Tag: Žemės ūkio rūmai

  • Pabedinskienė grįžo iš Švedijos ūkių: štai ką lietuviams verta perimti jau dabar

    Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, viešėdama Stokholme vykusiame Copa-Cogeca Europos ūkininkų kongrese, paskutinę renginio dieną lankėsi dviejuose Švedijos ūkiuose. Pažintiniuose vizituose daugiausia dėmesio skirta pieno gamybai, augalininkystės ir gyvulininkystės derinimui, dirvožemio tausojimui bei vietinės produkcijos realizavimui.

    Vizitus organizavo Švedijos ūkininkų federacija LRF, o praktinės patirtys tapo kongreso diskusijų tęsiniu. Jose aptarta, kaip didėjant sąnaudoms, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams ir svyruojant rinkoms išlaikyti ūkių konkurencingumą bei užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu.

    Mišrus ūkis kaip stabilumo garantas

    Pirmasis vizitas vyko Backa Gård ūkyje, kuriame pieno gamyba derinama su augalininkyste, ganyklų priežiūra ir miškininkyste. Toks veiklų „portfelis“ leidžia paskirstyti riziką, kai vienos šakos pajamos mažėja, o kitos padeda išlaikyti pinigų srautą.

    Švedijoje miškininkystė dažnai vertinama kaip papildomas ekonominio atsparumo ramstis, ypač tais metais, kai žaliavų kainos žemės ūkyje svyruoja. Ūkiuose taip pat akcentuojamas ilgalaikis investicijų planavimas ir infrastruktūra, leidžianti taupiau naudoti energiją bei pašarus.

    Ne mažiau svarbi tema buvo kartų kaita ir ūkio perėmimo planavimas. Daugelyje Europos šalių ūkininkų amžiaus struktūra sensta, todėl sprendimai, padedantys jaunimui perimti ūkius, laikomi kritiniu veiksniu viso sektoriaus tęstinumui.

    „Backa Gård pavyzdys rodo, kad šiuolaikinis ūkis laimi tada, kai neapsiriboja viena šaka. Pieno gamyba, augalininkystė ir miškininkystė gali papildyti viena kitą ir suteikti daugiau stabilumo, o ilgalaikis planavimas tampa būtinybe“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Dirvožemis ir trumpa grandinė

    Antroje dienos dalyje delegacija lankėsi Österby Gård ūkyje, kuriame plėtojama mėsinė galvijininkystė ir augalininkystė. Čia akcentuota sėjomaina, dirvožemio struktūros gerinimas ir sprendimai, padedantys išlaikyti ilgalaikį derlingumą.

    Šios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir ekonomikai, nes geresnė dirvožemio būklė mažina priklausomybę nuo brangių įsigyjamų sąnaudų. Pastaraisiais metais visoje Europoje daugėja praktikų, kai ūkiai investuoja į tikslesnį tręšimą, organinių medžiagų grąžinimą į dirvą ir efektyvesnį pašarų bazės planavimą.

    Kitas ryškus Österby Gård bruožas buvo tiesioginė prekyba: ūkyje veikianti parduotuvė leidžia realizuoti vietinę produkciją trumpesne tiekimo grandine. Tai suteikia galimybę ūkininkui pasilikti didesnę galutinės kainos dalį, o pirkėjui aiškiau suprasti produkto kilmę.

    „Österby Gård patirtis parodo, kad svarbu ne tik užauginti, bet ir mokėti parduoti. Tiesioginė prekyba stiprina ryšį su vartotoju, o ūkiui padeda kurti didesnę pridėtinę vertę“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Ką tai reiškia Lietuvai?

    Aplankyti ūkiai atskleidė du vienas kitą papildančius modelius: veiklų įvairinimą, kuris didina finansinį atsparumą, ir tvarų žemės naudojimą, kuris saugo ilgalaikį produktyvumą. Lietuvai tai aktualu dėl gamybos sąnaudų augimo, klimato rizikų, investicijų poreikio ir ūkių perėmimo iššūkių.

    Copa-Cogeca kongrese Stokholme taip pat daug kalbėta apie būsimą Bendrosios žemės ūkio politikos kryptį, inovacijas ir maisto saugumą. Praktiniai vizitai parodė, kad sprendimai dažnai prasideda nuo ūkio lygmens, kai skaičiuojamas kiekvienas kaštas, o tvarumo tikslai derinami su realiomis pajamomis.

    Žemės ūkio rūmų teigimu, tarptautinė patirčių sklaida padeda greičiau atpažinti veikiančius sprendimus ir pritaikyti juos Lietuvos sąlygomis. Pasak A. Pabedinskienės, siekiant gyvybingo kaimo ir stabilaus apsirūpinimo maistu, būtina kurti sąlygas ūkiams investuoti, įvairinti veiklą ir didinti produkcijos pridėtinę vertę.

  • Stokholmo deklaracija kelia audrą: ūkininkai perspėja ES dėl BŽŪP po 2027 metų

    Stokholme, 12-ajame Europos ūkininkų kongrese, pasirašyta Stokholmo deklaracija, kuria Europos žemdirbių ir kooperatyvų atstovai ragina ES vadovus nesilpninti Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų. Dokumentu pabrėžiama, kad žemės ūkis turi išlikti strategine Europos saugumo ir atsparumo dalimi.

    Deklaracijos pozicija perduota Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai, o kopijos įteiktos Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai. Kongrese dalyvavo apie 400 žemės ūkio organizacijų, kooperatyvų, institucijų ir sektoriaus partnerių.

    Diskusijų centre atsidūrė būsima ES daugiametė finansinė programa ir klausimas, ar po 2027 metų BŽŪP išliks pakankamai finansuojama bei aiškiai atskirta politika. Žemdirbių organizacijos įspėja, kad žemės ūkis negali prarasti ilgalaikio stabilumo, nes tai tiesiogiai veikia investicijas ir maisto gamybos apimtis.

    Ko reikalaujama deklaracijoje

    Stokholmo deklaracijoje akcentuojama, kad BŽŪP biudžetas turi išlikti atskiras ir apsaugotas, o finansavimas negali mažėti vertinant realią perkamąją galią. Kitaip tariant, žemdirbiai ragina vertinti ne vien nominalias sumas, bet ir infliacijos poveikį.

    Dokumente taip pat keliami klausimai dėl vienodų konkurencijos sąlygų bendrojoje rinkoje, ūkininkų derybinės galios maisto tiekimo grandinėje ir administracinės naštos. Pabrėžiama, kad pernelyg sudėtingi reikalavimai ir taisyklių kaita didina neapibrėžtumą, o tai stabdo modernizavimą.

    Lietuvos akcentai: išmokos ir stabilumas

    Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad Stokholme išsakytas susirūpinimas sutampa su Lietuvos ūkininkų lūkesčiais. Jos vertinimu, ateities modelis neturi paversti BŽŪP viena iš daugelio sričių, konkuruojančių dėl lėšų bendrame fonde.

    „Žemės ūkis negali tapti viena iš daugelio sričių, konkuruojančių dėl lėšų bendrame fonde. BŽŪP turi išlikti savarankiška, aiškiai finansuojama ir visiems Europos Sąjungos ūkininkams bendrus principus užtikrinanti politika“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Pasak jos, Lietuvai derybose itin svarbu teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymas, nes ūkininkai dirba toje pačioje rinkoje, tačiau paramos lygis skiriasi. Kitas klausimas yra reali finansavimo vertė, nes augančios sąnaudos ir infliacija gali sumažinti paramos poveikį net ir nekeičiant nominalių sumų.

    Žemdirbių atstovai pabrėžia, kad geopolitinė situacija, klimato kaitos sukelti ekstremalūs reiškiniai ir tiekimo grandinių sutrikimai sustiprina maisto saugumo temą. Dėl to, jų teigimu, sprendimai dėl BŽŪP turi būti vertinami kaip investicija į Europos gebėjimą apsirūpinti maistu.

    Kartų kaita ir kaimo gyvybingumas

    Stokholmo deklaracijoje atskirai išskiriama būtinybė stiprinti investicijas į inovacijas, skaitmenizaciją, vandens išteklių valdymą ir bioekonomiką. Šios kryptys siejamos su konkurencingumu, tačiau kartu reikalauja aiškių ir prognozuojamų paramos taisyklių.

    A. Pabedinskienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvai svarbus pakankamas finansavimas kaimo plėtrai, ūkių modernizavimui, kooperacijai ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Jos teigimu, be stipraus kaimo ir kartų kaitos mechanizmų neįmanoma užtikrinti stabilios gamybos.

    Žemdirbių organizacijų vertinimu, administracinės naštos mažinimas turi virsti praktiniais sprendimais, o didesnis lankstumas valstybėms narėms neturėtų sukurti naujų nelygybės formų. Stokholmo deklaracija ES institucijoms siunčia žinią, kad BŽŪP sprendimai po 2027 metų turės ilgalaikių pasekmių ūkininkams ir vartotojams.

  • Ūkininkams skiriami 19,6 mln. eurų kelia klausimų: ŽŪR reikalauja ministro skaidrumo

    Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) oficialiu raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą, prašydami daugiau aiškumo, kaip bus paskirstoma beveik 20 mln. eurų parama ūkininkams. Kreipimosi kopija taip pat pateikta Ministrui Pirmininkui, nes, ŽŪR vertinimu, kalbama apie reikšmingas viešąsias lėšas.

    ŽŪR pabrėžia palaikantys sprendimą ūkininkams skirti papildomą finansinę pagalbą, tačiau kritikuoja siūlomą skirstymo modelį. Organizacija teigia, kad prieš priimant galutinį sprendimą trūksta viešai pateiktų skaičiavimų ir ekonominio pagrindimo.

    Kas sudaro beveik 20 mln. eurų?

    ŽŪR nurodo, kad Lietuvai iš Europos Komisijos skubios pagalbos paketo numatyta 9,788 mln. eurų. Šią sumą planuojama padvigubinti nacionalinio biudžeto lėšomis, todėl bendra parama siektų 19,576 mln. eurų.

    Anot ŽŪR, Europos Komisijos nustatyta logika reikalauja, kad tokia pagalba būtų skiriama remiantis objektyviais, nediskriminaciniais kriterijais ir realiais ekonominiais sunkumais. Dėl to, organizacijos teigimu, ypač svarbu, kad kriterijų parinkimas būtų patikrinamas ir aiškiai paaiškintas.

    300 hektarų ir 300 karvių ribos

    Didžiausią klausimų dalį, pasak ŽŪR, kelia siūlomos ribos, siejamos su ūkio dydžiu, pavyzdžiui, 300 hektarų ar 300 pieninių karvių. ŽŪR tvirtina, kad Europos Komisija nereikalauja paramą dalyti būtent pagal deklaruotų hektarų ar gyvulių skaičių, todėl tokie slenksčiai turi būti pagrįsti konkrečiais ekonominiais skaičiavimais.

    ŽŪR atkreipia dėmesį, kad skirtingų sektorių ūkiai patiria nevienodas sąnaudas ir skirtingą rinkos spaudimą, todėl vienodi „mechaniniai“ kriterijai gali iškreipti paramos proporcijas. Organizacijos teigimu, be poveikio vertinimo kyla rizika, kad pagalba nepasieks tų ūkių, kuriems jos labiausiai reikia.

    Prašo viešumo ir tikro dialogo

    ŽŪR prašo ministerijos pateikti ir viešai paskelbti Europos Komisijai pateiktą paramos paskirstymo mechanizmą, metodiką ir ekonominį pagrindimą. Taip pat siekiama aiškumo, kiek ūkių realiai galėtų pretenduoti į paramą ir kaip lėšos pasiskirstytų tarp sektorių bei skirtingo ekonominio dydžio ūkių.

    ŽŪR teigia, kad anksčiau buvo teikę alternatyvių pasiūlymų, pavyzdžiui, vertinti ūkio ekonominį dydį ar žemės ūkio veikloje sunaudojamo gazolio apimtis, tačiau iki šiol neaišku, kaip šie pasiūlymai buvo įvertinti. Organizacija taip pat kelia klausimą, ar buvo analizuota kitų Europos Sąjungos šalių praktika.

    „Papildoma parama ūkininkams reikalinga, tačiau viešosios lėšos turi būti skirstomos skaidriai, patikrinamai ir ekonomiškai pagrįstai“, – rašte teigia ŽŪR.

    Kreipimesi keliama ir socialinio dialogo tema. ŽŪR tvirtina, kad ministerijos kolegijos posėdyje formalaus balsavimo dėl siūlomo modelio nebuvo, o dalis organizacijų išsakė kritinių pastabų, todėl viešojoje erdvėje minimas vienbalsis pritarimas, jų vertinimu, neatitinka realios situacijos.

    ŽŪR taip pat ragina ministrą susitikti su organizaciją sudarančiomis žemdirbių bendruomenėmis ir aptarti ne tik paramos skirstymą, bet ir platesnius sektoriaus iššūkius. Tarp jų minimi ūkių konkurencingumas, šeimos ūkių gyvybingumas, kartų kaita ir apsirūpinimo maistu saugumas.

    Organizacijos teigimu, sprendimai dėl paramos turi būti priimami atvirai, pateikiant argumentus ir aiškius skaičiavimus, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl teisingumo. ŽŪR prašo atsakymų į pateiktus klausimus ir konkrečių siūlymų dėl tolesnio dialogo.

  • „Taikos duona“ estafetė keliauja į Lietuvą: ko Europoje reikalauja ūkininkai ir jaunimas

    Spalio 6–9 dienomis Bulgarijoje surengta XII tarptautinė konferencija Taika ir žemės ūkis subūrė žemės ūkio organizacijų atstovus, jaunuosius ūkininkus, socialinius partnerius ir kaimo plėtros iniciatyvas iš įvairių Europos šalių. Diskusijų ašyje atsidūrė žemės ūkio ateitis, klimato rizikos, inovacijos ir administracinės naštos mažinimas.

    Lietuvai renginyje atstovavo Žemės ūkio rūmų deleguoti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė Pocė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos tarybos narys Jonas Ivanauskas. Jie dalijosi Lietuvos patirtimi ir mezgė ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis ateityje.

    Svarbiausiu konferencijos akcentu tapo simbolinis tarptautinės iniciatyvos „Taikos duona“ estafetės perdavimas Lietuvai. Tai reiškia, kad 2027 metais iniciatyvos renginys numatytas mūsų šalyje, o kartu atsiveria proga Lietuvoje suburti europinį dialogą apie kaimo ateitį.

    Ūkininkų lūkesčiai ir spaudimas

    Konferencijoje daug kalbėta apie tai, kaip suderinti konkurencingumą su tvarumo reikalavimais, kai ūkiams tenka prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių. Ne mažiau aktuali tema buvo ūkių modernizavimas, skaitmeniniai sprendimai ir investicijų prieinamumas.

    Kitas dažnai kartotas motyvas – biurokratijos mažinimas. Dalis ūkininkų organizacijų pabrėžė, kad taisyklės ir ataskaitos turi būti proporcingos, o sprendimai priimami taip, kad ūkininkai ne tik vykdytų reikalavimus, bet ir matytų aiškią ekonominę prasmę.

    „Skirtingos šalys, bet iššūkiai labai panašūs. Labiausiai įsiminė paprasta mintis: nieko apie ūkininkus be pačių ūkininkų“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

    Jaunimas kaime: kas stabdo kartų kaitą?

    Didelė dalis diskusijų buvo skirta jaunųjų ūkininkų įsitraukimui ir kartų kaitai, kuri daugelyje Europos valstybių tampa kritiška. Praktikoje jaunimą dažnai stabdo žemės įsigijimo kaina, pradinio kapitalo trūkumas, ilgi leidimų procesai ir neapibrėžtumas dėl taisyklių pokyčių.

    Jonas Ivanauskas akcentavo, kad tiesioginis bendravimas su bendraamžiais iš kitų šalių padeda greičiau rasti veikiančius sprendimus. Anot jo, net ir labai skirtingomis sąlygomis dirbantys jauni ūkininkai susiduria su panašiomis problemomis, todėl bendradarbiavimas tampa praktine investicija į ateitį.

    „Nors dirbame skirtingomis sąlygomis, susiduriame su labai panašiais iššūkiais – nuo biurokratijos iki ūkių modernizavimo ir kartų kaitos. Tiesioginis bendravimas leidžia dalytis sprendimais ir kurti ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis“, – sakė Jonas Ivanauskas.

    Ką Lietuvai reiškia „Taikos duona“?

    „Taikos duona“ Europoje vertinama kaip simbolinė iniciatyva, jungianti žemdirbių bendruomenes per bendrystės, solidarumo ir istorinės atminties idėją. Duona čia tampa ženklu, primenančiu, kad maisto gamyba ir kaimo gyvybingumas yra tiesiogiai susiję su visuomenės stabilumu ir atsparumu.

    Lietuvoje 2027 metais numatomas renginys galėtų tapti platforma kalbėti ne tik apie žemės ūkio politiką, bet ir apie regionų patrauklumą jaunoms šeimoms, kaimo paslaugų prieinamumą bei smulkiojo verslo galimybes. Organizatoriai tikisi, kad tarptautinis dėmesys leis aiškiau parodyti Lietuvos kaimo stiprybes ir realius iššūkius.

    „Estafetės perdavimas Lietuvai buvo ypatinga akimirka. Tai ne tik garbė, bet ir galimybė 2027 metais mūsų šalyje suburti Europos partnerius prasmingam dialogui apie taiką, žemės ūkį ir kaimo ateitį“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

  • Seime vėl judina Žemės ūkio rūmų įstatymo naikinimą: jaunieji ūkininkai kelia 4 klausimus

    Seimui vėl teikiamas projektas XVP-327, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp iniciatyvos autorių nurodomi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti parlamentarai.

    Į politikus kreipėsi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, ragindama prieš balsavimą aiškiai atsakyti, kas pakeistų dabartinę žemdirbių atstovavimo sistemą. Organizacijos teigimu, pirmiausia būtina pateikti veikiantį modelį, o tik tada spręsti, ką naikinti ar perkurti.

    Diskusija grįžta ir dėl to, kad ankstesniais metais jau būta bandymų mažinti Žemės ūkio rūmų vaidmenį, daugiau galių suteikiant pavienėms interesų grupėms. Dabar siūloma žengti dar toliau ir panaikinti visą teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas bendras skirtingų žemdirbių organizacijų atstovavimas.

    Kas liktų be balso?

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad realiose politinėse derybose svarbios ne tik formalios teisės, bet ir resursai. Stambesnės bendrovės bei jų asociacijos dažniau turi galimybių samdyti teisininkus, viešųjų ryšių specialistus ir nuolat dirbti su sprendimų priėmėjais.

    Tuo metu šeimos ūkiuose tas pats žmogus neretai vienu metu atlieka ir vadovo, ir technikos operatoriaus, ir ūkio darbų organizatoriaus, ir buhalterio funkcijas. Dėl to mažesniems ūkiams sunkiau sekti teisėkūros procesą ir reguliariai dalyvauti svarstymuose Vilniuje.

    „Valstybė turėtų ieškoti ne kaip susilpninti ūkininkų organizacijas, o kaip sustiprinti tuos, kurie patys neturi pinigų profesionaliam atstovavimui“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Interesų konfliktų šešėlis

    Organizacija atkreipia dėmesį į politinės darbotvarkės sutapimus: 2025 metais balandžio 11 dieną Lietuvos žemės ūkio taryba rezoliucijoje siūlė atsisakyti Žemės ūkio rūmų įstatymo, o po kelių dienų Seime buvo įregistruotas projektas XVP-327. Jaunieji ūkininkai sako, kad visuomenei būtina aiškiai suprasti, kas formavo iniciatyvos turinį ir argumentus.

    Papildomo svorio šiai temai suteikia ir 2025 metais lapkričio 25 dieną skelbtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimas, kuriame konstatuota, kad Lietuvos žemės ūkio taryba, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Tarp institucijoms teiktų pasiūlymų buvo minimas ir siekis panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą.

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad tokios aplinkybės turėtų būti įvertintos prieš priimant sprendimus, galinčius keisti visos šakos atstovavimo architektūrą. Pasak jų, klausimas yra ne tik teisinis, bet ir apie tai, kieno balsas ilgainiui bus girdimas žemės ūkio politikoje.

    Žemės koncentracijos klausimas

    Viešojoje erdvėje tuo pat metu vėl aštrėja diskusijos apie žemės koncentraciją ir realią kontrolę per įmonių grupes. Kaip pavyzdys minimas planuojamas Estijos bendrovės „Infortar“ sprendimas įsigyti 100 proc. Lietuvos žemės ūkio grupės „Litagra“ akcijų, o kartu ir reikšmingą dirbamos žemės portfelį.

    Jaunieji ūkininkai akcentuoja, kad vien formaliai taikomi ribojimai ne visada parodo realią situaciją, jei žemė valdoma per susijusias įmones ar grupes. Jų teigimu, būtent tokiose diskusijose reikalinga platforma, kurioje dalyvautų skirtingos šakos ir ūkio dydžiai, o ne tik labiausiai finansiškai pajėgūs rinkos dalyviai.

    „Jeigu įstatyme turime 500 hektarų ribą, o verslo grupių ūkiuose matome dešimtis tūkstančių hektarų, valstybė turi tikrinti, ar įstatymo tikslas realiai veikia“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad žemė yra ribotas išteklius, todėl sprendimai dėl atstovavimo sistemos susiję ir su ilgalaike kaimo ateitimi. Organizacijos vertinimu, jei didėtų koncentracija, jaunam žmogui ateityje būtų vis sunkiau įsigyti žemės ir pradėti ūkininkauti.

    Seimo nariams pateiktame kreipimesi prašoma prieš balsavimą atsakyti į keturis klausimus: kas atstovaus skirtingiems ūkiams vienoje sistemoje, kaip bus ribojama pinigais grindžiama politinė įtaka, kas padės mažesniems ūkiams ir kodėl pirmiausia neteikiamas naujas savivaldos modelis. Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad keisti sistemą galima, tačiau naikinimas be aiškios alternatyvos gali turėti ilgalaikių pasekmių.

  • Žemės ūkio rūmams – 100 metų: Kaune pažymėtas jubiliejus ir įteiktos padėkos žemdirbiams

    Žemės ūkio rūmams – 100 metų: Kaune pažymėtas jubiliejus ir įteiktos padėkos žemdirbiams

    2026 metais gegužės 28 dieną Kaune paminėtas Žemės ūkio rūmų šimto metų veiklos jubiliejus. Renginyje akcentuota organizacijos reikšmė žemdirbių savivaldai ir atstovavimui, telkiant asociacijas, bendruomenes bei socialinius partnerius.

    Į minėjimą atvyko ir savivaldos atstovai, tarp jų Biržų rajono savivaldybės vicemeras Steponas Staškevičius bei Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė. Pasak organizatorių, jubiliejus tapo proga įvertinti ir regionų indėlį į žemės ūkio interesų atstovavimą.

    Minėjimas prasidėjo malda

    Šventės pradžia pažymėta Šv. Mišiomis Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Mišių metu melstasi už Lietuvos žemdirbius, jų šeimas, kaimo bendruomenes ir visus, kurių kasdienybė susijusi su žeme.

    Po pamaldų dalyviai iškilminga eisena patraukė į Kauno apskrities viešosios bibliotekos parką. Ten aplankytas Žemės ūkio rūmų ąžuoliukas, tapęs simboliniu tęstinumo ir ilgaamžiškumo ženklu.

    40 organizacijų palinkėjimai kitam šimtmečiui

    Jubiliejaus programoje pasveikinti visų 40 Žemės ūkio rūmams priklausančių organizacijų vadovai ir atstovai. Jie simboliškai ant rankų darbo sodo kabino savo organizacijų palinkėjimus ateinančiam šimtmečiui.

