CP v2

Tag: Žemaičių muziejus Alka

  • VDA Telšiuose atveria baigiamųjų darbų parodą: trys erdvės, nauja kūrėjų karta ir temos

    Birželio 2–27 dienomis Telšiuose bus pristatoma Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto baigiamųjų darbų paroda, sujungianti bakalauro ir magistro absolventų projektus. Ekspozicijos išsiskleis per tris miesto erdves: VDA Telšių galeriją, VDA Telšių fakultetą ir Žemaičių muziejų „Alka“.

    Parodos atidarymas numatytas birželio 2 dieną 17.30 valandą VDA Telšių galerijoje Kęstučio gatvėje. Renginys nemokamas ir atviras visiems – tiek miestiečiams, tiek į Telšius atvykstantiems svečiams, norintiems pamatyti, kuo gyvena jaunoji kūrėjų karta.

    Kas bus rodoma Telšiuose

    Telšiuose bus eksponuojami bakalauro studijų programų Metalo meno ir juvelyrikos, Dizaino, Dailės ir interjero, Skulptūros baigiamieji darbai. Taip pat pristatomi Taikomojo meno magistrantūros studijų projektai, atskleidžiantys platesnį taikomojo meno lauką ir autorines technikas.

    Baigiamųjų darbų parodos tradiciškai vyksta visuose miestuose, kuriuose veikia Vilniaus dailės akademijos fakultetai, o projektus pristato daugiau kaip 400 absolventų. Ši bendrakryptė parodų banga leidžia palyginti skirtingų miestų kūrybines kryptis ir pamatyti, kaip keičiasi akademinio meno ir dizaino kartos.

    Nuo amato iki šiandienos klausimų

    Baigiamieji darbai paprastai apima ne tik profesinių įgūdžių demonstravimą, bet ir bandymą apmąstyti šiuolaikinę realybę: tapatybę, socialinius pokyčius, asmenines patirtis, santykį su aplinka ir medžiagiškumu. Tokios parodos dažnai tampa vieta, kur susitinka amatinė meistrystė, dizaino funkcionalumas ir meninė idėja.

    VDA Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas Banys sako, kad ekspozicijos leis pamatyti studijų programų įvairiapusiškumą ir jaunųjų kūrėjų gebėjimą idėjas realizuoti skirtingomis raiškos formomis.

    „Baigiamųjų darbų ekspozicijose galima bus pamatyti fakulteto studijų programų įvairiapusiškumą bei naujos kūrėjų kartos studijų metu įgytus profesionalius įgūdžius ir gebėjimus įvairiomis meninės raiškos formomis realizuoti savo kūrybines idėjas“, – sakė prof. Ramūnas Banys.

    Vilniaus dailės akademijos rektorė prof. Ieva Skauronė pabrėžia, kad ši riba tarp studijų ir savarankiškos praktikos yra vienas esminių parodos akcentų. Pasak jos, baigiamieji projektai yra ne tik rezultatų pristatymas, bet ir autorinės pozicijos formavimas šių dienų kontekste.

    „Baigiamųjų darbų paroda žymi esminį virsmą. Čia akademinė patirtis pereina į savarankišką kūrybinę praktiką. Kiekvienas projektas atskleidžia ne tik įgytas žinias, bet ir gebėjimą savitai mąstyti, kelti klausimus ir formuluoti savo poziciją šiandienos kontekste“, – sakė prof. Ieva Skauronė.

    Kur ir kada apsilankyti

    VDA Telšių galerijoje bus pristatomi Dizaino programos studentų darbai, taip pat Metalo meno ir juvelyrikos bei Skulptūros programų baigiamieji kūriniai. VDA Telšių fakultete numatomas Taikomojo meno magistrantūros projektų pristatymas, o Žemaičių muziejuje „Alka“ – restauravimo ir dalies taikomojo meno darbų ekspozicijos.

    Organizatoriai kviečia skirti laiko aplankyti visas tris vietas, nes skirtingos erdvės leidžia pamatyti ne vieną atskirą parodą, o nuoseklų pasakojimą apie medžiagas, idėjas ir kūrybinį augimą. Tokios ekspozicijos neretai tampa ir pirmuoju platesniu jauno kūrėjo prisistatymu auditorijai, kurį pastebi galerijos, užsakovai bei kultūros lauko profesionalai.

