CP v2

Tag: Žarnyno ir smegenų ašis

  • Mokslininkai nustebo: skrandis gali „padėti“ smegenims kurti prisiminimus apie maistą

    Mokslininkai nustebo: skrandis gali „padėti“ smegenims kurti prisiminimus apie maistą

    Naujas tyrimas rodo, kad prisiminimai, susiję su maistu, gali formuotis ne vien smegenyse. Mokslininkai nustatė, jog signalai iš skrandžio aktyviai dalyvauja „užkoduojant“ tai, ką prisimename apie valgymo patirtis.

    Iki šiol panašūs reiškiniai dažniausiai buvo aiškinami tuo, kad smegenys ypač stipriai susieja skonį ir kvapą su emocijomis. Tačiau vis daugiau duomenų apie žarnyno ir smegenų ašį rodo, kad virškinimo sistema nėra pasyvi – ji nuolat siunčia informaciją, galinčią keisti elgesį ir sprendimus.

    Nervo klajoklio vaidmuo

    Tyrėjai iš University of Southern California daugiausia dėmesio skyrė nervui klajokliui, kuris yra viena svarbiausių „linijų“ tarp pilvo organų ir smegenų. Žinoma, kad šiuo keliu perduodami signalai apie virškinimą, alkį ir sotumą, tačiau dabar iškelta hipotezė, kad jis gali prisidėti ir prie atminties formavimo.

    Rezultatai paskelbti mokslo žurnale Nature Communications. Tyrimas atliktas su gyvūnų modeliu, todėl išvadų dar negalima tiesiogiai perkelti žmonėms, bet mechanizmas papildo vis stiprėjantį supratimą, kaip fiziologiniai signalai veikia pažinimą.

    Ką „atsimena“ smegenys apie maistą

    Eksperimentuose gyvūnams buvo duodami skirtingi produktai ir gėrimai, o mokslininkai stebėjo smegenų sričių, susijusių su atmintimi, aktyvumą. Pastebėta, kad ypač stipriai suaktyvėdavo sistemos, atsakingos už įsiminimą, kai maistas turėdavo realią maistinę vertę, pavyzdžiui, būdavo turtingas riebalų ar cukrų.

    Tuo metu saldūs, bet nekaloringi gėrimai, nors skonis panašus, nesukeldavo tokio paties efekto. Tai leidžia manyti, kad organizmas geba atskirti vien skonio teikiamą malonumą nuo energinės vertės ir būtent ši informacija gali sustiprinti prisiminimo „įrašą“.

    Tokį mechanizmą tyrėjai aiškina ir evoliuciškai. Energingas maistas buvo svarbus išlikimui, todėl gebėjimas geriau įsiminti, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis rastas, galėjo suteikti pranašumą, ypač kai maisto nuolat trūkdavo.

    Ilgalaikės mitybos pasekmės

    Tyrimas pateikė ir įspėjimą. Nors riebus ir saldus maistas iš pradžių stiprino atminties mechanizmus, ilgainiui gausus tokių produktų vartojimas siejosi su priešingu efektu – silpnėjo ryšys tarp virškinimo sistemos signalų ir hipokampo, kuris yra itin svarbus mokymuisi ir įsiminimui.

    Dar daugiau, neigiami pokyčiai išliko net ir pakeitus mitybą į sveikesnę. Gyvūnų rezultatai erdvinės atminties užduotyse suprastėjo, o neuronų aktyvumas, susijęs su įsiminimu, išliko sumažėjęs.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra pagrindas formuoti tiesiogines mitybos rekomendacijas žmonėms. Vis dėlto tyrimas papildo platesnę kryptį, kurioje vis dažniau nagrinėjama, kaip virškinimo sistemos signalai ir mikrobiomos pokyčiai gali būti susiję ne tik su apetitu, bet ir su nuotaika, mokymusi bei atminties procesais.

    Praktinė žinutė išlieka aiški: ilgalaikiai mitybos įpročiai gali veikti ne tik kūno svorį ar metabolinę sveikatą, bet ir nervų sistemos veiklą. Riba tarp skrandžio ir smegenų, panašu, yra gerokai mažiau aiški, nei manyta anksčiau.

