Tag: Žemės ūkio subsidijos

  • EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose pareiškė kaltinimus 22 įtariamiesiems, tarp jų – keturiems šiuo metu dirbantiems Graikijos parlamento nariams. Tyrimas siejamas su įtariama organizuota schema, kuri, prokurorų vertinimu, galėjo iškraipyti ES žemės ūkio paramos skyrimą.

    Kartu EPPO pranešė, kad bylų prieš dar septynis einančius pareigas parlamento narius atsisakyta dėl nepakankamų įrodymų. Dėl kitų asmenų, įskaitant buvusius parlamentarų mandatus turėjusius politikus, procesiniai veiksmai tęsiami.

    Imunitetas ir 2021 metų epizodai

    Byla susijusi su veiksmais, kurie, EPPO duomenimis, buvo atlikti 2021 metais ir apima žemės ūkio subsidijų administravimą. Europos prokuratūra pabrėžė, kad tyrime vertinama tiek kaltinanti, tiek asmenis galinti išteisinti informacija.

    Graikijos parlamentas 2026 metų balandžio 24 dieną pritarė prašymui panaikinti 11 einančių pareigas parlamentarų teisinį imunitetą. Tai sudarė sąlygas EPPO tęsti tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su ES biudžeto lėšomis.

    Kas, prokurorų teigimu, buvo daroma?

    EPPO tyrimas siejamas su valstybės agentūra OPEKEPE, kuri Graikijoje administruoja dalį ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išmokų. Prokurorai nurodo aptikę pasikartojančius galimos korupcijos modelius, galėjusius paveikti patikrų ir administracinių sprendimų rezultatus.

    Tarp minimų veikų – neteisėtas kišimasis į procedūras ir patikras, duomenų koregavimas po privalomų patikrų, bandymai daryti įtaką patikroms vietoje, patikrų išvadų slėpimas ar jų iškraipymas, taip pat neteisingų patvirtinimų teikimas.

    Kaltinimai pareigūnams ir parlamentarams

    EPPO skelbia, kad kaltinimai pateikti ir buvusiems OPEKEPE vadovams. Tarp jų – buvęs agentūros prezidentas, buvęs generalinis direktorius, atsakingas už tiesiogines išmokas, taip pat du buvę regionų vadovai, kurių veiksmuose įžvelgiamas piktnaudžiavimas patikėtomis funkcijomis ir neteisėtas ES lėšų administravimas.

    Keturi parlamentarai, kaip nurodo EPPO, kaltinami kurstymu daryti pažeidimus: trys – kurstymu piktnaudžiauti pasitikėjimu, o vienas – kurstymu neteisėtai valdyti ES lėšas, taip pat kurstymu teikti melagingus patvirtinimus ir bandymu sukčiauti kompiuteriu.

    Tarp kitų kaltinamųjų minima politinio biuro darbuotojas, buvusio ministro aplinkos asmuo, veterinaras, dirbęs kaip viešasis tarnautojas, taip pat dalis paramos gavėjų. Jiems inkriminuojamos tokios veikos kaip subsidijų sukčiavimas, bandymas sukčiauti kompiuteriu, melagingų duomenų pateikimas viešuosiuose dokumentuose ir kurstymas.

    Jei kaltė būtų įrodyta, daliai kaltinamųjų gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų, taip pat finansinės sankcijos pagal Graikijos teisę. EPPO pridūrė, kad lygiagrečiai atliekami ir kiti tyrimai dėl galimų veikų kitais metais, tačiau detales kol kas riboja, kad nepakenktų vykstantiems procesams.

  • Graikija riboja ES prokurorų galias: EPPO įspėja dėl parlamentarių tyrimų ir ES lėšų

    Graikija riboja ES prokurorų galias: EPPO įspėja dėl parlamentarių tyrimų ir ES lėšų

    Graikijos vyriausybė pateikė įstatymo pataisą, kuri faktiškai apribotų Europos prokuratūros (EPPO) galimybes tirti atvejus, susijusius su parlamentarai. Pokytis jautrus dėl vykstančio didelio masto tyrimo, kuriame įtariamas neteisėtas ES žemės ūkio subsidijų naudojimas.

    Siūloma tvarka numato, kad kai byloje įtariami Seimo nariai ir parlamentas yra davęs leidimą patraukti atsakomybėn, ikiteisminį tyrimą turėtų atlikti specialus tyrimo teisėjas. Tokia konstrukcija reikštų, kad EPPO praktiškai būtų nustumta į šalį būtent politinio jautrumo bylose.

    Kas vyksta dėl subsidijų tyrimo?

    Skandalo esmė – įtarimai, kad dalis asmenų daugelį metų gaudavo žemės ūkio išmokas už žemę, kurios nevaldė, arba už veiklą, kurios nevykdė. Tyrimas apima ir galimą politikų įsitraukimą, o kai kurių parlamentarų imuniteto klausimas jau buvo iškilęs.

    EPPO šiuo metu atlieka tyrimus dėl galimo ES finansinių interesų pažeidimo, todėl bet kokie nacionaliniai pakeitimai, susiaurinantys EPPO veikimo lauką, Briuselyje vertinami itin jautriai. Tokios bylos paprastai siejamos su rizika, kad ES lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį.

    EPPO reakcija ir kritika

    Europos prokuratūra pareiškė susirūpinimą ir dėl pataisos turinio, ir dėl jos stūmimo tempo, kuris, EPPO vertinimu, nepalieka erdvės prasmingai diskusijai. EPPO taip pat suabejojo, ar toks sprendimas dera su lojalaus bendradarbiavimo principu, kai kalbama apie ES biudžeto apsaugą.

    „Skubotas priėmimas, nesuteikiant realios galimybės tinkamai įvertinti ar apsvarstyti, atrodo nesuderinamas su nuoširdaus bendradarbiavimo principu, kai kalbama apie ES finansinių interesų apsaugą Graikijoje“, – teigiama EPPO pareiškime.

    Vyriausybės argumentai ir politinis fonas

    Graikijos vyriausybė pataisą gina teigdama, kad specialaus tyrimo teisėjo modelis esą atitiktų EPPO sistemos logiką ir formaliai nepanaikintų EPPO vaidmens. Vis dėlto kritikai akcentuoja, kad praktikoje tai gali reikšti papildomą filtrą ar lėtesnį procesą ten, kur svarbiausia – nepriklausomas ir greitas tyrimas.

    Pataisa parlamente turėtų būti teikiama balsavimui artimiausiu metu, o jos priėmimas gali tapti nauju trinties tašku tarp Atėnų ir ES institucijų. Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie ES lėšų apsaugą, sprendimo pasekmės gali išeiti už nacionalinės politikos ribų.