CP v2

Tag: Žemaitė

  • Vilniaus centre sužaliavo 600 kv. metrų miškas: Žemaitės skvere atsivėrė netikėtas vaizdas

    Vilniaus centre sužaliavo 600 kv. metrų miškas: Žemaitės skvere atsivėrė netikėtas vaizdas

    Miškas, kuris keičiasi kartu su miestu

    Gedimino prospekte atsirado išskirtinis monumentalaus meno kūrinys, kurį praeiviai neretai palaiko tikru miesto žalumos tęsiniu. Ant vieno pastato sienos nutapytas beveik 600 kvadratinių metrų „Bukantės miškas“ kviečia įžengti į Žemaitės kūrybos pasaulį, kuriame susipina gamta, paslaptis ir gyvybė.

    Kūrinys tapo atviros miesto galerijos dalimi ir papildė atnaujintą Žemaitės skverą. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: meninis pasakojimas sąmoningai kuriamas taip, kad vizualiai pratęstų skvero medžius ir stiprintų žaliąją ašį pačiame miesto centre.

    Unikali technika ir dialogas su tikrais medžiais

    Menininkė Liuda Jaruševičiūtė Stankevičienė darbą kūrė mišria tapybos ir grafikos technika, o didžiulis plotas nutapytas nedideliais teptukais. Pasak kūrėjos, idėja gimė dar pandemijos metu, kai ugniasienių projektams ieškota sprendimų, galinčių ne konkuruoti su aplinka, o ją papildyti.

    „Mano tikslas buvo sukurti mišką, kuris būtų gyvas ir įdomus visais metų laikais ir gyventų kartu su skveru“, – sakė „Bukantės miško“ autorė Liuda Jaruševičiūtė Stankevičienė.

    Šio kūrinio išskirtinumas tas, kad dalį sienos užstoja tikrų medžių lajos, o jie patys tampa kompozicijos pirmuoju planu. Vasarą želdiniai paslepia dalį tapybos, rudenį atsiveria daugiau detalių, o žiemą vaizdą papildo šakos ir jų šešėliai.

    Žemaitė, Frida Kahlo ir nauji miesto skaitymai

    „Bukantės miške“ integruotas ir 2016 metais scenografės Paulės Bocullaitės sukurtas Fridos Kahlo portretas, suteikiantis kūriniui papildomų prasmių. Dviejų ryškių menininkių dialogas čia perskaitomas kaip pasakojimas apie autentišką moters patirtį, laisvę kūryboje ir socialinių normų keliamas ribas.

    Kūrinio įgyvendinimas prasidėjo 2025 metų rugsėjį, tačiau darbų tempą koregavo oro sąlygos, ypač šaltuoju sezonu. Galutinį rezultatą galima pamatyti ant pastato Gedimino prospekte, šalia Žemaitės skvero.

    Šalia sieninės tapybos numatytas ir informacinis stendas, skirtas Žemaitei, kad praeiviai galėtų geriau suprasti, kuo šis literatūrinis kontekstas svarbus pasirinktam vaizdiniui. Rengiant tekstus konsultuotasi su Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tyrėja doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.

    Oficialus „Bukantės miško“ pristatymas planuojamas rugsėjo pabaigoje Žemaitės skvere, tiksli data dar bus tikslinama. Organizatoriai žada, kad renginio metu lankytojai galės ne tik pamatyti visą kūrinį, bet ir išgirsti jo atsiradimo istoriją.

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.