  • Pigu ir arti: šie produktai gali nuraminti nervus ir pakelti nuotaiką – ką sako mokslas

    Pigu ir arti: šie produktai gali nuraminti nervus ir pakelti nuotaiką – ką sako mokslas

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žarnyno ir smegenų ryšiui: žarnyne esanti nervų sistema glaudžiai bendrauja su centrine nervų sistema, o savijautą veikia ir mūsų mikrobiota. Tyrimai rodo, kad žarnyne pagaminama didelė dalis serotonino, o mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimai gali būti siejami su nerimu, prastesniu miegu ar nuotaikos svyravimais.

    Šį reiškinį aiškina vadinamoji mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašis, kuri įtraukia imuninės sistemos signalus, klajoklio nervą ir hormoninį atsaką į stresą. Kai mityba skurdi, o racione daug itin perdirbto maisto bei cukraus, dažniau fiksuojami disbiozės požymiai, kurie kai kuriems žmonėms gali sutapti su prastesne emocine savijauta.

    2013 metais mokslinėje literatūroje įsitvirtino terminas psichobiotikai: taip vadinami tam tikri probiotikų bakterijų štamai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, gali turėti teigiamą poveikį su stresu susijusiems simptomams. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra stebuklinga priemonė, o ypač esant ryškiems depresijos ar nerimo požymiams reikalinga šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto konsultacija.

    „Mityba gali būti svarbi psichikos sveikatos palaikymo dalis, tačiau ji nepakeičia diagnostikos ir gydymo, kai simptomai ryškūs“, – pabrėžia klinikinėje praktikoje dažnai kartojamą principą specialistai.

    Vienas paprasčiausių būdų palaikyti mikrobiotos įvairovę yra reguliariai į racioną įtraukti fermentuotus produktus ir pakankamai skaidulų. Tai dažnai nėra brangu: daug kas priklauso nuo įpročių, porcijų ir to, ar renkamės natūralius, o ne cukrumi pagardintus gaminius.

    Fermentuoti produktai kasdienai

    Tradicinės daržovių raugintos gėrybės, pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar rauginti agurkai, yra natūralus pieno rūgšties bakterijų šaltinis. Perkant svarbu atskirti tikras rauginimo būdu pagamintas daržoves nuo acto marinatų, nes pastarieji paprastai neturi to paties gyvųjų kultūrų poveikio.

    Natūralūs fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar natūralus jogurtas, dažnai siejami su Lactobacillus bakterijomis. Renkantis verta pirmenybę teikti produktams be pridėtinio cukraus, nes saldinti variantai gali panaikinti dalį naudos, ypač jei cukraus suvartojama per daug.

    Kai kuriuos žmones domina ir kombučia ar fermentuota soja, pavyzdžiui, miso ar tempehas. Vis dėlto kombučios sudėtyje kartais būna nemažai cukraus, o jautresniems asmenims, nėščiosioms ar turintiems virškinamojo trakto ligų, tokius produktus reikėtų rinktis atsargiai ir, jei kyla abejonių, pasitarti su gydytoju.

    Skaidulos maitina gerąsias bakterijas

    Vien probiotikų nepakanka, jei mikrobiotai trūksta maisto: čia svarbios skaidulos ir prebiotikai, tokie kaip inulinas ar fruktooligosacharidai. Praktikoje tai reiškia dažnesnį česnako, svogūnų, porų, avižų, ankštinių ir kitų daržovių vartojimą.

    Naudingas triukas kasdienėje virtuvėje yra atvėsinti virtas kruopas ar bulves: taip jose gali padidėti atsparios krakmolo dalies kiekis, kuri veikia kaip maistas žarnyno bakterijoms. Pokyčiams nereikia revoliucijos, dažnai pakanka kelių nuoseklių pakeitimų per kelias savaites.

    Ko verta mažinti?

    Specialistai dažniausiai pirmiausia mini pridėtinį cukrų ir itin perdirbtus užkandžius, kurie gali skatinti mažiau palankių mikroorganizmų dominavimą. Taip pat dažnai rekomenduojama riboti alkoholį ir dažną perdirbtos mėsos vartojimą, nes šie veiksniai siejami su prastesniais mikrobiotos rodikliais.

    Jei nuotaika prastėja, vargina nuolatinis nerimas, dingsta motyvacija ar sutrinka miegas, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Tokiais atvejais saugiausia ieškoti profesionalios pagalbos, o mitybą vertinti kaip svarbią, bet papildančią priemonę.

  • Įspėja gydytojai: sergantis mikrobiomas siunčia signalus nuo žarnyno iki smegenų

    Įspėja gydytojai: sergantis mikrobiomas siunčia signalus nuo žarnyno iki smegenų

    Žarnyno mikroorganizmų bendrija daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir imunitetui, medžiagų apykaitai bei savijautai. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų nagrinėja vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį, kuri aiškina, kodėl pokyčiai žarnyne gali atsispindėti nuotaikoje ar energijos lygyje.

    Svarbu atskirti sąvokas: mikrobiota reiškia pačius mikroorganizmus, gyvenančius žmogaus organizme, o mikrobiomas apima jų genetinę informaciją. Praktikoje abi sąvokos dažnai vartojamos greta, tačiau medicininiuose tekstuose skirtumas gali būti reikšmingas.

    Kai žarnyne sutrinka pusiausvyra tarp naudingų ir potencialiai žalingų mikroorganizmų, kalbama apie disbiozę. Tokius pokyčius gali skatinti antibiotikų vartojimas, ilgalaikis stresas, mažai skaidulų turinti mityba, miego stoka, kai kurios lėtinės ligos ir kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Disbiozės simptomai ne visada būna akivaizdūs ir neapsiriboja pilvo sritimi. Dažniausiai minimi pilvo pūtimas, spazmai, gurguliavimas, viduriavimas ar užkietėjimas, tačiau daliai žmonių pasireiškia ir nuolatinis nuovargis ar prastesnė savijauta.

    Kokius signalus gali siųsti žarnynas?

    Žarnyno barjerui susilpnėjus, organizmas gali lengviau reaguoti uždegiminiais procesais, o tai siejama su platesniu simptomų spektru. Dėl to žarnyno būklė kartais aptariama ir tada, kai vargina dažnesnės infekcijos, odos problemos ar alergijų paūmėjimai.

    Mokslinėje literatūroje disbiozė siejama su dirgliosios žarnos sindromu ir uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Taip pat tiriamos sąsajos su atsparumu insulinui, nutukimu, antro tipo cukriniu diabetu ir nealkoholine suriebėjusių kepenų liga.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir nervų sistemai: žarnyno ir smegenų ašis siejama su nuotaikos svyravimais, nerimo simptomais, o kai kuriuose tyrimuose nagrinėjami ryšiai su neurodegeneracinėmis ligomis. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vienas paprastas priežasties ir pasekmės modelis, o sudėtingas biologinių veiksnių tinklas.

    Kas padeda palaikyti mikrobiotos įvairovę?

    Mikrobiotai palankūs kasdieniai įpročiai dažniausiai sutampa su bendromis sveikos gyvensenos rekomendacijomis. Mityboje svarbiausia įvairovė ir skaidulos, kurių gausu daržovėse, ankštiniuose, viso grūdo produktuose, uogose, riešutuose ir sėklose.

    Dažnai minimi ir fermentuoti produktai, pavyzdžiui, kefyras ar natūralios raugo daržovės, tačiau jų toleravimas individualus. Kartu reikšmingi reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir ilgalaikio streso mažinimas, nes šie veiksniai siejami su žarnyno funkcija ir uždegiminiais procesais.

    Probiotikai: kada verta, o kada ne?

    Probiotikai kai kuriais atvejais gali būti naudingi, ypač po antibiotikų kurso arba esant tam tikriems virškinimo sutrikimams. Tačiau jų poveikis nėra universalus, nes rezultatą lemia konkrečios bakterijų padermės, dozės, vartojimo trukmė ir žmogaus sveikatos būklė.

    Specialistai įspėja, kad probiotikus verta rinktis tikslingai, o ne atsitiktinai, nes ne kiekvienas produktas tinka kiekvienai problemai. Jei simptomai kartojasi, stiprėja arba atsiranda nerimą keliančių požymių, pavyzdžiui, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuolatinis skausmas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.