Įtampa Žemės orbitoje auga: Rusijos karinis palydovas Kosmos 2612 priartėjo prie komercinio „ICEYE“ palydovo maždaug 26 metrų atstumu. „ICEYE“ radarinių nuotraukų duomenys yra svarbūs Ukrainos žvalgybai, todėl toks manevras vertinamas kaip kryptingas ir rizikingas.
Palydovai žemojoje Žemės orbitoje skrieja maždaug 7,6 kilometro per sekundę greičiu, todėl net nedidelė klaida gali baigtis susidūrimu. Įprastai operatoriai stengiasi palaikyti saugos atstumus, matuojamus kilometrais, o ne metrais.
Artimas priartėjimas kosmose nebūtinai reiškia ataką, tačiau jis gali būti signalas apie ketinimą sekti, trikdyti ar spausti kitą operatorių. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie vadinamąsias artumo operacijas, kai palydovai priartėja prie kitų objektų stebėjimui ar testams.
Kas gali grėsti palydovui?
Ekspertai pabrėžia, kad teoriškai egzistuoja keli poveikio scenarijai, pradedant mažiau pastebimais ir baigiant atvira agresija. Dalis jų susiję su elektroninėmis priemonėmis, galinčiomis apsunkinti ryšį su antžeminėmis stotimis arba trukdyti jutikliams.
Ne mažiau svarbus ir netiesioginis spaudimas: jei „ICEYE“ būtų priverstas dažniau manevruoti vengdamas rizikos, tai kainuotų degalus ir trumpintų palydovo eksploatacijos laiką. Kartu būtų prarandami stebėjimo langai, o tai ypač jautru, kai duomenų reikia realiu laiku.
Blogiausias scenarijus būtų fizinis susidūrimas. Toks įvykis žemojoje orbitoje sukurtų didelį kiekį nuolaužų, kurios galėtų kelti pavojų kitiems palydovams ir netgi skatinti grandininį nuolaužų daugėjimą, vadinamą Kesslerio sindromu.
Kodėl tai svarbu ne tik Ukrainai?
Žemoji orbita yra vis labiau užpildyta: joje veikia didelės komercinės palydovų grupės, ryšio ir stebėjimo sistemos, taip pat skrieja Tarptautinė kosminė stotis. Dėl to bet koks incidentas gali turėti platesnių pasekmių nei vieno palydovo praradimas.
„ICEYE“ žinomas dėl radarinių sintetinio diafragmos radaro vaizdų, leidžiančių stebėti Žemės paviršių naktį ir esant debesuotumui. Tokios galimybės karo sąlygomis tampa kritinės, nes leidžia stebėti technikos judėjimą ir infrastruktūros pokyčius.
Didėjant palydovų vaidmeniui gynyboje, ryšyje ir ekonomikoje, artimi priartėjimai vis dažniau tampa ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu. Tarp valstybių stiprėja diskusijos, kaip apibrėžti priimtinas elgesio normas orbitoje ir kaip mažinti eskalacijos riziką.
Ko tikėtis toliau?
Praktikoje daug kas priklausys nuo to, ar priartėjimas kartosis ir ar bus fiksuojami papildomi veiksmai, pavyzdžiui, bandymai trikdyti ryšį arba provokuoti manevrus. Operatoriai tokiais atvejais paprastai analizuoja orbitos duomenis ir koreguoja skrydžio planus, kad sumažintų riziką.
Augant palydovų skaičiui ir konkurencijai kosmose, ekspertai vis dažniau ragina stiprinti skaidrumą ir informacijos apsikeitimą apie rizikingus manevrus. Tai laikoma viena iš priemonių, galinčių padėti išvengti incidentų, kurių pasekmės būtų juntamos visam pasauliui.