Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėja daugėjant atvejų, kai valstybinėje žemėje savavališkai pastačius statinius ar įrengus objektus vėliau bandoma pasiekti, kad aplink juos būtų suformuotas žemės sklypas. Anot tarnybos, neteisėtas veiksmas negali tapti pagrindu atsirasti teisei į valstybinę žemę.
NŽT pabrėžia, kad žemės sklypas neformuojamas tam, kad būtų įteisintas savavališkai atsiradęs objektas. Kitaip tariant, faktas, jog valstybinėje žemėje stovi statinys, tvenkinys ar kitas įrenginys, savaime nesukuria teisės nei į nuomą, nei į pirkimą be aukciono.
Kada galima be aukciono?
Pagal galiojančią tvarką be aukciono gali būti parduodami ar išnuomojami tik suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami valstybinės žemės sklypai. Esminė sąlyga yra ta, kad sklypas turi būti reikalingas jame teisėtai esantiems ir įregistruotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
Todėl NŽT akcentuoja, kad teisė į valstybinę žemę be aukciono siejama ne su bet kokiu objektu, o su teisėtai pastatytu ir registruotu statiniu bei kitomis teisės aktuose numatytomis sąlygomis. Jei statinys atsirado pažeidžiant reikalavimus, tai negali tapti argumentu formuoti sklypą ir vėliau įteisinti naudojimą.
Svarbu atskirti naudojimą ir teisę
NŽT atkreipia dėmesį į dažną klaidą, kai faktinis naudojimas sutapatinamas su teise naudotis žeme. Net jei asmuo realiai tvarko tam tikrą plotą, aptvėrė teritoriją ar joje stovi pastatytas objektas, tai nereiškia, kad šis plotas automatiškai turi būti suformuotas kaip sklypas jo reikmėms.
Pasak tarnybos, valstybinės žemės sklypo suformavimas ir teisės tą sklypą įsigyti ar išsinuomoti suteikimas yra du atskiri teisiniai procesai. Net ir tada, kai statinys yra teisėtas, žemė gali būti suteikiama tik įvertinus, ar tenkinamos visos teisės aktuose numatytos sąlygos ir ar sklypas iš tiesų būtinas statinio eksploatavimui.
Ką tai reiškia gyventojams?
NŽT primena, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas, neteisėtos tvoros, savavališkai įrengti tvenkiniai ar kiti statiniai nelaikomi pagrindu suteikti teisę naudotis valstybine žeme. Tokie atvejai pirmiausia vertinami kaip pažeidimai, o ne kaip situacijos, kurias valstybė turėtų „sutvarkyti“ suformuodama sklypą.
Gyventojams, planuojantiems statybas ar bet kokius įrenginius, svarbiausia iš anksto pasitikrinti žemės nuosavybės ir naudojimo statusą bei teisines galimybes. NŽT pabrėžia, kad teisėtas kelias visada prasideda nuo dokumentų ir leidimų, o ne nuo faktiškai atsiradusio objekto.