Tag: Žemės stebėjimas

  • Europos „akys kosmose“: „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų VHR palydovų tinklui

    Europos „akys kosmose“: „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų VHR palydovų tinklui

    Vokietijoje įkurta Žemės stebėjimo duomenų bendrovė „Marble Imaging“ pritraukė papildomus 6 mln. eurų finansavimo, kuriuo sieks greičiau plėsti labai aukštos raiškos (VHR) palydovų žvaigždyną.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Cherry Ventures“, o nauja injekcija pratęsė anksčiau pradėtą 5,3 mln. eurų pradinį (seed) etapą, kuriam vadovavo „High-Tech Gründerfonds“.

    „Marble Imaging“ įkurta 2023 metų rugpjūtį Brėmene. Įmonė kuria VHR palydovų konstelaciją, kuri, jos teigimu, leistų teikti Žemės stebėjimo (EO) duomenis ir analitiką iki kartą per valandą – tai svarbu situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Bendrovė akcentuoja vadinamąjį „palydovų suverenitetą“: VHR vaizdai yra svarbi įvestis tiek saugumo, tiek komercinės žvalgybos užduotims, tačiau Europa ir dalis jos partnerių vis dar priklauso nuo neeuropinių tiekėjų, todėl tam tikrose teritorijose gali netekti prieigos prie vaizdų.

    Kam bus naudojami duomenys

    „Marble Imaging“ nurodo, kad EO duomenys ir jų pagrindu kuriama analitika gali prisidėti prie greitesnio sprendimų priėmimo gynybos, klimato saugumo, krizių ir nelaimių valdymo, energetikos transformacijos, infrastruktūros ir mobilumo srityse.

    Įmonė jau teikia duomenų analizės paslaugas: nuo objektų aptikimo situacijos supratimui iki reljefo analizės, pravažumo (trafficability) vertinimo, pakrančių objektų stebėsenos ir žemės dangos klasifikavimo.

    Lygiagrečiai vystoma dirbtiniu intelektu paremta analitikos platforma, skirta kelių šaltinių duomenis paversti praktinėmis įžvalgomis vartotojams.

    Pirmasis palydovas – 2027-aisiais

    Pirmasis bendrovės palydovas „Marble Sat-1“, pasak įmonės, jau pilnai finansuotas, baigęs priešskrydinius bandymus ir planuojamas paleisti 2027 metų pradžioje.

    Skelbiama, kad jis turėtų fiksuoti vaizdus iki 0,7 metro erdvinės raiškos matomoje ir artimojo infraraudonojoje spektro dalyje, taip pat rinkti duomenis trumpojo bangos ilgio infraraudonojoje srityje.

    Naujas finansavimas, bendrovės teigimu, turėtų paspartinti visos konstelacijos plėtrą. Ilgesnio laikotarpio tikslas – iki 2030 metų turėti 30 palydovų.

    „Kad priimtume geresnius sprendimus, prieiga prie duomenų turi būti greita ir pritaikoma veiksmams“, – sako „Marble Imaging“ bendraįkūrėjas ir vadovas Robertas Hookas.

  • Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Brėmene įsikūrusi Žemės stebėjimo (EO) bendrovė „Marble Imaging“ pritraukė dar 6 mln. eurų: startuolis kuria pirmąją Vokietijoje komercinę itin didelės raiškos (VHR) palydovų „žvaigždyno“ sistemą.

    Apie investiciją pranešė portalas „EU-Startups“ – tai vadinamasis „Seed“ raundo pratęsimas, kuriam vadovavo investuotojai „Cherry Ventures“.

    Ankstesnį kartą bendrovė apie investicijas skelbė 2025 metų gruodį: tuomet užbaigė 5,3 mln. eurų „Seed“ etapą, o bendra pritraukta suma pasiekė 11,3 mln. eurų.

    „Marble Imaging“ teigia, kad jų tikslas – suteikti galimybę gauti iki kasvalandinius EO duomenis ir analitiką, kad sprendimai gynybos, krizių valdymo ar infrastruktūros srityse galėtų būti priimami greičiau.

    Kaip veiks „Marble Imaging“ sprendimas

    Bendrovė įkurta 2023 metų rugpjūtį. Ją įsteigė Robertas Hookas, dr. Gopika Suresh, Alexanderis Eppas ir dr. Raulas Scarlatas.

