Tag: Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

  • Vilniaus rajone bręsta dideli pokyčiai: Pievų ir Skardžio gatvėms – asfaltas ir takai

    Vilniaus rajone bręsta dideli pokyčiai: Pievų ir Skardžio gatvėms – asfaltas ir takai

    Vilniaus rajono Avižienių seniūnijoje įsibėgėja planai iš esmės atnaujinti Pievų ir Skardžio gatves, kurios jungia Gilužių, Saldenės ir Pikutiškių gyvenvietes. Rugsėjo 4 dieną gyventojams pristatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano sprendiniai, apimantys kelias atkarpas skirtinguose kaimuose.

    Pasak savivaldybės, tikslas yra ne kosmetinis remontas, o nuoseklus teritorijos sutvarkymas: nuo važiuojamosios dalies dangos iki saugesnio judėjimo pėsčiomis ir dviračiais. Savivaldybė pabrėžia, kad Avižienių kryptis sparčiai urbanizuojasi, todėl augant srautams didėja ir eismo saugumo poreikis.

    „Pievų ir Skardžio gatvių atnaujinimas yra svarbus žingsnis gerinant kasdienį gyventojų susisiekimą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Viešo svarstymo metu buvo aptartas pagrindinis specialiojo plano brėžinys, taip pat iki susitikimo gauti gyventojų pasiūlymai ir pagal juos jau atlikti koregavimai. Savivaldybė nurodo, kad pastabos bus vertinamos ir toliau, rengiant galutinę dokumento redakciją.

    Kas numatoma gatvėse?

    Pagal pristatytus sprendinius, esamos žvyruotos atkarpos būtų rekonstruojamos įrengiant asfaltuotą važiuojamąją dalį ir atnaujinant visą susisiekimo infrastruktūrą. Planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, pertvarkyti sankryžas bei sudaryti aiškesnę ir saugesnę judėjimo schemą gyvenamuosiuose kvartaluose.

    Vienas iš siekių – pagerinti susisiekimą ne tik vietoje, bet ir užtikrinti patogesnes jungtis su Vilniaus miestu, įskaitant galimybes viešajam transportui. Savivaldybė akcentuoja, kad šiandieninė situacija ne visada leidžia patogiai ir saugiai judėti visiems eismo dalyviams, ypač prastesnėmis oro sąlygomis.

    Kodėl planavimas užtrunka?

    Savivaldybė aiškina, kad sprendinius tenka derinti prie esamo užstatymo ir privačių sklypų ribų, todėl vertinamas papildomos teritorijos poreikis. Tokiuose projektuose vienas jautriausių klausimų yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams, kai be papildomų juostų ar apsauginių zonų neįmanoma įrengti takų, sankryžų ar inžinerinių tinklų.

    Birželį gyventojams buvo pristatyta koncepcijos alternatyva, kuri, savivaldybės teigimu, labiau atitinka esamą situaciją ir reikalauja mažiau papildomos žemės. Dėl to tikimasi racionaliau suderinti infrastruktūros plėtrą su aplinkinių sklypų struktūra.

    Kada galima tikėtis darbų?

    Administracija nurodo, kad jeigu procedūros vyks sklandžiai, specialųjį planą planuojama patvirtinti per artimiausius keturis mėnesius. Patvirtinus planą savivaldybė ketina kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

    Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, kaip pabrėžiama, vyktų teisės aktų nustatyta tvarka, savininkams teisingai atlyginant. Savivaldybė skaičiuoja, kad vien šios procedūros gali užtrukti apie trejus metus, todėl reali darbų pradžia priklausys nuo viso planavimo ir derinimo tempo.

  • Žemę paėmė visuomenės poreikiams? Štai kada dar galite ją dirbti ir ką privalote žinoti

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad tam tikrais atvejais visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas dar gali būti laikinai naudojamas žemės ūkio veiklai. Tai aktualu situacijose, kai sklypas jau įregistruotas valstybės vardu, tačiau realūs infrastruktūros darbai dar nepradėti.

    Dažniausiai žemė visuomenės poreikiams paimama kelių, geležinkelių, elektros tinklų ar kitos infrastruktūros projektams. Kol projektas pereina parengiamuosius etapus, buvęs sklypo savininkas ar teisėtas naudotojas gali kreiptis dėl laikino naudojimo, kad žemė neliktų apleista.

    Laikinai naudotis gali buvęs savininkas arba teisėtas naudotojas, kurio nuomos, panaudos ar kita naudojimosi teisę suteikianti sutartis buvo nutraukta dėl paėmimo visuomenės poreikiams. Ši galimybė taikoma ne tik dideliems projektams, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, bet ir kitiems infrastruktūros atvejams.

