CP v2

Tag: Žemaitija

  • Vilniaus rotušėje įvertinta žemaičių dounininkų tradicija: sertifikatas Sedos folkloro ansambliams

    Vilniaus rotušėje surengtos gyvojo kultūros paveldo puoselėtojų pagerbimo iškilmės, kuriose įteikti sertifikatai, patvirtinantys įrašymą į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tarp apdovanotųjų šiemet atsidūrė ir Sedos kultūros centras, kurio folkloro kolektyvai puoselėja tradicinę žemaičių dounininkų dainavimo tradiciją.

    Renginyje Tapatybės kodas visuomenei pristatytos naujai į sąvadą įtrauktos tradicijos ir praktikos. Iš viso įrašyta trylika naujų reiškinių: nuo muzikavimo ir žvejybos papročių iki žirgininkystės, kulinarinio paveldo bei tautinių bendrijų kultūros praktikų, atspindinčių skirtingų Lietuvos regionų savitumą.

    Vienas iš sertifikatų skirtas Sedos kultūros centro bendruomenei, kuri dounininkų dainavimo tradiciją perduoda iš kartos į kartą per aktyvią ansamblių veiklą. Tradiciją puoselėja folkloro ansamblis Rėmolee, vadovaujamas Gintauto Griškėno, ir vaikų folkloro ansamblis Rėmoliokaa, kurio vadovė Gražina Vainutienė.

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas Lietuvoje pradėjo veikti 2017 metais. Jo valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kasmet vertinantis bendruomenių teikiamas paraiškas ir pildantis sąvadą naujais reiškiniais.

    Šiuo metu sąvade jau įrašytos 83 gyvosios tradicijos, liudijančios Lietuvos kultūrinę įvairovę ir kasdienėse praktikose išsaugomas žinias. Specialistų teigimu, toks pripažinimas svarbus ne tik simboliškai: jis padeda sutelkti bendruomenes, stiprina tradicijų perdavimą jaunajai kartai ir skatina nuoseklesnę paveldo apsaugą regionuose.

    Sedą ir kultūros centro folkloristus pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė bei savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šis įvertinimas yra reikšmingas visam Mažeikių rajonui ir stiprina Žemaitijos kultūrinį matomumą nacionaliniu mastu.

  • Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupija mini 100 metų sukaktį, o šiai progai skirta paroda pasakoja šimtmetį apimančią istoriją, glaudžiai susipynusią su Lietuvos likimu. Joje aprėpiami ryškiausi laikotarpiai – nuo tarpukario vilčių ir augimo iki Antrojo pasaulinio karo sukrėtimų, sovietmečio vidinių kovų ir nepriklausomybės metų naujų iššūkių.

    Pasak organizatorių, paroda sąmoningai jungia didžiuosius istorijos lūžius su kasdienybės detalėmis, kurios padeda pajusti laikmetį. Greta rūmų ir šventovių statybų, kankinystės istorijų ir tikėjimo patirčių čia atsiranda ir netikėtos smulkmenos, atveriančios žmogiškąjį pasakojimo sluoksnį.

    Vienas iš tokių fragmentų – prisiminimai apie pirmąjį Telšių vyskupą Justiną Staugaitį ir jo santykį su nauja pareiga bei nežinomybe. Parodos autoriai pabrėžia, kad vyskupijos istoriją kūrė ne abstraktūs procesai, o konkretūs žmonės, priėmę sprendimus ir išgyvenę savo laikmečio įtampas.

