CP v2

Tag: Želdiniai

  • Kaimyno medžio šakos per tvorą? Viena klaida kerpant gali baigtis brangiu ginču

    Kaimyno medžio šakos per tvorą? Viena klaida kerpant gali baigtis brangiu ginču

    Situacija, kai kaimyno medžio šakos ar šaknys persikelia į jūsų sklypą, Lietuvoje gana dažna: šakos meta šešėlį, užverčia lapais, braižo stogą ar tvorą, o šaknys kartais kilnoja trinkeles. Vis dėlto net ir turint akivaizdų nepatogumą, skubotas genėjimas gali tapti priežastimi konfliktui ir nuostoliams.

    Lietuvos civilinė teisė remiasi nuosavybės neliečiamumu ir kaimynų pareiga naudotis savo turtu taip, kad nebūtų nepagrįstai trukdoma kitiems. Todėl pirmas žingsnis paprastai turėtų būti ne pjūklas, o aiškus susitarimas su kaimynu, ką, kada ir kaip tvarkote, ypač jei medis brandus ar saugotinas.

    Ką galite daryti savo sklype?

    Praktiškai laikomasi principo, kad į jūsų sklypą įsiveržusias šakas ar šaknis galite tvarkyti tik savo teritorijoje, neperžengdami ribos. Kitaip tariant, genėti galima tai, kas fiziškai yra jūsų sklype, tačiau negalima lipti į kaimyno pusę ar atlikti darbų, kurie akivaizdžiai pažeidžia jo nuosavybę.

    Didžiausia klaida, kuri dažniausiai ir kainuoja brangiausiai, yra toks genėjimas, po kurio medis tampa pavojingas, pradeda džiūti ar žūsta. Tokiais atvejais kaimynas gali reikalauti atlyginti žalą, ypač jei pažeistas dekoratyvinis, senas ar didelės vertės želdinys, o ginčas pereina į įrodinėjimą, ar veiksmai buvo būtini ir proporcingi.

    Kada atsakomybė tenka kaimynui?

    Jei medis kelia realią grėsmę, pavyzdžiui, didelės šakos linksta virš pastato, laidų ar įėjimo, arba dėl šaknų daroma apčiuopiama žala dangoms ir statiniams, kaimynas turėtų imtis priemonių. Tokiose situacijose svarbu fiksuoti aplinkybes: nuotraukos, datos, o jei reikia, ir specialistų išvada padeda išvengti ginčų, kas iš tiesų įvyko.

    Jeigu kaimynas nereaguoja, saugiausia jam pateikti aiškų prašymą raštu ir duoti protingą terminą sutvarkyti problemą. Tai ypač svarbu, kai vėliau tenka įrodinėti, kad bandėte spręsti taikiai, o ne veikėte staiga ir be perspėjimo.

    Ar kaimynas gali karpyti jūsų medį?

    Veikia tas pats principas ir atvirkščiai: kaimynas neturėtų savavališkai „nukirpti“ jūsų medžio vien todėl, kad šakos jam nepatinka. Pirmiausia turi būti pranešimas ir suderintas terminas, o darbai neturi peržengti proporcingumo ribų.

    Jei genima be jokio įspėjimo ir padaroma žala, tai gali būti vertinama kaip nuosavybės pažeidimas, o dėl nuostolių gali tekti aiškintis civiline tvarka. Dėl to net paprastas klausimas apie per tvorą peraugusias šakas dažnai išsisprendžia lengviausiai tada, kai kaimynai susitaria iš anksto ir darbus patiki profesionalams.

    Galiausiai svarbu nepamiršti ir praktinės pusės: net „teisėtas“ pjūvis, atliktas netinkamu metų laiku ar be arboristo žinių, gali sukelti ilgalaikių problemų. Todėl, jei medis didelis, senas arba auga arti statinių, saugiausia rinktis kvalifikuotą genėjimą ir turėti aiškų susitarimą su kaimynu.

  • Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainiuose bus šalinamas saugotinas klevas: savivaldybė įspėja dėl rizikos eismo saugumui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą pašalinti saugotiną želdinį Nr. SL-4 – klevą, augantį valstybinėje žemėje Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Rytų gatvėje. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 58 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas įvertinus medžio būklę ir galimą pavojų aplinkiniams. Teigiama, kad klevas yra išpuvęs stiebo apačioje, pasviręs į važiuojamąją kelio dalį ir dėl to gali kelti grėsmę žmonių gyvybei, turtui bei eismo saugumui.

    Tokiais atvejais savivaldybės paprastai remiasi želdinių būklės vertinimu, kai svarbiausia tampa rizikos valdymas: pasvirę, puvinio pažeisti ar konstrukciškai susilpnėję medžiai gali lūžti staiga, ypač per stipresnį vėją ar gausesnių kritulių laikotarpiais. Dėl to sprendimai dėl saugotinų medžių dažniausiai siejami ne su estetika, o su realia grėsme viešajam saugumui.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad medžio atkuriamosios vertės kompensacija šiuo atveju neskaičiuojama. Tai reiškia, kad papildomas mokestis už pašalinamą želdinį nebus taikomas, nes sprendimas grindžiamas būtinybe pašalinti pavojų.

    Leidimas įsigalioja 2026 metų liepos 2 dieną. Gyventojams, norintiems patikslinti informaciją dėl numatomų darbų ar jų eigos, savivaldybė nurodo kontaktą: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė.

  • Alytaus savivaldybė kviečia į aplinkos tvarkymo apžiūrą: iki birželio 10 dienos siūlomi kandidatai

    Alytaus miesto savivaldybė paskelbė, kad 2026 metais vėl rengiama Alytaus miesto aplinkos tvarkymo konkursinė apžiūra. Ja siekiama pastebėti ir įvertinti gražiausiai bei atsakingiausiai tvarkomas miesto erdves, kartu skatinant gyventojus, bendrijas ir organizacijas kurti patrauklesnę kasdienę aplinką.

    Ši iniciatyva kasmet sulaukia įvairių dalyvių, nes apžiūroje dėmesys skiriamas ne vien tvarkai, bet ir sprendimų kokybei. Savivaldybė pabrėžia, kad gerai sutvarkyta aplinka prisideda prie miesto įvaizdžio, bendruomeniškumo ir gyvenimo kokybės.

    Gyventojai kviečiami siūlyti kandidatus, kurių teritorijos išsiskiria prižiūrėtais želdiniais, estetiškais sprendimais ar originaliomis detalėmis. Kandidatais gali tapti tvarkingos privačios valdos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, švietimo įstaigos, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos.

    Vertinant teritorijas, bus atsižvelgiama į bendrą aplinkos vaizdą, želdinių priežiūrą, mažosios architektūros sprendimus ir tai, kaip erdvė prisideda prie miesto gražinimo. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbus ne tik sezoniškas „pagražinimas“, bet ir nuosekli priežiūra.

    Kandidatų siūlymų laukiama iki 2026 metų birželio 10 dienos, juos galima pateikti elektroniniu paštu info@alytus.lt. Konkursinė apžiūra numatyta birželio–liepos mėnesiais, o rezultatai, kaip skelbiama, turėtų paaiškėti spalio mėnesį, kai geriausiai įvertintų teritorijų šeimininkams bus įteikti savivaldybės apdovanojimai.

  • Lietuvos medžių alėjų žemėlapis pildomas iki gegužės 31 dienos: kviečia tapti alėjų detektyvu

    Lietuvos medžių alėjų žemėlapis pildomas iki gegužės 31 dienos: kviečia tapti alėjų detektyvu

    Visuomeninė iniciatyva, siekianti sudaryti Lietuvos medžių alėjų žemėlapį, įgauna pagreitį ir kviečia gyventojus prisidėti iki gegužės 31 dienos. Projekto organizatoriai ragina fiksuoti alėjas visoje šalyje ir pasidalyti informacija, kuri padėtų tiksliau įvertinti šių želdinių mastą, būklę ir išsaugojimo poreikius.

    Iniciatyvos „Tapkite alėjų detektyvu!“ esmė paprasta: pastebėtas medžių alėjas siūloma dokumentuoti nuotraukomis, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, aprašyti pagrindinius požymius. Tokie duomenys vėliau suvedami į skaitmeninį žemėlapį, kuris rudenį turėtų tapti patogiu įrankiu tiek keliautojams, tiek paveldosaugos ir gamtosaugos entuziastams.

    Medžių alėjos Lietuvoje yra ne tik kraštovaizdžio detalė, bet ir istorinis kelių bei dvarų aplinkos palikimas, dažnai formuotas prieš kelis dešimtmečius ar net šimtmečius. Dalis jų nyksta dėl intensyvaus kelių tvarkymo, medžių senėjimo, ligų, audrų ar netinkamos priežiūros, todėl duomenų surinkimas tampa svarbus planuojant apsaugos sprendimus.

    Kodėl šis žemėlapis svarbus?

    Skaitmeninis alėjų žemėlapis leidžia vienoje vietoje matyti, kur yra vertingiausios ir labiausiai pažeidžiamos alėjos, kokia jų būklė ir kokių priemonių gali prireikti. Tokia informacija praverčia ir savivaldybėms, kai reikia derinti eismo saugumo, infrastruktūros plėtros ir želdinių apsaugos interesus.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad pavasaris yra tinkamas metas alėjoms atrasti ir įvertinti, nes atsiskleidžia želdinių struktūra, o vietas lengviau pasiekti. Surinkti duomenys padeda ne tik sukurti maršrutus keliaujantiems, bet ir atkreipti dėmesį į alėjas, kurioms reikalinga skubi priežiūra ar profesionalus arboristų vertinimas.

    Kaip prisidėti iki termino pabaigos?

    Norint prisidėti, svarbiausia aiškiai nurodyti vietą ir pateikti vizualinę medžiagą, kuri padėtų atpažinti alėją ir jos būklę. Vertingiausia informacija paprastai būna apie medžių rūšis, apytikrį ilgį, ar alėja vientisa, ar nutrūkstanti, taip pat ar matomi pažeidimai, nudžiūvę medžiai, genėjimo pėdsakai.

    Projekto koordinatoriai ragina neatidėti iki paskutinių dienų, nes kuo daugiau skirtingų regionų bus užfiksuota, tuo tikslesnis taps bendras vaizdas. Tikimasi, kad rudenį rezultatai leis ne tik pasidžiaugti atrastomis vietomis, bet ir pradėti konkretesnes diskusijas apie alėjų išsaugojimo prioritetus.

  • Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajono savivaldybė paskelbė tradicinį Aplinkos tvarkymo konkursą ir kviečia prisijungti gyventojus, bendruomenes, įstaigas bei verslo atstovus. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne tik įvertinti gražiausiai sutvarkytas erdves, bet ir paskatinti dalintis idėjomis, kurios praverčia visam rajonui.

    Dalyvauti gali Alytaus rajone veikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys: įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės, daugiabučių namų bendrijos, individualių namų ir sodybų savininkai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai bei ūkininkai. Tokia plati dalyvių geografija leidžia palyginti skirtingus sprendimus – nuo miesto kiemų iki sodybų ir ūkių teritorijų.

    Kaip bus vertinama aplinka

    Vertinimo komisija atsižvelgs į teritorijos tvarkingumą ir estetiką, pastatų bei jų aplinkos priežiūrą, želdinių įvairovę ir bendrą vientisumą. Taip pat bus vertinami mažosios architektūros sprendimai, originalumas, poilsio erdvių įrengimas, takai bei privažiavimai.

    Tarp svarbių kriterijų numatytas ir racionalus teritorijos panaudojimas bei atliekų tvarkymas. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne vien vizualinis vaizdas, bet ir kasdieniai sprendimai, kurie ilgainiui lemia švaresnę ir patogesnę aplinką.

    Kodėl konkursas svarbus rajonui

    Savivaldybė akcentuoja, kad konkursu siekiama puoselėti ir gražinti gyvenamąją bei darbo aplinką, ugdyti kūrybiškumą ir stiprinti gyventojų atsakomybę už savo kraštą. Tokios iniciatyvos dažnai tampa impulsu imtis darbų, kuriuos žmonės atidėliojo, o kartu padeda skleistis gerajai patirčiai tarp kaimynų ir bendruomenių.

    Kasmet konkursas tampa ir savotišku rajono pasididžiavimo ženklu, kai tvarkinga aplinka pastebima ne tik vietos gyventojų, bet ir atvykstančių svečių. Savivaldybė praneša, kad dalyvių lauks padėkos ir dovanos, todėl iniciatyva turi ir papildomą paskatinimą tiems, kurie nori parodyti savo rezultatą viešai.

    Paraiškų teikimas ir terminas

    Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos nuo gegužės 20 dienos iki birželio 22 dienos. Jas galima pateikti Alytaus rajono savivaldybėje, taip pat pateikiant elektroniniu paštu arba per seniūnijas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas ir pateiktas nuskenuotas arba nufotografuotas. Išsamesnės konkurso sąlygos ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės informaciniuose kanaluose.

  • Nulaužėte alyvų šaką parke ar kieme? Advokatas paaiškino, kada gresia bauda ir kiek

    Pavasarį žydinčios alyvos dažnam atrodo kaip nekaltas būdas parsinešti kvapnų puokštės akcentą, tačiau šakų laužymas parkuose, skveruose ar daugiabučių kiemuose gali būti laikomas viešosios tvarkos ir želdinių apsaugos pažeidimu. Už želdinių niokojimą Ukrainoje taikoma administracinė atsakomybė, o protokolas gali būti surašomas vietoje.

    Apie tai žiniasklaidai komentavo advokatas Pavlo Šikov, pabrėžęs, kad miestų medžiai ir krūmai laikomi teritorijų tvarkymo dalimi, todėl jų tyčinis žalojimas nėra „smulkmena“. Pasak jo, tikėtis, kad niekas nepastebės, neverta, nes pažeidimus fiksuoja ne viena institucija.

    „Protokolą vietoje gali surašyti policijos pareigūnai, savivaldybės tarnybos ar aplinkosaugos inspektoriai, o sprendimą dėl baudos dažniausiai priima administracinė komisija prie savivaldybės vykdomojo komiteto“, – sakė Pavlo Šikov.

    Advokato aiškinimu, atsakomybė siejama su Ukrainos teisės aktu, reglamentuojančiu gyvenviečių tvarkymą, o konkrečios nuobaudos taikomos pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatą dėl teritorijų tvarkymo taisyklių pažeidimų. Kitaip tariant, žalą želdiniams teisė traktuoja kaip tvarkos pažeidimą, o ne kaip „asmeninį reikalą“.

    Baudos už želdinių pažeidimą fiziniams asmenims nurodomos nuo 340 iki 1 360 grivinų, o pareigūnams ir verslo subjektams – nuo 850 iki 1 700 grivinų. Perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą, tai sudaro maždaug nuo 8 iki 32 eurų gyventojams ir nuo 20 iki 40 eurų atsakingiems asmenims ar įmonėms, tačiau galutinę sumą lemia institucijos sprendimas ir bylos aplinkybės.

    Be teisinių pasekmių, advokatas akcentuoja ir praktinę žalą gamtai: paplitęs mitas, esą šakų laužymas padeda krūmui kitąmet gausiau žydėti, nėra pagrįstas. Alyvos žiedinius pumpurus formuoja iš anksto, todėl chaotiškai nulaužtos šakos gali sumažinti žydėjimą ir susilpninti augalą.

    Specialistų teigimu, pažeistos šakos tampa „vartais“ ligoms ir kenkėjams, o atviri audiniai lengviau užsikrečia grybelinėmis ar bakterinėmis ligomis. Ilgainiui nusilpęs krūmas gali pradėti džiūti, ypač jei laužoma pakartotinai ar pažeidimai būna dideli.

    Aplinkosaugos institucijos kasmet primena ir apie kitą riziką pavasarį: saugomų augalų skynimą bei prekybą. Ukrainoje už kai kurių ankstyvų pavasario augalų neteisėtą rinkimą numatytos didesnės baudos, taip pat gali būti taikomas augalų konfiskavimas, jei pažeidimai susiję su saugomomis teritorijomis ar Raudonosios knygos rūšimis.

  • Antakalnyje ir Žirmūnuose bus šalinami avariniai medžiai: kur ir kodėl tai daroma

    Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad Antakalnio ir Žirmūnų seniūnijose artimiausiu metu planuojama šalinti avarinės būklės želdinius. Tokie darbai paprastai vykdomi tada, kai medis yra žuvęs, smarkiai pažeistas puvinio arba kelia riziką žmonėms ir turtui.

    Pagal pateiktą informaciją Antakalnyje, Bistryčios gatvės 17 numeriu pažymėtoje vietoje bus šalinamas paprastasis klevas. Nurodoma, kad sprendimas priimtas dėl intensyvaus puvinio, kuris silpnina kamieno ir šaknų stabilumą.

    Žirmūnuose, Kazliškių gatvės 3 numeriu pažymėtoje vietoje planuojama pašalinti karpotąjį beržą. Savivaldybė pažymi, kad medis yra žuvęs, o lajos defoliacija siekia 100 proc., tai reiškia, kad laja netekusi lapijos ir medis nebeatlieka gyvybinių funkcijų.

    Taip pat numatytas želdinių šalinimas Apkasų gatvės 7 numeriu pažymėtoje vietoje, kur bus šalinama paprastoji eglė. Nurodoma, kad tai žuvęs medis, kurio lajos defoliacija taip pat siekia 100 proc., todėl jis vertinamas kaip nebeatkuriamas ir galintis kelti pavojų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad avarinės būklės medžiai dažniausiai pavojingi tuo, jog esant stipresniam vėjui ar gausesniam snygiui gali lūžti šakos arba virsti visas medis. Tokiais atvejais savivaldybės prioritetas yra eismo, pėsčiųjų ir šalia esančių pastatų saugumas.

    Įprastai po šalinimo darbų savivaldybės viešai informuoja apie tolesnius veiksmus, pavyzdžiui, ar konkrečiose vietose planuojami nauji atsodinimai. Jei gyventojai turi klausimų dėl darbų terminų ar teritorijos sutvarkymo, jie paprastai gali kreiptis į atitinkamą seniūniją arba savivaldybės atsakingus skyrius.

  • Telšiuose ir Varniuose startuoja gatvių remontas: dalį želdinių teks šalinti, dalį planuoja atsodinti

    Telšių rajone šiemet planuojama pradėti ilgai lauktus kelių gatvių tvarkymo darbus: Telšiuose bus remontuojamos S. Daukanto ir Karaliaus Mindaugo gatvės, taip pat atnaujinama Butkų Juzės gatvės atkarpa. Numatyti darbai ir Sinagogos gatvėje Telšiuose bei Kalno gatvėje Varniuose.

    Kaip nurodo savivaldybė, įgyvendinant projektus kai kuriose vietose teks pašalinti dalį medžių, nes želdiniai patenka į būsimų pėsčiųjų takų, važiuojamosios dalies ar paviršinių nuotekų surinkimo zoną. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai priimti vertinant kiekvieną situaciją atskirai.

    Komisija įvertino medžius

    Sprendimus dėl želdinių šalinimo priėmė Telšių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Komisijai vadovavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Jankauskienė.

    Komisija vertino medžių būklę, jų augimo vietą ir tai, kaip želdiniai dera su suplanuotais inžineriniais sprendiniais. Taip pat buvo nagrinėtos galimybės dalį medžių išsaugoti, jei tai netrukdo darbams ir saugaus eismo sprendiniams.

    Telšiuose S. Daukanto ir Karaliaus Mindaugo gatvėse pritarta 58 medžių šalinimui, o dėl dar 21 medžio numatytas pakartotinis vertinimas. Butkų Juzės gatvės atkarpoje nuo Muziejaus gatvės iki sankryžos su Valančiaus gatve planuojama pašalinti 16 liepų.

    Sinagogos gatvėje planuojama šalinti 12 medžių, tačiau komisija siūlo išsaugoti du kaštonus. Varniuose Kalno gatvėje, įgyvendinant kapitalinio remonto sprendinius, pritarta 34 medžių šalinimui.

    Žada atsodinti ir ieškoti vietų

    Savivaldybė nurodo, kad dalis pašalintų medžių bus atsodinta. Jei toje pačioje gatvėje naujų želdinių pasodinti nepavyks dėl inžinerinių tinklų, eismo sprendinių ar ribotos erdvės, bus ieškoma kitų tinkamų vietų viešojoje erdvėje.

    „Kiekvienas sprendimas dėl medžių šalinimo buvo gerai apsvarstytas. Mūsų tikslas nėra šalinti želdinius – priešingai, siekiame juos išsaugoti, tačiau kai kalbame apie žmonių saugumą ir būtinybę įgyvendinti infrastruktūros projektus, kartais kompromisai yra neišvengiami“, – sakė Kristina Jankauskienė.

    Pasak jos, kartu su sprendimais dėl šalinimo numatomas ir atsodinimas, kad mieste išliktų žalumos balansas. Savivaldybė akcentuoja, kad želdiniai yra svarbi miesto mikroklimato ir gyvenimo kokybės dalis, todėl sodinimas planuojamas kaip neatsiejama darbų dalis.

    Lygiagrečiai vyksta miesto žalinimas

    Kartu su gatvių remonto projektais Telšiuose įgyvendinamas ir miesto žalinimo planas, apimantis Telšių senamiesčio, Turgaus aikštės, Respublikos gatvės ir jų prieigų apželdinimą. Tikslas – atnaujinti viešąsias erdves ir suderinti želdinius su miesto architektūra bei istorine aplinka.

    Šiuo metu vykdomi pirmasis ir antrasis projekto etapai, apimantys J. Staugaičio taką, Katedros aikštę ir jos prieigas, teritoriją prie Didžiosios žemaičių sienos, Durbės skverą, miesto amfiteatrą ir erdvę šalia lifto Masčio ežero pakrantėje. Šiose vietose sodinami miesto sąlygoms tinkami, šalčiui atsparūs ir lengviau prižiūrimi augalai.

    Savivaldybė skelbia, kad ateityje želdinimo darbai planuojami ir kitose vietose: Nepriklausomybės aikštėje, Turgaus aikštėje, autobusų stoties ir Meno mokyklos prieigose bei teritorijoje prie Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Tikimasi, kad tvarkoma infrastruktūra ir kryptingas apželdinimas padės suderinti patogesnį judėjimą ir žalesnę miesto aplinką.

  • Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja apie įsigaliojusį sprendimą, kuriuo leidžiama pašalinti saugotiną želdinį – gluosnį (sprendimas Nr. SL-3). Nurodoma, kad medis yra patenkinamos būklės, o kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 55 centimetrus.

    Šis gluosnis auga valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Kėdainių rajono savivaldybė, Gegučių parke (Gegučių g. 16, Kėdainiai). Medį planuojama pašalinti dėl infrastruktūros darbų, nes jis patenka į projektuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako trasą.

    Kodėl medis šalinamas?

    Savivaldybės teigimu, sprendimas priimtas atsižvelgiant į planuojamą Gegučių parko susisiekimo komunikacijų rekonstrukciją. Projektas numato gatvių infrastruktūros pertvarkymą ir pėsčiųjų bei dviračių tako įrengimą atkarpoje nuo Gegučių gatvės iki Pavasario gatvės.

    Tokiais atvejais, kai želdiniai patenka į statybos ar rekonstrukcijos zoną, savivaldybės privalo suderinti sprendinius ir laikytis želdinių apsaugos bei tvarkymo reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad prieš šalinant saugotinus medžius turi būti įvertinamos alternatyvos, o leidimas fiksuojamas oficialiu sprendimu.

    Atkuriamoji vertė ir darbų pradžia

    Nurodoma, kad šio želdinio atkuriamoji vertė yra 412 eurų 50 centų. Atkuriamoji vertė paprastai siejama su želdinių atkūrimu ar kompensacinėmis priemonėmis, kai dėl viešųjų interesų medžiai šalinami iš augimo vietos.

    Taip pat pažymima, kad saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradedami ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo įsigaliojusio sprendimo paskelbimo dienos. Šis terminas skirtas užtikrinti procedūrų skaidrumą ir galimybę suinteresuotoms pusėms susipažinti su informacija.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl sprendimo ir planuojamų darbų gyventojai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyrių. Nurodytas kontaktinis asmuo – vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė, telefono numeris +370 347 69545.

    Savivaldybė primena, kad apie želdinių tvarkymo sprendimus dažniausiai skelbiama viešai, o parkų ir viešųjų erdvių rekonstrukcijų metu siekiama suderinti infrastruktūros plėtrą su želdynų išsaugojimu. Tokie projektai miestams padeda gerinti susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams, tačiau kartu reikalauja atidaus sprendimų dėl želdinių pagrindimo.

  • Salantai sužaliavo per vieną dieną: miesto centre ir parke pasodinta 200 medžių bei krūmų

    Salantuose trečiadienį pirmą kartą surengta medžių ir žydinčių krūmų sodinimo akcija. Per talką miesto centre ir parke pasodinta 200 sodinukų, taip papildant viešąsias erdves naujais želdiniais.

    Akcijos metu Salantai pasipildė liepomis, guobomis, klevais, vaismedžiais ir šermukšniais. Taip pat pasodinta įvairių krūmų ir žydinčių augalų, tarp jų lanksvų, putinų, ligustrų, pūslenių, hortenzijų ir rododendrų.

    Prie sodinimo prisidėjo Salantų ir Imbarės seniūnijų, bibliotekos, Socialinių paslaugų centro, Salantų regioninio parko darbuotojai bei kiti vietos gyventojai. Į talką žmonės rinkosi šeimomis, su draugais ar kolegomis, dalis atvyko ir po vieną.

    Ypatingas simbolinis akcentas atsirado šalia pernai vėjo neatlaikiusio, anksčiau storiausiu Lietuvoje laikyto kaštono vietos. Specialios technikos pagalba čia pasodintas naujas medelis, kuris turėtų pratęsti šios vietos istoriją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Salantuose surengta akcija yra tęsinys iniciatyvos, kuri pavasarį tradiciškai vykdavo Kretingoje miesto gimtadienio proga. Šiemet ji pirmą kartą peržengė Kretingos ribas, o Salantai tapo nauju želdinimo talkos tašku.

    Tokios iniciatyvos Lietuvoje tampa vis labiau matomos dėl kelių priežasčių: savivaldybės ieško sprendimų karščio bangų poveikiui mažinti, želdynai padeda valdyti liūčių vandenį, o miestų planavime vis daugiau dėmesio skiriama šešėliui ir biologinei įvairovei. Praktikoje tai reiškia ne tik naujus medžius, bet ir įvairesnius krūmus bei žydinčius augalus, kurie svarbūs apdulkintojams ir miesto ekosistemoms.

    Vietos bendruomenei tai ir proga sutelkti žmones bendram darbui, o pasodinti želdiniai turėtų ilgainiui pakeisti miesto vaizdą. Kad sodinukai prigytų, artimiausiu metu svarbiausia jų priežiūra, ypač laistymas sausros periodais ir apsauga nuo pažeidimų.