skulptūros miestuose vis dažniau vertinamos ne vien kaip estetiniai objektai, bet ir kaip kultūrinės traukos taškai, skatinantys lankytojų srautus bei diskusijas. Zarasų atveju „Choras“ papildo formuojamą šiuolaikinio meno maršrutą ir sustiprina Kraštiečių muziejaus kryptį, orientuotą į krašto kūrėjus.

    Rengiantis 2028 metų programai, tokie projektai padeda kurti tęstinumą: miestas ne tik organizuoja renginius, bet ir palieka ilgalaikius, kasdien matomus kultūros ženklus. Planuojama, kad Mykolo Saukos „Choras“ Senamiesčio pasaže bus pastatytas jau šį rudenį.

  • Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose, Zarasų krašto muziejaus padalinyje Kraštiečių muziejuje, Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerijoje atidaroma nauja Šarūno Saukos kūrinių paroda. Joje pristatomi darbai iš privačios menininko sesers kolekcijos, apimantys kelis kūrybos laikotarpius.

    Organizatorių teigimu, lankytojai išvys ir kūrinius, kurie iki šiol beveik nebuvo rodyti viešai. Ekspozicija rengiama galerijai minint trejų metų veiklos sukaktį, todėl paroda siekia papildyti nuolatinę galerijos programą nauju turiniu.

    Kodėl parodoje tiek įvairovės?

    Pasak Šarūno Saukos, idėja surengti naują ekspoziciją kilo iš noro, kad žmonėms netektų kas kartą matyti tos pačios nuolatinės ekspozicijos. Parodai atrinkti kūriniai kaupti ilgą laiką, be iš anksto suformuotos koncepcijos ar vieno atrankos principo.

    „Yra pastovi ekspozicija ir man graužia sąžinė, kad žmonėms tenka tą patį žiūrėti“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Menininkas ekspozicijos pobūdį apibūdina vaizdžiai, pabrėždamas skirtingų laikotarpių ir nuotaikų dermę. „Darbai ten visokie, kaip balta mišrainė“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Ankstyvieji kūriniai ir laikmečio ženklai

    Parodoje greta vėlesnės tapybos eksponuojami ir ankstyvieji 1979–1985 metais sukurti darbai, tarp jų ir studijų laikotarpio kūriniai. Tai suteikia progą pamatyti, kaip formavosi menininko braižas ir kokie motyvai jo kūryboje atsirado anksčiausiai.

    Ankstyvieji darbai leidžia atpažinti temas, vėliau tapusias ryškiomis Šarūno Saukos kūrybos ašimis: žmogaus figūrą, kūniškumą, grotesko ir trapumo įtampą, dramatišką, kartais ironišką būseną. Pats menininkas skirtumus tarp etapų sieja ne tiek su stilistika, kiek su amžiumi ir savijauta skirtingu metu.

    „Buvau trisdešimties ir tapiau lyg būdamas septyniasdešimties, o dabar, būdamas septyniasdešimties, tapau kaip trisdešimties. Tuo jie skirias“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Paklaustas apie studijų metais sukurtus kūrinius, autorius savo tuometinę būseną apibūdino trumpai. „Jaunas ir durnas“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Asmeninis parodos fonas

    Parodą lydi specialiai jai parašytas asmeniškas Šarūno Saukos tekstas apie atmintį, laiką ir ryšį su seserimi, kurios namuose darbai buvo saugomi daugelį metų. Šis sluoksnis parodai suteikia intymesnį foną, tačiau pats menininkas pabrėžia paprastą jos atsiradimo priežastį.

    „Sesuo yra mano artimiausias žmogus. Didelės koncepcijos čia nėra“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Parodos kuratorė Monika Saukaitė akcentuoja, kad kūriniai labai skirtingi ir nėra sujungti viena tema, tačiau žiūrint juos kaip visumą atsiveria savotiška laiko perspektyva. Jos teigimu, ekspozicija leidžia patirti pojūtį, lyg vienu metu būtų gyvenama skirtinguose gyvenimo tarpsniuose.

    „Paveikslus sieja kone nematomas saitas – tai, kad jie jau daugelį metų gyvena vienuose namuose, ir todėl, galbūt, kaip ir žmonės, gyvenantys drauge, kažkuo supanašėja“, – sakė Monika Saukaitė.

    Parodos atidarymas vyks gegužės 30 dieną 15 valandą ir sutaps su Zarasų miesto kurortinio sezono atidarymo švente. Paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos.