CP v2

Tag: Zarasų rajonas

  • Zarasų krašte ieško rūšiavimo čempionų: kas gaus tūkstantines paskatas ir kelionę?

    Zarasų krašte ieško rūšiavimo čempionų: kas gaus tūkstantines paskatas ir kelionę?

    Portalas DELFI kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ tęsia projektą „Išpakuok Lietuvą“, kuriuo siekiama pastebėti žmones ir iniciatyvas, stiprinančias atsakingą atliekų kultūrą. Šįkart dėmesys krypsta į Zarasų kraštą, kur gyventojai kviečiami siūlyti vietos rūšiavimo lyderius.

    Visą rugpjūtį galima nominuoti tiek pavienius žmones, tiek bendruomenes, mokyklas, organizacijas ar įstaigas, kurios savo darbais mažina šiukšlinimą ir skatina tvaresnius įpročius. Tinka ir mažesnės, kasdienės iniciatyvos, jei jos turi aiškų poveikį aplinkai ir įtraukia kitus.

    Projektas orientuotas į realius sprendimus: nuo talkų ir atliekų rinkimo akcijų iki rūšiavimo edukacijų, savanorių telkimo ar patogesnės infrastruktūros kūrimo. Taip pat vertinamos veiklos, skatinančios pakartotinį daiktų naudojimą, nes tai tiesiogiai mažina mišrių atliekų kiekį ir sąvartynų apkrovą.

    Iniciatyvos bus vertinamos penkiose kategorijose, apimančiose tiek edukaciją ir komunikaciją, tiek savanorystę, jaunimo įtraukimą ir platesnio masto pokyčius. Atskirai išskiriami ir bendruomenių lyderiai, kurie asmeniniu pavyzdžiu keičia aplinkinių įpročius ir buria žmones konkretiems darbams.

    Teikiant nominaciją prašoma nurodyti iniciatyvos pavadinimą, trumpai aprašyti veiklą ir jos organizatorius, pridėti nuotraukų ar vaizdo medžiagos. Taip pat svarbu pateikti aiškius rezultatus, pavyzdžiui, kiek žmonių įsitraukė, kiek atliekų surinkta ar išrūšiuota, kiek edukacijų, talkų ar renginių įvyko.

    Pasiūlytas istorijas atrinks specialiai sudaryta komisija, o dalis jų bus pristatytos DELFI skaitytojams. Vėliau įsijungs ir visuomenė, kuri galės balsuoti už labiausiai įkvepiančias iniciatyvas, o nugalėtojai paaiškės rugsėjį.

    Kiekvienos kategorijos laureatų laukia paskatos ir prizai, įskaitant 1 000 ir 2 000 eurų vertės apdovanojimus bei patirtines dovanas. Apie visų penkių kategorijų nugalėtojus taip pat planuojami specialūs DELFI reportažai, kuriuose bus detaliau pristatyta, kaip konkrečios idėjos virsta apčiuopiamais pokyčiais.

  • Penkių dienų iššūkis Zarasuose: jaunuoliai iškeitė telefonus į žygius ir baidares

    Penkių dienų iššūkis Zarasuose: jaunuoliai iškeitė telefonus į žygius ir baidares

    Zarasų rajone įvyko penkių dienų patyriminė stovykla, kurioje jaunuoliai sąmoningai atsitraukė nuo ekranų ir į kasdienybę įsileido fizinius iššūkius. Vietoj telefono rankoje atsirado kuprinė, o įprastas ritmas persikėlė į miško takus, vandenį ir stovyklavietes.

    Stovyklą organizavo viešoji įstaiga „Žvaigždynai“, o idėją įgyvendinti padėjo Zarasų rajono savivaldybės skirtas finansavimas per vaikų vasaros stovyklų programą. Organizatorių teigimu, tokios veiklos orientuotos ne į sportinį rezultatą, o į patirtį, komandinį darbą ir įgūdžius, kurie praverčia kasdien.

    Pirmoji diena prasidėjo 19 kilometrų plaukimu baidarėmis, kuris dalyviams tapo rimtu startu. Netikėtumų netrūko: nuo šlapių drabužių iki apsivertimų, tačiau būtent tokiose situacijose greičiausiai išryškėja savitarpio pagalba ir gebėjimas susitarti.

    Antrąją dieną laukė beveik 29 kilometrų pėsčiųjų žygis per kaitrą, pareikalavęs ištvermės ir kantrybės. Stovyklos vadovai akcentuoja, kad ilgi atstumai svarbūs ne tiek dėl kilometrų, kiek dėl disciplinos ir psichologinio atsparumo, kai reikia eiti iki galo nepaisant nuovargio.

    Trečiąją dieną buvo skirta atsigauti: maudynės, žaidimai ir ramesni pokalbiai, padedantys sustiprinti grupės ryšį. Tokie intarpai, anot organizatorių, leidžia dalyviams neperdegti ir geriau įsisąmoninti patirtis, kurias jie parsiveža namo.

    Ketvirtąją dieną jaunuoliai persikėlė į Visagino apylinkių miškus ir leidosi į dviračių žygį, kurį apsunkino lietus, griaustinis ir purvini takai. Nors sąlygos buvo sudėtingos, dalyviai dieną įvardijo kaip vieną ryškiausių, nes išbandymai sukuria stipriausias bendras istorijas.

    Paskutinę dieną dalyvių laukė kelias namo, planuotas maždaug 20 kilometrų pėsčiomis, tačiau nuovargis privertė koreguoti planus ir dalį atstumo įveikti automobiliu. Organizatoriai pabrėžia, kad tai taip pat svarbi pamoka: atsakomybė už savo būklę ir ribų pripažinimas kartais yra brandesnis sprendimas nei bandymas bet kokia kaina užbaigti maršrutą.

    Pastaraisiais metais tokios patyriminės stovyklos vis dažniau siejamos su sąmoningu ekrano laiko mažinimu ir gyvu bendravimu, nes kasdienis skaitmeninis krūvis auga. Stovyklų organizatoriai pastebi, kad net trumpas atsitraukimas nuo įprastų įpročių padeda vaikams ir paaugliams lengviau susikoncentruoti, geriau miegoti ir drąsiau įsitraukti į komandinę veiklą.

    „Tokie žygiai augina ne todėl, kad reikia įveikti atstumą, o todėl, kad išmoko pasitikėti, padėti ir nepasiduoti, kai sunku“, – sakė stovyklos organizatoriai.

    Po penkių dienų, pasak dalyvių ir vadovų, svarbiausia lieka ne nuovargis, o bendri sprendimai, stipresnės draugystės ir pasitikėjimas savimi. Organizatoriai teigia jau planuojantys kitas veiklas, kurios jaunuoliams suteiktų panašių patirčių ir prasmingo aktyvaus laiko gamtoje.

    Viešosios įstaigos „Žvaigždynai“ inf.

  • Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    UAB „Zarasų būstas“ 2026 metų birželio 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 19 ir 22 dienomis Zarasų rajone organizuoja nemokamą didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu. Paslauga skirta rajono gyventojams, tačiau ji teikiama tik iš anksto užsiregistravus savo seniūnijoje.

    Registruojantis reikia nurodyti atliekų rūšį ir apytikrį kiekį, kad vežėjas galėtų suplanuoti maršrutą ir konteinerių apkrovą. Seniūnijos užsiregistravusių gyventojų sąrašus UAB „Zarasų būstas“ perduoda ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatytos išvežimo datos.

    Svarbi taisyklė gyventojams: neužsiregistravus atliekų negalima palikti nei didelių gabaritų konteineriuose, nei šalia jų. Tokie palikti daiktai paprastai laikomi netvarkingu atliekų atsikratymu, o savivaldybėms tai tampa papildoma našta ir tvarkymo kaštais.

    Prie didelių gabaritų atliekų priskiriami seni baldai, santechnikos įrenginiai, pavyzdžiui, vonios ar kriauklės, taip pat buities įranga, seni langų rėmai, durys ar virtuvės prietaisai. Iš vieno atliekų turėtojo per metus priimama ne daugiau kaip 200 kilogramų tokių atliekų.

    Šios apvažiavimo akcijos metu nebus surenkamos pavojingos atliekos, statybos ir griovimo atliekos, naudotos padangos, automobilių detalės bei medžių šakos. Tokios atliekos turi atskiras surinkimo ir apdorojimo taisykles, nes dalis jų kelia didesnę riziką aplinkai arba reikalauja specialaus tvarkymo.

    Nurodytą dieną atliekas reikia pristatyti į seniūnijos ar grafike numatytą vietą ir sukrauti į didžiatūrį konteinerį arba šalia jo, kaip bus nurodyta organizatorių. Jei po grafike numatytos dienos atliekos paliekamos vietoje, jų išvežimu toliau rūpinasi seniūnija.