    Startuolis plėtoja ne tik palydovų tinklą, bet ir dirbtiniu intelektu paremtą analitikos platformą, kuri įvairių šaltinių duomenis paverčia praktinėmis įžvalgomis.

    Įmonė jau siūlo duomenų analizės paslaugas, tarp jų – objektų aptikimą situacinei žvalgybai, reljefo analizę ir pravažumo vertinimą, pakrančių turto stebėseną bei žemės dangos klasifikavimą.

    Kodėl Europa siekia „akių kosmose“

    „Marble Imaging“ pabrėžia, kad itin didelės raiškos vaizdai yra svarbūs tiek saugumui, tiek komercinei žvalgybai, tačiau Europa ir dalis partnerių vis dar priklauso nuo neeuropinių tiekėjų.

    Pasak bendrovės, tokia priklausomybė didina riziką netekti stebėjimo aprėpties strategiškai svarbiose vietovėse, o tai gali sukurti ir ekonominių, ir saugumo spragų.

    „Cherry Ventures“ atstovas Filipas Damesas teigė, kad Europai reikia savo „akių kosmose“, o „Marble Imaging“ siekia su DI pagalba paversti palydovinius vaizdus atsakymais, kurių tikisi valstybės ir gynybos institucijos.

    Pirmasis palydovas – 2027 metų pradžioje

    Pirmasis bendrovės palydovas „Marble Sat-1“ jau pilnai finansuotas, praėjo priešskrydinius bandymus ir planuojamas paleisti 2027 metų pradžioje.

    Nurodoma, kad palydovas galės fiksuoti vaizdus iki 0,7 m erdvine skiriamąja geba matomojoje ir artimojo infraraudonojo spektro dalyje, taip pat rinks duomenis trumpųjų bangų infraraudonajame spektre.

    Gautas 6 mln. eurų kapitalas bus naudojamas greitesniam „žvaigždyno“ plėtimui. „Marble Imaging“ tikslas – iki 2030 metų turėti 30 palydovų.

    Įmonės vadovas Robertas Hookas teigė, kad tolesnė plėtra pirmiausia priklauso nuo kapitalo, o ne nuo technologijos: bendrovė akcentuoja, jog paklausa jau įrodyta, o programinė įranga naudojama mokančių klientų.

  • ESA vadovė: dėl NASA biudžeto karpymų ir privačių palydovų keičiasi Žemės stebėjimo politika

    Europos kosmoso agentūros (ESA) Žemės stebėjimo programų direktorė Simonetta Cheli sako, kad politinis klimatas, lemiantis Žemės stebėjimo iš kosmoso programas, pastebimai kinta. Tam įtakos turi ir JAV sprendimai mažinti NASA biudžetą, ir sparčiai daugėjantys privatūs palydovai orbitoje.

    Interviu „Live Science“ ji pabrėžė, kad palydoviniai duomenys leidžia objektyviai vertinti planetos būklę: nuo miškų kirtimo ir oro kokybės iki vandenynų pokyčių bei ledynų tirpsmo. Tokia informacija ypač svarbi klimato kaitos kontekste, kai ekstremalūs orai ir aplinkos degradacija tampa vis labiau matomi ir išmatuojami.

    S. Cheli vadovauja ESA Žemės stebėjimo programoms ir taip pat yra ESA Žemės stebėjimo centro ESRIN Fraskatyje (Italija) vadovė. Pasak jos, per kelis dešimtmečius Europa šioje srityje gerokai sustiprėjo: nuo priklausomybės nuo partnerių misijų iki plataus nuosavų palydovų tinklo.

    Ji teigia, kad tarptautinis bendradarbiavimas išlieka būtinas, tačiau politiniame lygmenyje jis darosi sudėtingesnis. Viena ryškiausių detalių – pasikeitęs institucijų dalyvavimas tarptautinėse klimato konferencijose, kur anksčiau bendros delegacijos buvo įprastos.

    Europa plečia Žemės stebėjimo misijas

    S. Cheli primena, kad ESA pirmąją Žemės stebėjimo misiją ERS-1 paleido 1991 metais, o šiandien vien ESRIN valdo daugiau nei 20 misijų ir planuoja dar daugiau nei 40. Pastaruoju metu agentūra taip pat vykdo naujų palydovų paleidimus, skirtus skirtingiems tikslams – nuo augalijos būklės stebėsenos iki temperatūrų sausumoje ir jūroje matavimo.