    Toks formatas pasirinktas siekiant pabrėžti, kad žemdirbių savivalda remiasi ne viena institucija, o plačiu sektoriaus tinklu. Rūmų veikloje tradiciškai svarbios derybos su valstybės institucijomis, žemdirbių pozicijos derinimas ir praktinių problemų kėlimas viešojoje darbotvarkėje.

    Padėkos už darbą ir atstovavimą

    Šventės metu Seimo Pirmininkas Juozas Olekas įteikė padėką Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovui, Žemės ūkio rūmų tarybos nariui Adolfui Jasinevičiui. Padėka skirta už ilgametį indėlį į sodininkystės ir uogininkystės sektorių plėtrą bei ūkininkų interesų atstovavimą.

    Žemės ūkio ministras Audrius Palionis įteikė premjerės Ingos Ruginienės padėką Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkui, Žemės ūkio rūmų tarybos nariui Kęstučiui Armonui. Įvertintas jo darbas telkiant žemdirbių bendruomenę, stiprinant sektoriaus ir kaimo plėtrą.

    Minėjime kartota mintis, kad valstybės tvirtumas prasideda nuo žmogaus, šeimos ir bendruomenės, o žemdirbių darbas išlieka vienu svarbiausių regionų gyvybingumo veiksnių. Organizatoriai pabrėžė, jog šimtmetis yra ne tik istorinis pasiekimas, bet ir įpareigojimas atnaujinti dialogą dėl konkurencingumo, kartų kaitos ūkiuose ir kaimo ateities.

  • Nemokami nuotoliniai mokymai ūkininkams: kaip stiprinti ūkių atsparumą ir valdyti krizes

    Nemokami nuotoliniai mokymai ūkininkams: kaip stiprinti ūkių atsparumą ir valdyti krizes

    Kas kviečia ir kam skirta

    Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai kviečia ūkininkus ir kitus žemės ūkio sektoriaus atstovus dalyvauti nemokamuose nuotoliniuose mokymuose. Mokymai orientuoti į praktinius sprendimus, kurie padeda pasiruošti svyravimams rinkose, gamtos rizikoms ir kitoms krizinėms situacijoms.

    Pastaraisiais metais žemės ūkio veiklą dažniau veikia kainų šuoliai, palūkanų pokyčiai, ekstremalūs orai ir tiekimo grandinių sutrikimai. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama atsparumo didinimui, rizikų valdymui ir aiškesniam sprendimų priėmimui ūkyje.

    Programos ir mokymų laikas

    Numatyti du 6 akademinių valandų kursai. Pirmasis kursas skirtas žemės ūkio atsparumo didinimui: nuo rizikų atpažinimo iki sprendimų, lektorė Rūta Jurgaitė.

    Antrajame kurse bus nagrinėjamas strateginis krizės valdymas ir ūkių ekonominio atsparumo stiprinimas, lektorius Ramūnas Stonkus. Abiejuose kursuose daug dėmesio žadama skirti realioms situacijoms ir pritaikomiems veiksmams, o ne vien teorijai.

    Mokymai vyks 2026 metų gegužės 5 dieną nuo 8.30 iki 17.30 valandos nuotoliniu būdu. Dalyviams, baigusiems mokymus, bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai.

    Kokios temos bus aptariamos

    Mokymų metu planuojama aptarti rizikų atpažinimą ir valdymą, finansinį ir veiklos planavimą, sprendimų priėmimą krizių metu. Taip pat numatoma kalbėti apie veiklos efektyvumo didinimą ir priemones, padedančias sumažinti nuostolius esant neapibrėžtumui.

    Ūkiams aktualu ne tik reaguoti į krizes, bet ir turėti iš anksto parengtą veiksmų planą, aiškiai įsivertintus kaštus bei rezervus. Tokie mokymai dažnai padeda susidėlioti prioritetus, įsivardyti didžiausias grėsmes ir pasirinkti konkrečius sprendimus, tinkančius skirtingo dydžio ūkiams.

    Dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija internetu. Tik užsiregistravusiems dalyviams bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.

    Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų informacija.