    Gyventojai, kuriems apvažiavimo diena netinka, stambiagabarites atliekas gali nemokamai patys pristatyti į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ eksploatuojamą aikštelę Statybininkų gatvėje 11, Zarasuose. Taip pat galima pasinaudoti UAB „Zarasų būstas“ transporto nuomos paslauga, jei atliekų patiems atgabenti nėra galimybių.

    Dėl registracijos, grafiko ir paslaugos sąlygų gyventojai raginami kreiptis į savo seniūniją arba UAB „Zarasų būstas“. Aiškus registravimas ir taisyklių laikymasis padeda išvengti netvarkos prie konteinerių, užtikrina sklandų maršrutų planavimą ir didina atliekų surinkimo efektyvumą.

  • Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Nuo gegužės 21 dienos Zarasų rajono savivaldybėje pradėta oficiali maudyklų vandens kokybės stebėsena. Ji bus vykdoma visą aktyvų maudynių sezoną iki rugsėjo 1 dienos, periodiškai imant vandens mėginius ir vertinant jų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

    Stebėsena atliekama pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri apibrėžia paplūdimių ir maudyklų vandens kokybės vertinimo tvarką. Pagrindinis tikslas yra laiku nustatyti galimą mikrobiologinę taršą ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų maudytis saugiai.

    Kokie rodikliai tiriami?

    Vertinant mėginius, daugiausia dėmesio skiriama dviem mikrobiologiniams rodikliams: žarniniams enterokokams ir žarninėms lazdelėms (Escherichia coli). Šie rodikliai laikomi svarbiausiais, nes leidžia spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri didina virškinamojo trakto ir kitų infekcijų riziką.

    Pagal higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų koncentracija maudyklų vandenyje turi neviršyti 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių rodiklis turi būti ne didesnis kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Atliekama ir vizuali patikra

    Be laboratorinių tyrimų, maudyklų vanduo vertinamas ir vizualiai. Tikrinama, ar vandenyje ir pakrantėje nėra dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ar kitų atliekų, kurios gali kelti pavojų poilsiautojams.

    Tokios apžiūros padeda greičiau pastebėti taršos požymius po liūčių, intensyvesnio poilsiautojų srauto ar kitų aplinkybių, kai į vandenį gali patekti teršalai.

    Pirmieji 2026 metų sezono rezultatai

    Skelbiama, kad 2026 metų gegužės 21 dieną paimtų Zarasų rajono maudyklų vandens mėginių mikrobiologinių tyrimų rezultatai atitiko HN 92:2018 reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius rodiklius vandens kokybė vertinama kaip tinkama maudynėms.

    Vis dėlto specialistai primena, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti, ypač po smarkių kritulių ar karščių, todėl stebėsena tęsiama iki rugsėjo 1 dienos, o gyventojams rekomenduojama sekti naujausią skelbiamą informaciją.

  • Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Priedanga – tai vieta, skirta trumpalaikei, dažniausiai iki kelių valandų trunkančiai, gyventojų apsaugai, kai kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai. Tokia apsauga gali būti reikalinga oro pavojaus, apšaudymo, sprogimo smūgio bangos, skeveldrų ar krentančių nuolaužų atvejais.

    Ekstremalioje situacijoje svarbiausia ne tik kuo greičiau pasiekti artimiausią pažymėtą priedangą, bet ir iš anksto žinoti, kur slėptis savo aplinkoje. Praktika rodo, kad pirmosios minutės lemia daug, todėl pasiruošimas namuose tampa tokia pat svarbia grandimi kaip ir savivaldybės parinktos vietos.

    Kas patvirtinta Zarasų rajone

    Zarasų rajone patvirtintas 44 priedangų sąrašas, numatantis vietas, kur gyventojai galėtų laikinai pasislėpti ekstremaliosios situacijos ar karo metu. Į sąrašą įtraukti įvairios paskirties pastatai ir patalpos, kurios, įvertinus jų savybes, laikomos tinkamomis trumpalaikei apsaugai.

    Renkantis priedangas vertinami keli esminiai kriterijai: konstrukcijų tvirtumas, patalpų sandarumas, vieta gyvenvietėje, privažiavimo galimybės, talpa ir kitos aplinkybės. Dažniausiai tokioms vietoms pasirenkami nedegių medžiagų pastatai, rūsiai, požeminės aikštelės ar pagalbinės patalpos, kuriose galima greitai užtikrinti žmonių saugumą.

    Kodėl verta pasiruošti rūsį

    Net ir esant oficialiam priedangų sąrašui, reali situacija gali būti įvairi: ne visada pavyksta greitai pasiekti nurodytą vietą, o kartais saugiausia erdvė būna tame pačiame pastate. Dėl to pasiruoštas daugiabučio ar nuosavo namo rūsys gali tapti praktiškiausiu sprendimu, ypač kai judėjimas lauke yra pavojingas.

    Rūsyje svarbu išlaikyti praėjimus ir nepadaryti jo nepravažiuojamu sandėliu. Patalpa turi būti lengvai pasiekiama, o saugumo požiūriu pranašumą turi vietos su tvirtomis mūro ar betono sienomis ir kuo mažiau langų.

    Kaip pasiruošti namuose, jei rūsio nėra?

    Jeigu rūsio nėra, verta iš anksto nusimatyti saugesnę vietą buto ar namo viduje – kuo toliau nuo išorinių sienų ir langų. Dažnai tam tinka vidinis kambarys be langų, drabužinė, sandėliukas ar vonios patalpa, jei ji yra pastato centre.

    Tokioje vietoje pravartu laikyti bent minimalias atsargas: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, žibintuvėlį su baterijomis, pirmosios pagalbos priemones ir telefonų įkrovimo sprendimus. Specialistai taip pat rekomenduoja šeimai iš anksto susitarti, kaip greitai susirinkti, ką pasiimti ir kur susitikti, jei ryšys sutriktų.

    Pavojaus metu patariama nestovėti prie langų ar išorinių durų, o gavus perspėjimą nedelsti ir eiti į anksčiau numatytą saugesnę vietą. Be daiktų pasiruošimo, praverčia paprastas „namų scenarijus“ – išbandyti, per kiek laiko realiai galima nusileisti į rūsį ar pasiekti vidinį kambarį, ypač dingus elektrai.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama namuose turėti atsargų bent 72 valandoms, kad pirmosiomis krizės dienomis būtų lengviau išsiversti be išorės pagalbos. Tai apima vandenį, maistą, būtinus vaistus, higienos priemones ir bazines ryšio bei apšvietimo priemones.

    Zarasų rajone patvirtintų priedangų sąrašą sudaro įvairios vietos nuo bendruomenių ir kultūros centrų iki ugdymo, sveikatos įstaigų ir daugiabučių rūsių. Gyventojams svarbiausia iš anksto pasižymėti artimiausią priedangą ir kartu pasiruošti atsarginį planą namuose, kad sprendimų nereikėtų priimti paskutinę minutę.

  • Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sertifikatas Zarasų krašto atstovams įteiktas gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose iškilmėse „Tapatybės kodas“.

    Renginyje bendruomenes ir tradicijų puoselėtojus sveikino Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Programą vedė žurnalistas ir LRT laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius.

    Į iškilmes atvyko ir Zarasų krašto delegacija: merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, savivaldybės atstovai, kultūros įstaigų darbuotojai, Dusetų dailės galerijos komanda bei tradicinė kapela „Sadūnai“.

    Kas yra nematerialus paveldas?

    Nematerialus kultūros paveldas apima gyvas tradicijas, žinias ir praktikas, kurias bendruomenės perduoda iš kartos į kartą. Tai gali būti šventės, amatai, muzikinės ir kulinarinės tradicijos, taip pat su gamta susiję įgūdžiai, kai svarbiausia yra ne objektas, o žmonių kuriama ir nuolat atnaujinama praktika.

    Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas pradėtas formuoti 2017 metais, o jo tvarkymą koordinuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Kultūros ministerija ir ekspertais. Įtrauktos vertybės vertinamos pagal gyvybingumą, bendruomenės vaidmenį ir realias išsaugojimo priemones.

    „Sartai“ – daugiau nei varžybos

    Sartų žirgų lenktynės Dusetose ilgą laiką buvo suvokiamos kaip sporto ir žiemos šventės derinys, tačiau bendruomenei tai yra platesnė tapatybės forma. Renginys jungia žirgininkystės kultūrą, vietos istoriją, mugės tradicijas, muziką ir stiprų ryšį tarp žmogaus ir žirgo.

    Istoriškai tradicija siejama su paprotiniais pasivažinėjimais per Užgavėnes, kurie laikui bėgant virto organizuotu renginiu. Bėgant metams keitėsi ir pati forma, bet esmė išliko ta pati: tai susitikimo vieta, kurioje dalyvauja ir profesionalai, ir vietos entuziastai, o šventę palaiko plati bendruomenė.

    „Sertifikatas patvirtina, kad tai ne tik vietos šventė, bet ir visos šalies kultūros vertybė, kurią saugo pati bendruomenė“, – sakė sertifikatą įteikęs menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Ką praktiškai keičia įrašymas?

    Įrašymas į sąvadą pirmiausia yra oficialus pripažinimas, kad tradicija turi aiškų kultūrinį turinį ir yra gyvybinga. Toks statusas dažnai padeda lengviau telkti partnerius, pagrįsti edukacines veiklas ir planuoti tradicijos tęstinumą, nes atsiranda daugiau argumentų savivaldybėms ir kultūros įstaigoms investuoti į išsaugojimą.

    Kartu tai yra ir įsipareigojimas: nematerialaus paveldo vertybės turi būti puoselėjamos taip, kad išliktų autentiškas turinys, o tradicija nebūtų pakeista vien komerciniu renginiu. Dusetoms tai reiškia didesnį dėmesį tradicijos perdavimui, žirgininkystės kultūros sklaidai ir bendruomenės įtraukimui.

    Šiemet sąvadą papildė 13 naujų reiškinių, tarp jų ir regioninės kulinarijos, muzikavimo, švenčių bei žvejybos tradicijos. Šiuo metu sąvade yra 83 vertybės, atspindinčios skirtingų Lietuvos regionų kultūrinę įvairovę.

    Sartų žirgų lenktynių tradicijos įrašymas į sąvadą Zarasų kraštui tampa ne tik simboline pergale, bet ir aiškiu ženklu, kad Dusetose puoselėjamas reiškinys yra svarbus nacionaliniu mastu. Tai kartu ir priminimas, kad gyvas paveldas išlieka tik tada, kai jį nuosekliai kuria ir perduoda patys žmonės.

  • ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) 2026 metais į elektros tinklo modernizavimą Utenos apskrityje nukreipia 28 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų skiriama kabeliavimui ir tinklo automatizavimui, siekiant sumažinti atjungimų riziką miškingose teritorijose.

    ESO skaičiuoja, kad šiemet regione bus nutiesta apie 340 km kabelinių linijų, o taip pat pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės. Šie darbai apima tiek senų oro linijų rekonstrukciją, tiek tinklo plėtrą ten, kur daugėja naujų vartotojų.

    Kodėl akcentuojamas kabeliavimas?

    Miškingose vietovėse elektros tiekimą dažniausiai sutrikdo virstantys medžiai, šlapdriba ir stiprus vėjas, todėl oro linijų keitimas kabelinėmis laikomas vienu efektyviausių sprendimų. Kabelinis tinklas rečiau pažeidžiamas, o gedimų lokalizavimas ir atstatymas paprastai vyksta greičiau.

    ESO teigimu, vienas svarbiausių tinklo patikimumo rodiklių per pastaruosius metus pastebimai gerėjo: vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per metus sumažėjo nuo 399 iki 75 minučių. Bendrovė šį pokytį sieja su kryptingomis investicijomis į kabeliavimą ir tinklo automatizavimą.

    Kur bus daugiausia darbų?

    Modernizavimo projektai didžiausia apimtimi numatyti Zarasų ir Molėtų rajonuose, kur miškingose teritorijose fiksuojama daugiausia avarinių atjungimų. Planuojama, kad rekonstrukcijos darbai tiesiogiai pagerins elektros tiekimo patikimumą tūkstančiams vietos gyventojų ir verslų.

    Zarasų rajone darbai planuojami Zarasų, Dusetų, Turmanto ir Imbrado seniūnijose, o Molėtų rajone – Alantos, Balninkų, Dubingių, Giedraičių, Joniškio, Mindūnų ir Suginčių seniūnijose. Pasak ESO, rekonstruojamose linijose šiuo metu prijungta daugiau kaip 28 000 klientų.