    „Minčių ir jausmų, kurie mano sielą varstė, smulkiai nepasakosiu. Lai jos pasilieka tarp manęs ir mano Viešpaties. Trumpai tepasakysiu, kad mano mintys, kur buvusios, kur nebuvusios vis lėkė į man nepažįstamus Telšius. Juk tai mano būsimojo darbo arena, darbo visai naujo, neįprasto. Viešpatie! Ar aš sugebėsiu jį tinkamai atlikti?“, – savo atsiminimuose rašė pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

    Parodoje akcentuojama ir kita mintis: greta „oficialaus“ istorijos laiko egzistuoja vidinis žmogaus laikas, kurį sudaro pasirinkimai, klydimai, kūryba ir ištvermė. Šis požiūris padeda suprasti, kodėl net kasdieniai epizodai gali tapti reikšmingi, kai per juos atsiskleidžia bendruomenės tapatybė ir vertybės.

    Organizatoriai tikisi, kad parodos pasakojimas veiks kaip priminimas, jog šiandienos sprendimai taip pat tampa rytdienos istorija. Sukakties kontekste kviečiama ne tik pažvelgti atgal, bet ir įvertinti, kokias naujas užduotis Bažnyčiai ir regiono bendruomenei kelia dabarties visuomenės pokyčiai.

    Parodos iniciatoriais įvardijami Telšių rajono savivaldybė ir Telšių vyskupija, o rengėjas – Žemaičių muziejus „Alka“. Kuratore nurodoma Monika Sudintaitė, dizainą kūrė Aušra Misiūrienė, parodos istorikė – Janina Bucevičė.

    Parodą sudaro aštuoni sukamų dalių stendai, o kiekvieno stendo antroji pusė papildo pirmojoje pateikiamą laikotarpį ar temą, detaliau atskleisdama kontekstą. Tokia struktūra leidžia lankytojams vienu metu matyti ir bendrą chronologiją, ir gilesnes konkrečių temų istorijas.

  • Nasrėnuose M. Valančiaus gimtinėje rinksis Žemaitijos moksleiviai: kūryba, teatras ir edukacijos

    Gegužės 16 dieną Motiejaus Valančiaus gimtinėje-muziejuje Nasrėnuose vyks Žemaitijos moksleivius suburiantis kūrybos sambūris Valančiaus atminimas ąžuolų žieduose. Renginį organizuoja Kretingos muziejaus filialas, kviečiantis atvykti mokyklų bendruomenes ir šeimas.

    Kasmet pavasarį vykstantis susitikimas skirtas ne tik prisiminti vieną svarbiausių XIX amžiaus Lietuvos kultūros veikėjų, bet ir paskatinti jaunimą jo idėjas bei tekstus perskaityti šiuolaikiškai. Organizatoriai pabrėžia, kad renginyje svarbiausia yra moksleivių kūrybinė iniciatyva ir gyvas ryšys su regiono kultūra.

    Programa: nuo scenos iki edukacijų

    Šių metų programoje numatyti muzikiniai pasirodymai ir moksleivių parengtos meninės kompozicijos, kuriose atsiskleidžia skirtingų Žemaitijos mokyklų interpretacijos. Renginio dalyviai taip pat bus kviečiami į žemaitiškus pietus, kurie tapo įprasta sambūrio dalimi.

    Viena iš pagrindinių dienos akcentų bus Kretingos rajono kultūros centro teatro Atžalynas spektaklis pagal M. Valančiaus apsakymą Mikė melagėlis. Greta sceninės programos veiks edukacinė erdvė Valančiaus girios turtai, kurioje žadama pažintis su gamtos ir vietos tradicijų temomis.

    Ryšys su klojimo teatrų tradicija

    Sambūris įtrauktas į projektą Lietuvos klojimo teatrų krivūlė, kuriuo siekiama stiprinti tradicinio lietuvių teatro tęstinumą ir regionų kultūrinę tapatybę. Tokie renginiai, anot organizatorių, padeda jaunimui patirti kultūrą ne kaip vien pamokų temą, o kaip bendruomenišką veiklą.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė. Organizatoriai kviečia atvykti moksleivius, mokytojus, tėvus ir vietos bendruomenės narius, kad Valančiaus palikimas būtų prisimenamas ne formaliai, o per kūrybą ir gyvą susitikimą.