  • „Žemaitiu gīvastis 2026“ Telšiuose: penktą kartą suvienijo amatus, kulinarinį paveldą ir šokius

    Praėjusį savaitgalį Telšių rajone, Žemaičių kaimo muziejuje, penktą kartą surengta amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis 2026“. Į renginį gausiai rinkosi amatininkai, edukatoriai, folkloro kolektyvai ir lankytojai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad „Žemaitiu gīvastis“ Telšių krašte išsiskiria kaip renginys, kuriame tradicijos ne tik pristatomos, bet ir praktiškai išbandomos. Lankytojai čia ragavo kulinarinio paveldo patiekalų, domėjosi amatais, dalyvavo edukacijose ir vakare įsitraukė į naktišokius.

    Šių metų akcentai ir dalyviai

    Šių metų tema „Žemaitiu gīvastie – vėsa Lietova!“ sujungė penkių regionų tradicijas vienoje erdvėje. Renginyje savo amatus demonstravo keramikai, kalviai, odininkai, vytelininkai, bitininkai ir kiti tautinio paveldo puoselėtojai.

    Šventės metu veikė amatininkų kiemeliai ir edukacinės erdvės, kur lankytojai galėjo ne tik stebėti, bet ir patys išmokti senųjų įgūdžių. Taip pat buvo galima įsigyti tautinio paveldo gaminių ir susipažinti su skirtingų regionų papročiais.

    Koncertai, kanklės ir svečiai

    Didelio dėmesio sulaukė koncertinė programa, kurioje pasirodė folkloro kolektyvai iš įvairių Lietuvos kraštų, o renginyje išskirtas ir Kanklių metų akcentas. Vakarinėje dalyje žiūrovus subūrė Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.

    Ypatingais svečiais tapo kartvelų ansamblis „Riho“, įnešęs į programą kitos kultūros skambesį, o kartu pristatyti ir autentiški kalvio darbai. Vėliau šventė tradiciškai persikėlė į naktišokius, kuriuose grojo keli muzikos kolektyvai.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Tokie renginiai tampa ne tik pramoga, bet ir praktiniu būdu perduoti tradicijas jaunajai kartai bei stiprinti regioninę tapatybę. Etninės kultūros puoselėjimas vis dažniau siejamas ir su vietos ekonomika, nes šventėse atsiranda reali erdvė smulkiesiems amatininkams bei gamintojams.

    Žemaičių muziejus „Alka“ primena, kad Žemaičių kaimo muziejus yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus Žemaitijoje po atviru dangumi. Autentiškos sodybos, amatininkystės erdvės ir istorinis kraštovaizdis leidžia lankytojams patirti XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kaimo gyvenimo ritmą.

    Renginio svarbą jau ne vienerius metus pripažįsta ir Telšių rajono savivaldybė, o projektą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rėmėjai bei partneriai, tarp jų AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Fotoera“.

  • Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupija mini 100 metų sukaktį, o šiai progai skirta paroda pasakoja šimtmetį apimančią istoriją, glaudžiai susipynusią su Lietuvos likimu. Joje aprėpiami ryškiausi laikotarpiai – nuo tarpukario vilčių ir augimo iki Antrojo pasaulinio karo sukrėtimų, sovietmečio vidinių kovų ir nepriklausomybės metų naujų iššūkių.

    Pasak organizatorių, paroda sąmoningai jungia didžiuosius istorijos lūžius su kasdienybės detalėmis, kurios padeda pajusti laikmetį. Greta rūmų ir šventovių statybų, kankinystės istorijų ir tikėjimo patirčių čia atsiranda ir netikėtos smulkmenos, atveriančios žmogiškąjį pasakojimo sluoksnį.

    Vienas iš tokių fragmentų – prisiminimai apie pirmąjį Telšių vyskupą Justiną Staugaitį ir jo santykį su nauja pareiga bei nežinomybe. Parodos autoriai pabrėžia, kad vyskupijos istoriją kūrė ne abstraktūs procesai, o konkretūs žmonės, priėmę sprendimus ir išgyvenę savo laikmečio įtampas.

    „Minčių ir jausmų, kurie mano sielą varstė, smulkiai nepasakosiu. Lai jos pasilieka tarp manęs ir mano Viešpaties. Trumpai tepasakysiu, kad mano mintys, kur buvusios, kur nebuvusios vis lėkė į man nepažįstamus Telšius. Juk tai mano būsimojo darbo arena, darbo visai naujo, neįprasto. Viešpatie! Ar aš sugebėsiu jį tinkamai atlikti?“, – savo atsiminimuose rašė pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

    Parodoje akcentuojama ir kita mintis: greta „oficialaus“ istorijos laiko egzistuoja vidinis žmogaus laikas, kurį sudaro pasirinkimai, klydimai, kūryba ir ištvermė. Šis požiūris padeda suprasti, kodėl net kasdieniai epizodai gali tapti reikšmingi, kai per juos atsiskleidžia bendruomenės tapatybė ir vertybės.