    Investicijos ir nauji prijungimai

    Iš 28 mln. eurų sumos didžioji dalis, apie 17,3 mln. eurų, skiriama tinklo modernizavimui. Vien oro linijų perkėlimui po žeme miškuose planuojama skirti apie 13,2 mln. eurų, o bendrai rekonstruoti ketinama beveik 260 km elektros linijų.

    Dar apie 10,8 mln. eurų regione planuojama investuoti į naujų klientų prijungimą ir esamų vartotojų galios didinimą. Šiam tikslui numatyta nutiesti apie 83 km kabelinių linijų ir pastatyti apie 45 transformatorines, kad būtų užtikrinta pakankama galia augantiems poreikiams.

    ESO nurodo, kad aktyvesnė gyvenamųjų teritorijų plėtra šiuo metu matoma vakarinėje Utenos miesto dalyje, kur vystomi individualių namų kvartalai. Didesnė tinklo plėtra siejama ir su perspektyva, kad artimiausiais metais šioje zonoje gali atsirasti keli šimtai naujų elektros vartotojų.

    „Į Utenos apskritį ESO šiemet nukreipė dešimtadalį visų suplanuotų investicijų Lietuvoje. Miškingose teritorijose kabeliavimas ir automatizavimas tampa būtinybe, o patikimesnį elektros tiekimą turėtų pajusti dešimtys tūkstančių klientų“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

    „Mūsų rajone nemaža dalis žmonių gyvena atokesnėse, miškingose vietovėse, todėl patikimas elektros tiekimas čia itin svarbus. Tokios investicijos reiškia ne tik mažiau sutrikimų, bet ir didesnį saugumo jausmą“, – sakė Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė.

    ESO taip pat primena, kad kabeliavimo tempas didinamas visoje Lietuvoje: iki 2028 metų miškingose teritorijose planuojama po žeme perkelti apie 2 000 km oro linijų. Bendrovės vertinimu, paspartinti projektai artimiausiais metais patikimesnį tinklą padėtų užtikrinti maždaug ketvirčiui milijono klientų.

    Kabeliavimas siejamas ne tik su patikimumu, bet ir su mažesniu poveikiu aplinkai, nes mažėja poreikis plačiai kirsti apsaugos zonas. ESO nurodo, kad kabeliuojant oro linijas apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, o 2 000 km projektas teoriškai sudarytų prielaidas miško plėtrai grąžinti apie 4 000 hektarų.

  • Zarasų rajone naktį prognozuojamos pavojingos šalnos: įspėja dėl daržų, žiedų ir uogakrūmių

    Zarasų rajone naktį prognozuojamos pavojingos šalnos: įspėja dėl daržų, žiedų ir uogakrūmių

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, kad Zarasų rajone naktį iš gegužės 13 dienos į gegužės 14 dieną prognozuojamos šalnos. Kai kur jos gali pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio lygį, todėl gyventojai raginami imtis apsaugos priemonių.

    Pagal prognozes, šalnų laikotarpis numatomas nuo gegužės 13 dienos 22.00 valandos iki gegužės 14 dienos 8.00 valandos. Didžiausia rizika tenka žemumoms ir atviroms vietovėms, kur atšalimas paprastai būna staigesnis.

    Šalnos ypač pavojingos jautresniems lauko augalams: ką tik pasodintoms daržovėms, gėlėms, vaismedžių žiedams, uogakrūmiams ir ankstyvoms kultūroms. Net trumpas temperatūros kritimas žemiau nulio gali apdeginti lapus, pažeisti žiedus ir sumažinti būsimą derlių.

    Sodininkams ir daržininkams patariama dar prieš saulėlydį augalus uždengti orui pralaidžiomis dangomis, pavyzdžiui, agroplėvele ar audiniu. Svarbu, kad uždangalas nespaustų augalų tiesiogiai, nes prispaustose vietose pažeidimų rizika išauga.

    Jei augalai auginami vazonuose, rekomenduojama juos įnešti į šiltesnę patalpą arba perkelti arčiau pastatų, kur mikroklimatas švelnesnis. Ryte, temperatūrai pakilus, dangas reikėtų nuimti, kad augalai neperkaistų, gautų šviesos ir būtų vėdinami.

    Sinoptikai primena, kad gegužę šalnos Lietuvoje nėra reta išimtis, ypač rytiniuose rajonuose, kur naktys dažniau būna giedros ir vėsesnės. Aktualius perspėjimus ir prognozes gyventojai raginami sekti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamoje informacijoje.

