CP v2

Tag: Žemės stebėjimas

  • Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europa kuria kosmoso saugumo skydą: konkurse – „ICEYE“ ir Lenkijos padalinys

    Europos Sąjunga spartina planus sukurti savo kosmoso saugumo ir Žemės stebėjimo pajėgumus, kad kritiškai svarbūs duomenys būtų prieinami nepriklausomai nuo trečiųjų šalių. Viena iš iniciatyvų – EOGS, kuri turėtų sujungti skirtingus palydovinių duomenų šaltinius į vieną valstybinėms reikmėms skirtą paslaugą.

    EOGS, arba Earth Observation Governmental Service, šiuo metu yra architektūrinės studijos etape. Projekto tikslas – sukurti europinį modelį, leidžiantį institucijoms greitai gauti patikimus palydovinius vaizdus ir analizę, kai to reikia saugumui ar krizių valdymui.

    Europos Komisija koordinavimo vaidmenį šiame procese patikėjo Europos kosmoso agentūrai. Tai reiškia, kad būtent agentūra turėtų derinti techninius reikalavimus, partnerių įtraukimą ir praktinį skirtingų technologijų sujungimą į veikiančią paslaugą.

    Konkurse dėl dalyvavimo EOGS paraišką pateikė Suomijos bendrovė „ICEYE“ kartu su jos padaliniu Lenkijoje, įsikūrusiu Varšuvoje. Įmonė žinoma dėl sintetinės apertūros radaro palydovų, kurie leidžia stebėti Žemę ir naktį, ir esant debesuotumui, todėl tokie duomenys ypač vertingi saugumo užduotims.

    „ICEYE“ savo technologijas jau yra tiekusi gynybos sektoriui, o tokio tipo radarinių palydovų duomenys paprastai naudojami žvalgybai, infrastruktūros stebėsenai ir situacijos vertinimui po stichinių nelaimių. Vis dėlto bendrovei tektų varžytis su kitais Europos tiekėjais, nes EOGS laikomas strategiškai svarbiu projektu.

    „Tokiose programose kaip EOGS didėja šansai įmonėms, kurios turi paruoštus sprendimus ir gali per trumpą laiką pateikti patikrintą produktą“, – sakė vienas „ICEYE“ įkūrėjų.

    Projekto kontekste ryškėja ir valstybių narių investicijų svarba: didesnės įmokos į Europos kosmoso agentūros programas dažnai reiškia ir didesnes galimybes nacionalinėms įmonėms dalyvauti bendruose Europos pirkimuose. Šis aspektas tampa ypač aktualus, kai Europa siekia stiprinti strateginę autonomiją kosmose, įskaitant žvalgybinių duomenų prieinamumą visą parą.

    EOGS planuojama aprėptis peržengia vien kosmoso sektorių, nes paslauga būtų skirta ir geopolitinių rizikų stebėsenai, ir krizių valdymui. Pagal svarstomus scenarijus, pilnas operacinis pajėgumas galėtų būti pasiektas iki 2028 metų, tačiau terminai priklausys nuo finansavimo ir techninių sprendimų suderinimo.

  • Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti naują radarinių Žemės stebėjimo palydovų sistemą „POLSARIS“, kuri suteikia galimybę rinkti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo, rūko, dūmų ar paros meto. Tokia technologija laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės žvalgybos pranašumų, nes leidžia nuolat stebėti pasirinktus objektus ir teritorijas.

    Sistema paremta sintetinės apertūros radaru (SAR), kuris, skirtingai nei optiniai palydovai, nepasikliauja saulės šviesa ir nėra „aklas“ dėl oro sąlygų. Oficialiai paskelbta, kad bazinę konfigūraciją sudaro keturi radarinius vaizdus renkantys palydovai, o projektas nuo sutarties iki parengties naudojimui įgyvendintas per maždaug metus.

    Perdavimo ceremonija įvyko gegužės 15 dieną Varšuvoje, Lenkijos kariuomenės muziejuje, o joje dalyvavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos ir pramonės atstovai. Tarp jų minėtas ir bendrovės „ICEYE“ vadovas, nes būtent ši bendrovė siejama su SAR palydovų technologijų vystymu ir jų taikymu gynybos reikmėms.

    Skelbiama, kad radarinių palydovų teikiama raiška gali siekti iki 25 centimetrų vienam pikseliui, tačiau reali praktinė vertė dažnai priklauso nuo stebėjimo režimo, užduoties pobūdžio ir duomenų apdorojimo. Kariuomenei tai svarbu ne vien dėl detalių vaizdų, bet ir dėl galimybės dažniau atnaujinti informaciją apie situaciją dominančiose vietovėse.