    Organizatoriai tikisi, kad parodos pasakojimas veiks kaip priminimas, jog šiandienos sprendimai taip pat tampa rytdienos istorija. Sukakties kontekste kviečiama ne tik pažvelgti atgal, bet ir įvertinti, kokias naujas užduotis Bažnyčiai ir regiono bendruomenei kelia dabarties visuomenės pokyčiai.

    Parodos iniciatoriais įvardijami Telšių rajono savivaldybė ir Telšių vyskupija, o rengėjas – Žemaičių muziejus „Alka“. Kuratore nurodoma Monika Sudintaitė, dizainą kūrė Aušra Misiūrienė, parodos istorikė – Janina Bucevičė.

    Parodą sudaro aštuoni sukamų dalių stendai, o kiekvieno stendo antroji pusė papildo pirmojoje pateikiamą laikotarpį ar temą, detaliau atskleisdama kontekstą. Tokia struktūra leidžia lankytojams vienu metu matyti ir bendrą chronologiją, ir gilesnes konkrečių temų istorijas.

  • Žemaičių kaimo muziejuje Telšiuose – Mažosios Lietuvos delmonų paroda: ką atskleidžia rekonstrukcijos

    Delmonai sugrįžta į Telšius

    Žemaičių kaimo muziejuje Telšiuose pristatoma paroda Mažosios Lietuvos tekstilės paveldui – delmonams. Lankytojai čia gali pamatyti beveik dvi dešimtis XIX amžiaus vidurio–XX amžiaus pradžios delmonų rekonstrukcijų.

    Paroda veikia Žemaičių kaimo muziejaus jaujoje ir bus eksponuojama iki birželio 15 dienos. Ji kviečia iš arčiau susipažinti su lietuvininkių aprangos detale, kuri buvo ir praktiška, ir dekoratyvi.

    Kuo ypatingi Mažosios Lietuvos delmonai?

    Delmonas – prie juosmens rišamas tekstilinis krepšelis, istoriškai naudotas smulkiems daiktams laikyti. Mažojoje Lietuvoje jis tapo išskirtiniu tautinio kostiumo akcentu, o jo raštai, spalvos ir siuvinėjimo technikos atspindėjo laikmečio estetiką.

    Parodoje akcentuojama, kad rekonstrukcijos leidžia pamatyti tai, ko dažnai nebeįmanoma išvysti originaluose: ryškesnes spalvas, aiškesnį ornamentą ir tiksliau atkurtas medžiagas. Muziejuose saugomi istoriniai tekstilės eksponatai laikui bėgant nublunka, dėvisi, todėl atkūrimas tampa ir pažinimo, ir išsaugojimo būdu.

    Nuo muziejų fondų iki rekonstrukcijų

    Parodoje rodomi delmonai atkurti remiantis eksponatais, surinktais Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse. Rekonstrukcijų originalai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

    Seniausias minimas delmonas siejamas su XIX amžiaus viduriu Rusnėje ir saugomas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Vėlyviausias parodoje aptariamas pavyzdys datuojamas 1935 metais ir yra iš Derceklių kaimo Klaipėdos rajone, jis saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

    Rekonstrukcijas siuvinėjo Ieva Matulionytė, remdamasi dr. Elenos Matulionienės tyrimų medžiaga ir praktine patirtimi. Kartu pristatomas ir delmonų rišimo kontekstas: jie dažniausiai tvirtinti ties juosmeniu, neretai šimtaraštėmis juostomis, todėl parodoje matomos ir atkurtos juostelės.

    „Kuriant muziejinių vertybių replikas siekta kuo tiksliau atkurti pirminę delmono versiją: ornamentą, spalvas ir rišimo būdą“, – sakė parodos rengėjai.

    Delmonų gaivinimo istorija šioje parodoje pristatoma kaip ilgas procesas, prasidėjęs šeimos tradicijoje ir išaugęs iki akademinių tyrimų. Dr. Elena Matulionienė 2018 metais Klaipėdos universitete apgynė etnologijos krypties daktaro disertaciją apie Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raidą.

    Pažymima, kad ši paroda jau ne vienerius metus keliauja po Lietuvą, o Telšiuose Žemaičių kaimo muziejus tampa dar viena stotele, kurioje delmonai pristatomi naujame kontekste. Parodą galima aplankyti įsigijus lankytojo bilietą į muziejų.