  • Kariuomenės pratybos 8 rajonuose gegužės 27–31 dienomis: kur bus technika ir ginklai

    Kariuomenės pratybos 8 rajonuose gegužės 27–31 dienomis: kur bus technika ir ginklai

    Lietuvos kariuomenė praneša, kad 2026 metų gegužės 27–31 dienomis Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Rokiškio, Utenos ir Zarasų rajonuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pratybos.

    Pratybų metu bus naudojami ginklai ir karinė technika, tačiau imitaciniai šaudmenys nebus naudojami. Gyventojai gali matyti padidėjusį karių judėjimą keliuose, laukuose ir prie miškų masyvų, taip pat technikos kolonas ar laikinai vykdomus taktinius veiksmus.

    Tokio pobūdžio mokymai yra reguliari kariuomenės parengtis, skirta treniruoti savanorių pajėgų veiksmus realistiškoje aplinkoje. Pratybos nekarinėje teritorijoje leidžia geriau įvertinti vietovės ypatumus, susisiekimą ir sąveiką su civiline infrastruktūra, o tai svarbu planuojant mobilizaciją ir greitą reagavimą.

    Rinktinė nurodo įsipareigojanti laikytis karinių pratybų aplinkos apsaugos taisyklių, patvirtintų krašto apsaugos ministro įsakymu. Tai apima reikalavimus dėl judėjimo maršrutų, gamtos apsaugos, taršos prevencijos ir atsakomybės už galimą žalą aplinkai.

    Gyventojams, turintiems klausimų dėl pratybų organizavimo ar pastebėjusiems situacijas, kurios gali kelti nepatogumų, nurodytas kontaktinis asmuo yra majoras Kęstutis Šlepikas, Vyčio apygardos 5-osios rinktinės štabo viršininkas.

    Pratybų laikotarpiu kariuomenė paprastai ragina gyventojus išlikti budrius, nefotografuoti ir neplatinti jautrios informacijos apie karių judėjimą realiuoju laiku, o radus įtartinus daiktus ar šaudmenis jų neliesti ir apie tai nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnyboms.

  • Atviras pokalbis Zarasų mokyklose: atlikėjas Atikin su jaunimu kalbėjo apie priklausomybes ir patyčias

    Atviras pokalbis Zarasų mokyklose: atlikėjas Atikin su jaunimu kalbėjo apie priklausomybes ir patyčias

    Zarasų rajono mokyklose apsilankė atlikėjas Atikin, su mokiniais susitikęs ne koncertui, o atviram pokalbiui apie kasdienius pasirinkimus ir jų kainą. Susitikimai vyko prevenciniu formatu, akcentuojant asmenines patirtis, o ne formalias pamokas.

    Pasak organizatorių, pagrindinės temos buvo narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo žala, patyčios, draugystė ir emocinė savijauta. Mokiniai buvo kviečiami kalbėti apie patiriamą spaudimą, ribas ir situacijas, kai sprendimus lemia ne žinios, o aplinkinių įtaka.

    Akcentas – realios istorijos

    Atlikėjas su jaunimu dalijosi asmeniškais išgyvenimais, kurie padėjo jautrias temas perkelti iš teorijos į realų gyvenimą. Tokia forma dažnai veikia stipriau, nes leidžia paaugliams atpažinti panašias situacijas ir įvertinti pasekmes dar prieš susiduriant su rizika.

    Per susitikimus kalbėta ir apie savisaugą, atsakomybę už draugus bei drąsą laiku kreiptis pagalbos. Dėmesys skirtas ir tam, kad pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas, o brandus žingsnis, ypač kai sunkumai susiję su priklausomybių rizika ar patyčiomis.

    Kas inicijavo susitikimus

    Susitikimų iniciatoriais įvardyti Zarasų mokyklas baigęs Rapolas Pranciškus ir Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė. Renginius organizavo Zarasų rajono savivaldybė ir rajono jaunimą ugdančios įstaigos.

    Organizatoriai tikisi, kad tokie pokalbiai palieka ilgalaikį poveikį, nes jaunimui suteikia erdvę saugiai užduoti klausimus ir išgirsti gyvenimišką patirtį. Prevencinių susitikimų tikslas – stiprinti sąmoningumą ir paskatinti rinktis atsakingą kelią dar prieš atsirandant rimtoms problemoms.