    Didžiausias sistemos privalumas – vadinamoji informacinė autonomija: žvalgybos duomenys gaunami iš nacionalinio valdomo pajėgumo, o ne vien iš sąjungininkų ar komercinių tiekėjų. Tai ypač aktualu augant įtampai regione, kai greitis, prieiga ir duomenų kontrolė gali turėti tiesioginę įtaką operaciniams sprendimams.

    „Tai istorinis momentas, nes prisijungiame prie nedaugelio Europos valstybių, turinčių savarankišką radarinių palydovų žvalgybą“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Tokie pajėgumai paprastai naudojami ne tik sienų ar jūrinių zonų stebėsenai, bet ir tikslinėms užduotims, pavyzdžiui, logistikos mazgų, karinės infrastruktūros, technikos judėjimo ar statybos darbų fiksavimui. SAR duomenys taip pat vertingi vertinant pokyčius laike, nes leidžia lyginti teritorijas net tada, kai optinė stebėsena neįmanoma dėl oro.

    Lenkija pabrėžia, kad projektas gali būti plečiamas papildomais palydovais, taip didinant stebėjimo dažnį ir mažinant laiką tarp pakartotinių tos pačios vietovės „peržiūrų“. Ši tendencija atitinka platesnį Europos kryptingumą remtis mažesnėmis, bet gausiomis palydovų konstelacijomis ir sparčiau integruoti palydovinius duomenis į valdymo bei žvalgybos grandines, įskaitant sprendimų paramą su DI.

  • Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkija artėja prie svarbaus žingsnio kosmoso technologijų srityje: į orbitą netrukus turėtų pakilti palydovas „Eycore-1“. Tai pirmasis šalies palydovas, aprūpintas sintetinės apertūros radaru SAR, leidžiančiu stebėti Žemę ir naktį, ir esant visiškam debesuotumui.

    Skrydis patikėtas bendrovei „SpaceX“ ir planuojamas iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės JAV. Nurodoma, kad startas numatytas gegužės 3 dieną, o starto langas turėtų prasidėti 8.59 valandos Lenkijos laiku ir trukti apie 40 minučių.

    „Eycore-1“ bus paleistas „Falcon 9“ raketa, o tai dar kartą pabrėžia komercinių misijų tendenciją naudoti pakartotinai skraidintus nešėjus. Skelbiama, kad pirmoji pakopa iki šiol buvo panaudota 32 kartus ir kiekvienąsyk sėkmingai grįžo į Žemę, o po šio skrydžio planuojamas nusileidimas ant aikštelės Landing Zone 4.

    Pati misija bus vadinamoji bendroji, kai viena raketa į orbitą iškelia keliasdešimt skirtingų krovinių. Šį kartą numatoma, kad į kosmosą bus išgabenta 46 naudingieji kroviniai, o „Eycore-1“ nuo antrosios pakopos turėtų atsiskirti kaip 20-as.

    Po atsiskyrimo pirmojo ryšio su palydovu tikimasi per parą. Vėliau kelias savaites turėtų trukti sistemų įjungimas, testai ir kalibravimas, kol palydovas pradės reguliariai teikti duomenis.

    „Pagrindinis misijos tikslas yra pasiekti SAR naudingojo krovinio operacinę būseną ir patvirtinti pirmuosius radarinius vaizdus“, – sakė „Eycore“ atstovas Tomaszas Kusowskis.

    SAR technologija laikoma viena svarbiausių Žemės stebėsenos sričių, nes radaras, skirtingai nei optiniai jutikliai, nėra toks priklausomas nuo apšvietimo ir oro sąlygų. Dėl to tokie palydovai ypač vertingi stebint potvynius, nuošliaužas, miškų kirtimus, infrastruktūros pokyčius ar vertinant žalą po stichinių nelaimių.

    Palydovas sukurtas bendradarbiaujant „Eycore“ ir „Kongsberg Nanoavionics“, kuri taip pat žinoma kaip „NanoAvionics“. Partneriai skelbia, kad „NanoAvionics“ suteikė palydovo platformą, o lenkų komanda atsakinga už originalų SAR sprendimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo misijos stiprina valstybių gebėjimą savarankiškai gauti aktualius duomenis, o ne remtis vien užsienio tiekėjais. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija plėsti Žemės stebėjimo pajėgumus ir didinti atsparumą, ypač saugumo ir kritinės infrastruktūros kontekste.