    Laikinas naudojimas turi aiškią pabaigą ir negali virsti nuolatiniu. Sklypu paprastai leidžiama naudotis iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba iki kito projektą įgyvendinančios institucijos nurodyto termino, o jam pasibaigus sklypas turi būti atlaisvintas.

    Svarbu, kad tokia žemė gali būti naudojama tik žemės ūkio veiklai, jos negalima perduoti kitiems asmenims ar naudoti kitai paskirčiai. Naudotojas privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, netrukdyti matavimams, tyrinėjimams ar kitiems parengiamiesiems darbams, taip pat mokėti žemės nuomos mokestį Vyriausybės nustatyta tvarka.

    Kaip pateikti prašymą NŽT

    Norint gauti teisę laikinai naudotis visuomenės poreikiams paimtu sklypu, NŽT reikia pateikti nustatytos formos prašymą. Gavusi prašymą, NŽT galimybę derina su projektą įgyvendinančia institucija, kuri įvertina, iki kada sklypą galima naudoti nekenkiant projekto eigai.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus arba per sistemą „E. pristatymas“. Taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, tačiau dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašytas ranka ir nuskenuotas.

    Norintys prašymą pateikti ne elektroniniu būdu, gali jį išsiųsti paštu arba pristatyti atvykę į NŽT klientų aptarnavimo padalinius. NŽT atkreipia dėmesį, kad planuojant vizitą dažnai patogiau užsiregistruoti iš anksto, kad nereikėtų laukti eilėje.

  • Rail Baltica Kaunas–Vilnius atkarpa: Vyriausybė patvirtino planą, pradedamas žemės paėmimas

    Rail Baltica Kaunas–Vilnius atkarpa: Vyriausybė patvirtino planą, pradedamas žemės paėmimas

    Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino Rail Baltica geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.

    Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių Rail Baltica projekto elementų Lietuvoje, nes ji turi sujungti didžiausius šalies transporto mazgus ir sustiprinti ryšį su tarptautiniu europinės vėžės koridoriumi. Susisiekimo sistemoje tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir papildomus sprendinius dėl saugos, triukšmo, inžinerinių tinklų ir žemės naudojimo.

    Kas patvirtinta nutarimu

    Pagal „LTG Infra“ skelbiamą informaciją, patvirtintas specialusis planas apibrėžia teritorijas, kuriose bus vystoma susisiekimo komunikacijų infrastruktūra, ir nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šios sąlygos taikomos tiek su kelių infrastruktūra susijusioms apsaugos zonoms, tiek geležinkelio kelių ir įrenginių, geležinkelio želdinių bei elektros tinklų apsaugos zonoms.

    Dokumente nurodoma, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos konkretiems žemės sklypams ir statiniams, įskaitant teritorijas Kaišiadorių rajono savivaldybėje ir Kaišiadorių mieste. Tai reiškia, kad daliai savininkų ar valdytojų keisis žemės naudojimo režimas, o kai kuriais atvejais bus pradedamos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

    Kompensacijos ir savininkų teisės

    „LTG Infra“ pabrėžia, kad žemės sklypų savininkai, patikėtiniai ar nekilnojamojo turto savininkai, kurių turtas patenka į specialiosiomis sąlygomis apibrėžtas teritorijas, gali pretenduoti į kompensaciją. Ji mokama pagal nuostolius, patiriamus dėl nustatytų apribojimų ar kitų taikomų sąlygų.

    Kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos vadovaujantis Vyriausybės 2020 metų balandžio 1 dieną nutarimu Nr. 339 patvirtinta metodika. Norint pasinaudoti teise į kompensaciją, reikia pateikti prašymą ir dokumentus, kurie pagrįstų patirtus nuostolius ir jų ryšį su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

    Kodėl sutikimas ne visada reikalingas

    Pranešime taip pat nurodoma, kad tenkinant viešąjį interesą, kai valstybė įgyvendina svarbius projektus, žemės savininko ar patikėtinio sutikimas dėl teritorijų nustatymo nėra būtinas. Tokia nuostata taikoma įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, todėl procedūros gali vykti net ir nesant individualaus susitarimo dėl pačių apribojimų nustatymo.

    Praktikoje tai reiškia, kad procesas paprastai skirstomas į du lygius: pirma, patvirtinami planavimo sprendiniai ir nustatomos teritorijos, antra, atskirai sprendžiami kompensacijų klausimai. Dėl konkrečių procedūrų, dokumentų ir terminų gyventojai bei turto savininkai raginami kreiptis į „LTG Infra“ nurodytais kontaktais.