    Kalbėdama apie tarptautinę partnerystę, ESA atstovė akcentuoja, kad bendri tikslai ir duomenų dalijimasis yra esminiai sprendžiant klimato ir aplinkos stabilumo klausimus. Jos teigimu, tokie reiškiniai kaip Grenlandijos ledo pokyčiai turi pasekmių visam pasauliui, todėl „nacionaliniu lygmeniu vieniems“ problemų išspręsti neįmanoma.

    NASA finansavimas ir politiniai pokyčiai

    Paklausta apie NASA biudžeto karpymus, įskaitant Žemės stebėjimo kryptį, S. Cheli teigė, kad tai Europai atveria daugiau galimybių ir didina jos svorį. Jos vertinimu, ESA jau ir anksčiau kai kuriose srityse buvo priekyje, pavyzdžiui, renkant su emisijomis susijusius duomenis.

    Vis dėlto ji pabrėžia, kad techninis bendradarbiavimas su JAV partneriais, pasak jos, išlieka geras, nors politiniame lygmenyje situacija tapo „subtilesnė“. Tai reiškia, kad praktiniai duomenų ir operacijų ryšiai dažnai išsaugomi net ir keičiantis politinėms nuostatoms.

    Privačių palydovų bumas kelia naujų rizikų

    Vienas didžiausių iššūkių, apie kuriuos kalba ESA vadovė, – sparčiai augantis privačių palydovų skaičius. Pasak jos, dėl tankėjančios orbitos dažnėja vengimo manevrai, kai mokslinius palydovus tenka perkelti dėl susidūrimo rizikos.

    Ji pažymi, kad techninis koordinavimas su kitais veikėjais kol kas veikia, tačiau ateičiai, jos nuomone, būtinas aiškus teisinis reguliavimas. ESA atstovė pabrėžia, kad kosmose „žaidėjai“ jau seniai nebėra vien valstybinės agentūros – vis didesnį vaidmenį turi privačios kompanijos, todėl bendros taisyklės tampa kritiškai svarbios.

    Kalbėdama apie tvarumą, S. Cheli pabrėžė, kad ESA tikslas – ne tik naudoti palydovinius duomenis Žemei saugoti, bet ir mažinti kosminių misijų poveikį: nuo kosminių šiukšlių politikos iki sprendimų, užtikrinančių, kad pasibaigus misijai palydovai nepaliekami orbitoje.

    Be to, didėjant duomenų srautams, svarbų vaidmenį, pasak jos, įgauna pažangi skaičiavimo infrastruktūra. Ji pateikė pavyzdį, kad vien pagal Europos „Copernicus“ programą kasdien gaunama apie 500 terabaitų duomenų, todėl galingi superkompiuteriai tampa būtini norint informaciją apdoroti greitai ir efektyviai.

  • ESA palydovas užfiksavo rekordinę Europos kaitrą: kai kur įkaito iki 40 laipsnių

    Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovas „Sentinel-3B“ užfiksavo vieną iš šios vasaros rekordinių karščio bangų Pietų Europoje – termoviziniame vaizde matyti įkaitusi sausuma ir Viduržemio jūra.

    Kaip rašo „Live Science“, nuotrauka sudaryta iš „Sentinel-3B“ prietaiso, matuojančio jūros ir sausumos paviršiaus temperatūrą, duomenų. ESA Žemės stebėjimo programų vadovė Simonetta Cheli ją įvardijo kaip ypač iškalbingą šių metų pavyzdį.

    Šiluminiame žemėlapyje tamsiai raudonos spalvos rodo vietoves, kuriose sausumos paviršius daugelyje Ispanijos regionų bei dalyje Prancūzijos ir Italijos viršijo 35 laipsnius, o kai kuriose Ispanijos ir Šiaurės Afrikos teritorijose – perkopė 40 laipsnių ribą.

    Kartu matyti ir išaugusi Viduržemio jūros paviršiaus temperatūra. Svarbu tai, kad sausumoje ir jūroje spalvos atitinka skirtingas temperatūrų reikšmes, todėl tiesiogiai jų lyginti negalima.

    Karštį stiprino „šilumos kupolai“

    Pasak S. Cheli, tokie vaizdai leidžia vienu metu įvertinti, kaip ekstremalių reiškinių metu sąveikauja sausumos ir jūrinės aplinkos. Jos teigimu, būtent kartu matomas „raudonis“ jūroje ir sausumoje padeda pajusti tikrą karščio bangos mastą.

    Šių karščio bangų viena iš priežasčių – vadinamieji „šilumos kupolai“ (aukšto slėgio sritys atmosferoje), kurie tarsi „dangtis“ sulaiko šiltą orą ir palaiko aukštą temperatūrą.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad tuo metu prasidėjęs stiprus El Ninjas, nors siejamas su rekordais Ramiajame vandenyne, šių Europos karščio bangų priežastimi nebuvo įvardytas. Rekordinės temperatūros siejamos su pastarųjų metų pasaulinio atšilimo tendencijomis.

    Rekordinė vasara ir jos pasekmės

    Nurodoma, kad nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio vidurio kai kurias Europos dalis užklupo mažiausiai penkios atskiros karščio bangos, dėl kurių visą sezoną laikėsi neįprastai aukšta temperatūra.

    Didžiausias karščio pikas fiksuotas birželį: Vakarų Europoje vidutinė to mėnesio temperatūra pasiekė 20,7 laipsnio ir tapo aukščiausia per visą stebėjimų istoriją. Šis vidurkis apima ir naktines temperatūras, todėl atrodo mažesnis už vietomis registruotus karščio maksimumus.

    Karštis prisidėjo prie plačiai paplitusių sausrų ir padėjo įsiplieksti gaisrams, įskaitant didelius gaisrus Prancūzijoje. Tekste taip pat minimas vertinimas, kad Europoje dėl karščio galėjo būti bent 35 000 perteklinių mirčių, nors tikras skaičius, kaip teigiama, gali būti didesnis.

    Nauji palydovai – daugiau duomenų

    S. Cheli akcentuoja, kad nors tokie vaizdai daugeliui gali kelti slogias mintis apie žmogaus sukeltą klimato kaitą, ji juos vertina ir kaip vilties ženklą: orbitiniai aparatai leidžia itin detaliai stebėti plika akimi nematomus pokyčius.

    ESA tikisi, kad ekstremalių orų stebėsena toliau gerės, nes į orbitą keliami atnaujinti aparatai. Minima, kad rugsėjį į kosmosą iškeltas „Sentinel-3C“ – „Sentinel-3B“ įpėdinis – padės ateityje karščio bangas tirti dar tiksliau.

  • Europos kosmoso lenktynės: „ICEYE“ vadovas perspėja, kad be didelio kapitalo šansų mažai

    Europa atsilieka ne technologijomis

    Kosmoso ekonomika sparčiai auga, tačiau globaliose lenktynėse vis labiau ryškėja JAV ir Kinijos pranašumas. „ICEYE“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rafałas Modrzewskis sako, kad Europos bendrovėms trūksta ne idėjų, o greičio ir prieigos prie didelio, nuoseklaus kapitalo.

    Jo teigimu, esminis konkurencingumo veiksnys šiandien yra gebėjimas greitai finansuoti plėtrą, gamybą ir komercializaciją. Be to, kai kurios rinkos taisyklės ir viešųjų pirkimų logika Europoje, pasak vadovo, vis dar pernelyg lėtai prisitaiko prie naujo kosmoso sektoriaus tempo.

    „Jeigu norime, kad šis procesas vyktų greičiau, turime tiesiog veikti greičiau“, – sakė R. Modrzewskis.

    „ICEYE“ investicijos ir ambicijos

    „ICEYE“ vysto Žemės stebėjimo technologijas ir valdo radarinių palydovų (SAR) infrastruktūrą, kuri leidžia fiksuoti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo ar paros meto. Tokie duomenys naudojami gynybos, sienų apsaugos, krizių valdymo, draudimo ir infrastruktūros stebėsenos srityse.

    Bendrovė paskelbė apie plėtrą Lenkijoje: iki 2028 metų investicijos šalyje turėtų siekti mažiausiai apie 28 milijonus eurų. Vadovas pabrėžia, kad tai yra pradiniai vertinimai, o faktinis investicijų dydis gali būti didesnis, priklausomai nuo projektų apimties ir užsakymų.

    Didžiausia problema – kapitalo mastas

    R. Modrzewskio teigimu, Europos kosmoso sektoriui dažnai pritrūksta „vėlyvosios stadijos“ finansavimo, kai įmonėms reikia ne kelių milijonų prototipui, o dešimčių ar šimtų milijonų eurų gamybai ir globaliam masteliui. Tuo metu JAV rinkoje tokio dydžio investicijos, jo vertinimu, yra labiau įprastos, o sprendimų priėmimas – spartesnis.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis Europos šalių, pirkdamos kosmines sistemas ar gynybos sprendimus, pirmiausia turėtų vertinti regiono technologinį savarankiškumą. Pasak vadovo, prioritetas europietiškiems produktams galėtų tapti vienu iš būdų greičiau auginti vietinius čempionus.

    „Galiausiai įmonė auga tiek, kiek turi prieigos prie plėtros kapitalo“, – sakė R. Modrzewskis.

    Rinka keisis greičiau, nei atrodo

    „ICEYE“ vadovas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį technologijų sektoriuje dalis šiandien gerai žinomų žaidėjų gali nebespėti prisitaikyti. Kosmoso srityje tai ypač aktualu dėl greitai mažėjančių palydovų kūrimo kaštų, trumpėjančių inovacijų ciklų ir didėjančios paklausos duomenimis grįstiems sprendimams.

    Jo manymu, laimės tos bendrovės, kurios sugebės greitai perorganizuoti veiklą, automatizuoti gamybą ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Europa, pasak jo, turi technologinį pagrindą, tačiau norint pasivyti lyderius reikės didesnio tempo ir ryžtingesnių investicinių sprendimų.

  • Lenkijos savivaldybės atsigręžia į kosmoso technologijas: atsiveria kelias naujiems ES pinigams

    Lenkijos regionai vis aktyviau svarsto, kaip kosmoso technologijas pritaikyti kasdienėms savivaldybių funkcijoms ir kartu pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimu. Europos kosmoso fondo vadovas Łukaszas Wilczyńskis teigia, kad būtent savivaldybės gali tapti svarbiu užsakovu, kuris augintų šalies kosmoso sektorių.

    Jo vertinimu, Lenkijoje dar anksti kalbėti apie pilnavertę kosmoso pramonę, tačiau sparčiai stiprėja kosmoso verslas ir kompetencijos. Tam įtaką daro ne vien nacionalinių institucijų ar tarptautinių programų užsakymai, bet ir vis dažniau atsiveriantys regioniniai poreikiai.

    Ką savivaldybės gali laimėti?

    Didžiausia praktinė nauda siejama su Žemės stebėjimo duomenimis ir jų analize, kuri padeda planuoti teritorijas, stebėti užstatymo pokyčius ir valdyti gamtos išteklius. Tokie sprendimai taip pat tampa reikšmingi ekstremalių situacijų valdyme, kai svarbus greitas situacijos įvertinimas.

    Kosmoso duomenys savivaldybėms gali padėti ir priimant administracinius sprendimus, pavyzdžiui, tikrinant, ar statiniai atitinka leidimus. Palydoviniai vaizdai leidžia objektyviai palyginti deklaruojamą ir realų užstatymą, o tai aktualu tiek urbanistikai, tiek kontrolei.

    Pasauliniai pavyzdžiai rodo kryptį

    Wilczyńskis atkreipia dėmesį, kad savivaldybės kitose šalyse jau užsako kosmoso sprendimus kaip įprastą viešąją paslaugą. Kanarų salose Tenerifės valdžia planuoja nuosavą stebėjimo palydovų konsteliaciją, kuri nuo 2028 metais turėtų kasdien fiksuoti gaisrų, potvynių ar taršos jūroje rizikas.

    Panašų kelią renkasi ir Bavarija, kur žemėtvarkos administracija vysto penkių mažųjų palydovų misiją. Šių palydovų tikslas būtų reguliariai fotografuoti visą regioną, kad duomenys taptų nuolat atnaujinamu įrankiu planavimui ir kontrolei.

    ES finansavimas ir inteligentinės specializacijos

    Lenkijoje vis daugiau regionų kosmoso sektorių įtraukia į inteligentinių specializacijų sąrašus, tarp jų minimi Pakarpatė ir Mažoji Lenkija. Praktikoje tai reiškia, kad kosmoso iniciatyvos oficialiai pripažįstamos regiono prioritetu, o projektams tampa lengviau pretenduoti į ES paramą.

    Tokie pasirinkimai padeda kurti ekosistemą, kuri pritraukia tiek startuolius, tiek tarptautines technologijų įmones, ypač duomenų analizės ir aukštos pridėtinės vertės gamybos srityse. Wilczyńskis pabrėžia, kad kai regionas aiškiai įvardija prioritetą, investuotojams ir mokslo institucijoms lengviau suderinti ilgalaikius tikslus.

    Didžiausias iššūkis – kompetencijos savivaldoje

    Pasak Wilczyńskio, vien technologijų prieinamumo neužtenka, nes reikia pasirengimo dirbti su palydoviniais duomenimis. Todėl svarbi dalis yra mokymai, aiškūs naudojimo scenarijai ir sprendimų integravimas į įprastus savivaldybių procesus.

    „Tam reikia švietimo: būtina parodyti tarnautojams, kaip naudotis palydoviniais duomenimis ir ką jie gali laimėti. Tačiau pokytis jau matomas – kosmoso konferencijose vis dažniau sutinku savivaldybių atstovų“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Jo teigimu, tai gali reikšti naują klientų grupę Lenkijos įmonėms, kuriančioms sprendimus, paremtus palydovine informacija. Jei savivaldybės pradės tokius sprendimus pirkti iš vietos bendrovių, jos gaus modernesnius valdymo įrankius, o kosmoso sektorius įgis tvaresnį vidaus rinkos pagrindą.

  • ICEYE į orbitą iškėlė 4 naujus SAR palydovus: ką tai reiškia greitesnei žvalgybai ir klientams

    Bendrovė ICEYE į žemąją Žemės orbitą sėkmingai iškėlė keturis naujus sintetinės apertūros radaro (SAR) palydovus. Paleidimas įvyko per „SpaceX“ vykdytą „Transporter-17“ misiją iš Vandenbergo Kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje.

    Įmonė pranešė, kad visi keturi palydovai užmezgė ryšį su valdymo centru, o įprastos paleidimo procedūros, įskaitant sistemų patikrą ir kalibravimą, vyksta pagal planą. Nauji aparatai papildė ICEYE komercinę SAR palydovų grupę ir sustiprino bendrovės pajėgumus teikti duomenis klientams visame pasaulyje.

    SAR vaizdai visomis sąlygomis

    SAR technologija leidžia stebėti Žemės paviršių siunčiant mikrobangų impulsus ir iš atspindžių formuojant vaizdą. Skirtingai nei optiniai palydovai, SAR gali rinkti duomenis naktį ir esant debesuotumui, todėl tokie sprendimai ypač vertinami saugumo, infrastruktūros ir ekstremalių situacijų valdymo srityse.

    ICEYE nurodo, kad dalis naujausios kartos palydovų sukurti taip, kad didintų vaizdinimo tikslumą ir leistų dažniau grįžti virš tų pačių teritorijų. Praktikoje tai reiškia trumpesnį laukimo laiką, kai svarbu greitai patikrinti pokyčius uostuose, pasienyje, prie kritinės infrastruktūros ar stichinių nelaimių zonose.

    „Kuo tankesnė konstelacija, tuo greičiau galime grįžti virš dominančios vietovės ir pateikti aktualius duomenis klientams“, – teigiama ICEYE pranešime.

    Plėtra ir gamybos tempas

    Pasak bendrovės, ICEYE jau yra iškėlusi į orbitą kelias dešimtis SAR palydovų, o naujas paleidimas dar labiau padidina komercinės konstelacijos apimtį. Įmonė taip pat akcentuoja, kad plečia gamybos pajėgumus ir siekia artimiausiu laikotarpiu paspartinti palydovų pristatymą klientams.

    ICEYE yra deklaravusi tikslą padvigubinti gamybos tempą nuo maždaug 50 iki 100 palydovų per metus, derinant planus su raketų paleidimų grafikais. Toks augimas rodo, kad rinka vis labiau vertina radarinius duomenis, ypač kai geopolitinė situacija didina nuolatinės stebėsenos poreikį.

    Aktualu ir gynybai Europoje

    Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai dirba su valstybiniais užsakovais, o Europoje didėja susidomėjimas nepriklausomomis Žemės stebėjimo sistemomis. ICEYE yra skelbusi, kad prisidėjo kuriant Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms skirtą operacinį satelitinio stebėjimo sprendimą pagal MikroSAR programą.

    Tokio tipo sistemos paprastai apima ne tik palydovus, bet ir antžeminį segmentą, operatorių mokymus bei nuolatinį programinės įrangos atnaujinimą. Tai leidžia šalims greičiau pasiekti operacinę parengtį ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių duomenų tiekimo.

  • Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europos Sąjunga spartina planus sukurti savo kosmoso saugumo ir Žemės stebėjimo pajėgumus, kad kritiškai svarbūs duomenys būtų prieinami nepriklausomai nuo trečiųjų šalių. Viena iš iniciatyvų – EOGS, kuri turėtų sujungti skirtingus palydovinių duomenų šaltinius į vieną valstybinėms reikmėms skirtą paslaugą.

    EOGS, arba Earth Observation Governmental Service, šiuo metu yra architektūrinės studijos etape. Projekto tikslas – sukurti europinį modelį, leidžiantį institucijoms greitai gauti patikimus palydovinius vaizdus ir analizę, kai to reikia saugumui ar krizių valdymui.

    Europos Komisija koordinavimo vaidmenį šiame procese patikėjo Europos kosmoso agentūrai. Tai reiškia, kad būtent agentūra turėtų derinti techninius reikalavimus, partnerių įtraukimą ir praktinį skirtingų technologijų sujungimą į veikiančią paslaugą.

    Konkurse dėl dalyvavimo EOGS paraišką pateikė Suomijos bendrovė „ICEYE“ kartu su jos padaliniu Lenkijoje, įsikūrusiu Varšuvoje. Įmonė žinoma dėl sintetinės apertūros radaro palydovų, kurie leidžia stebėti Žemę ir naktį, ir esant debesuotumui, todėl tokie duomenys ypač vertingi saugumo užduotims.

    „ICEYE“ savo technologijas jau yra tiekusi gynybos sektoriui, o tokio tipo radarinių palydovų duomenys paprastai naudojami žvalgybai, infrastruktūros stebėsenai ir situacijos vertinimui po stichinių nelaimių. Vis dėlto bendrovei tektų varžytis su kitais Europos tiekėjais, nes EOGS laikomas strategiškai svarbiu projektu.

    „Tokiose programose kaip EOGS didėja šansai įmonėms, kurios turi paruoštus sprendimus ir gali per trumpą laiką pateikti patikrintą produktą“, – sakė vienas „ICEYE“ įkūrėjų.

    Projekto kontekste ryškėja ir valstybių narių investicijų svarba: didesnės įmokos į Europos kosmoso agentūros programas dažnai reiškia ir didesnes galimybes nacionalinėms įmonėms dalyvauti bendruose Europos pirkimuose. Šis aspektas tampa ypač aktualus, kai Europa siekia stiprinti strateginę autonomiją kosmose, įskaitant žvalgybinių duomenų prieinamumą visą parą.

    EOGS planuojama aprėptis peržengia vien kosmoso sektorių, nes paslauga būtų skirta ir geopolitinių rizikų stebėsenai, ir krizių valdymui. Pagal svarstomus scenarijus, pilnas operacinis pajėgumas galėtų būti pasiektas iki 2028 metų, tačiau terminai priklausys nuo finansavimo ir techninių sprendimų suderinimo.

  • Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti naują radarinių Žemės stebėjimo palydovų sistemą „POLSARIS“, kuri suteikia galimybę rinkti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo, rūko, dūmų ar paros meto. Tokia technologija laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės žvalgybos pranašumų, nes leidžia nuolat stebėti pasirinktus objektus ir teritorijas.

    Sistema paremta sintetinės apertūros radaru (SAR), kuris, skirtingai nei optiniai palydovai, nepasikliauja saulės šviesa ir nėra „aklas“ dėl oro sąlygų. Oficialiai paskelbta, kad bazinę konfigūraciją sudaro keturi radarinius vaizdus renkantys palydovai, o projektas nuo sutarties iki parengties naudojimui įgyvendintas per maždaug metus.

    Perdavimo ceremonija įvyko gegužės 15 dieną Varšuvoje, Lenkijos kariuomenės muziejuje, o joje dalyvavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos ir pramonės atstovai. Tarp jų minėtas ir bendrovės „ICEYE“ vadovas, nes būtent ši bendrovė siejama su SAR palydovų technologijų vystymu ir jų taikymu gynybos reikmėms.

    Skelbiama, kad radarinių palydovų teikiama raiška gali siekti iki 25 centimetrų vienam pikseliui, tačiau reali praktinė vertė dažnai priklauso nuo stebėjimo režimo, užduoties pobūdžio ir duomenų apdorojimo. Kariuomenei tai svarbu ne vien dėl detalių vaizdų, bet ir dėl galimybės dažniau atnaujinti informaciją apie situaciją dominančiose vietovėse.

    Didžiausias sistemos privalumas – vadinamoji informacinė autonomija: žvalgybos duomenys gaunami iš nacionalinio valdomo pajėgumo, o ne vien iš sąjungininkų ar komercinių tiekėjų. Tai ypač aktualu augant įtampai regione, kai greitis, prieiga ir duomenų kontrolė gali turėti tiesioginę įtaką operaciniams sprendimams.

    „Tai istorinis momentas, nes prisijungiame prie nedaugelio Europos valstybių, turinčių savarankišką radarinių palydovų žvalgybą“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Tokie pajėgumai paprastai naudojami ne tik sienų ar jūrinių zonų stebėsenai, bet ir tikslinėms užduotims, pavyzdžiui, logistikos mazgų, karinės infrastruktūros, technikos judėjimo ar statybos darbų fiksavimui. SAR duomenys taip pat vertingi vertinant pokyčius laike, nes leidžia lyginti teritorijas net tada, kai optinė stebėsena neįmanoma dėl oro.

    Lenkija pabrėžia, kad projektas gali būti plečiamas papildomais palydovais, taip didinant stebėjimo dažnį ir mažinant laiką tarp pakartotinių tos pačios vietovės „peržiūrų“. Ši tendencija atitinka platesnį Europos kryptingumą remtis mažesnėmis, bet gausiomis palydovų konstelacijomis ir sparčiau integruoti palydovinius duomenis į valdymo bei žvalgybos grandines, įskaitant sprendimų paramą su DI.

  • Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkija artėja prie svarbaus žingsnio kosmoso technologijų srityje: į orbitą netrukus turėtų pakilti palydovas „Eycore-1“. Tai pirmasis šalies palydovas, aprūpintas sintetinės apertūros radaru SAR, leidžiančiu stebėti Žemę ir naktį, ir esant visiškam debesuotumui.

    Skrydis patikėtas bendrovei „SpaceX“ ir planuojamas iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės JAV. Nurodoma, kad startas numatytas gegužės 3 dieną, o starto langas turėtų prasidėti 8.59 valandos Lenkijos laiku ir trukti apie 40 minučių.

    „Eycore-1“ bus paleistas „Falcon 9“ raketa, o tai dar kartą pabrėžia komercinių misijų tendenciją naudoti pakartotinai skraidintus nešėjus. Skelbiama, kad pirmoji pakopa iki šiol buvo panaudota 32 kartus ir kiekvienąsyk sėkmingai grįžo į Žemę, o po šio skrydžio planuojamas nusileidimas ant aikštelės Landing Zone 4.

    Pati misija bus vadinamoji bendroji, kai viena raketa į orbitą iškelia keliasdešimt skirtingų krovinių. Šį kartą numatoma, kad į kosmosą bus išgabenta 46 naudingieji kroviniai, o „Eycore-1“ nuo antrosios pakopos turėtų atsiskirti kaip 20-as.

    Po atsiskyrimo pirmojo ryšio su palydovu tikimasi per parą. Vėliau kelias savaites turėtų trukti sistemų įjungimas, testai ir kalibravimas, kol palydovas pradės reguliariai teikti duomenis.

    „Pagrindinis misijos tikslas yra pasiekti SAR naudingojo krovinio operacinę būseną ir patvirtinti pirmuosius radarinius vaizdus“, – sakė „Eycore“ atstovas Tomaszas Kusowskis.

    SAR technologija laikoma viena svarbiausių Žemės stebėsenos sričių, nes radaras, skirtingai nei optiniai jutikliai, nėra toks priklausomas nuo apšvietimo ir oro sąlygų. Dėl to tokie palydovai ypač vertingi stebint potvynius, nuošliaužas, miškų kirtimus, infrastruktūros pokyčius ar vertinant žalą po stichinių nelaimių.

    Palydovas sukurtas bendradarbiaujant „Eycore“ ir „Kongsberg Nanoavionics“, kuri taip pat žinoma kaip „NanoAvionics“. Partneriai skelbia, kad „NanoAvionics“ suteikė palydovo platformą, o lenkų komanda atsakinga už originalų SAR sprendimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo misijos stiprina valstybių gebėjimą savarankiškai gauti aktualius duomenis, o ne remtis vien užsienio tiekėjais. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija plėsti Žemės stebėjimo pajėgumus ir didinti atsparumą, ypač saugumo ir kritinės infrastruktūros kontekste.