CP v2

Tag: Žemės ūkio žaliavos

  • Vokietijos startuolis „Finches“ pritraukė 2 mln. eurų: DI įspėjimai padės valdyti žaliavų riziką

    Vokietijos startuolis „Finches“ pritraukė 2 mln. eurų: DI įspėjimai padės valdyti žaliavų riziką

    2 mln. eurų pre-seed etapas

    Bavarijoje įsikūręs startuolis „Finches“, kuriantis DI sprendimus žemės ūkio žaliavų pirkimui, pritraukė 2 mln. eurų pre-seed investicijų etapą. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs produkto vystymui ir pardavimų plėtrai Europoje.

    Investicijų etapui vadovavo High-Tech Gründerfonds, prie jo kaip bendravis vedlys prisijungė Vanagon Ventures. Nauju investuotoju tapo Bayern Kapital, o ankstesnis rėmėjas UnternehmerTUM Funding for Innovators ir pramonės bei technologijų verslo angelų sindikatas taip pat padidino savo dalį.

    Kodėl žaliavų pirkimas tampa kritinis

    „Finches“ komanda pabrėžia, kad pastaraisiais metais žaliavų tiekimas tampa vis mažiau nuspėjamas dėl klimato kaitos, ekstremalių orų ir geopolitinių sukrėtimų. Dėl to maisto ir gėrimų, farmacijos bei kosmetikos gamintojams vis sunkiau užsitikrinti reikiamus kiekius ir kokybę.

    Startuolio teigimu, tradicinės tiekimo grandinės valdymo sistemos dažnai sureaguoja per vėlai, nes realūs trūkumo signalai atsiranda laukuose gerokai prieš žaliavai pasiekiant gamyklą. Todėl pirkimų komandoms, kurios remiasi įprastais ataskaitų ciklais ar pavėluotais tiekėjų pranešimais, nelieka laiko persitvarkyti.

    „Ši sausra aiškiai parodė: Europos maisto gamintojai nebegali kas sezoną pasikliauti reikiamais žaliavų kiekiais ir kokybe. Rizikos signalai dažnai pasirodo prieš kelias savaites, bet pirkimų komandos jų laiku nepamato. Šis finansavimas leis „Finches“ pasiūlyti daugiau įmonių sprendimus, kad jos spėtų rasti alternatyvius tiekėjus, pirkti anksčiau ar perplanuoti gamybą“, – sakė „Finches“ vadovė ir bendraįkūrėja Catharina van Delden.

    Kaip veikia ankstyvųjų įspėjimų platforma

    „Finches“ buvo įkurta 2025 metais, ją įkūrė Catharina van Delden ir technologijų vadovė Dr. Stefanie Glenn. 2026 metų sausio mėnesį prie vadovų komandos prisijungė finansų ir operacijų vadovė Alexandra Vázquez Bea, tapusi bendraįkūrėja.

    Bendrovė teigia, kad jos platforma sujungia vidinius pirkimų duomenis, pavyzdžiui, tiekėjų profilius, auginamus plotus ir sutarčių informaciją, su išoriniais signalais. Į šią kategoriją priskiriami orų ir klimato duomenys, palydoviniai vaizdai, vietos naujienos, mokslinės įžvalgos bei agronomų lauko ataskaitos.

    Startuolis aiškina, kad tokia duomenų agregacija leidžia identifikuoti konkrečius regionus ir tiekimo grandines, kurioms kyla didžiausia rizika, ir pateikti pirkėjams praktiškus veiksmų scenarijus. Tarp jų gali būti atsarginių tiekėjų aktyvavimas, ankstesnis pirkimas ar gamybos grafiko koregavimas, kol dar įmanoma išvengti nuostolių.

    „Žemės ūkį formuojančios jėgos sudaro itin sudėtingą sistemą, o didžiausia kliūtis buvo ta, kad reikalingi duomenys buvo išsibarstę atskiruose silosuose. „Finches“ sujungia šiuos srautus ir susieja hiperlokalias, realaus laiko lauko įžvalgas su platesnėmis geopolitinėmis tendencijomis, rinkos duomenimis, pasauliniais klimato modeliais ir įmonės įrašais. Taip daugybė kintamųjų paverčiami aiškiais sprendimais“, – sakė Dr. Stefanie Glenn.

    „Finches Intelligence“ sprendimas rinkai pristatytas 2026 metų rugsėjo mėnesį. Startuolis nurodo, kad tarp ankstyvųjų klientų yra organiško kūdikių maisto gamintojas ir Šiaurės Amerikoje veikianti didelė maisto pramonės grupė.

  • Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Maisto kainos rimsta, bet rizika auga

    Maisto produktų infliacija euro zonoje pastaraisiais mėnesiais lėtėjo, o gyventojai pagaliau pajuto bent šiokį tokį palengvėjimą po ilgo brangimo laikotarpio. Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad ši pauzė gali būti trumpalaikė.

    Didžiausiu veiksniu, galinčiu pakelti kitų metų maisto kainas, vis dažniau įvardijami ne geopolitiniai sukrėtimai, o šios vasaros karščio bangos ir sausros. Jos gali sumažinti derlių Europoje ir kituose svarbiuose žemės ūkio regionuose.

    Kaip karštis persikelia į kainas

    Karštis ir kritulių stoka tiesiogiai mažina pasėlių produktyvumą, ypač vaisių, daržovių ir grūdų segmente, todėl žaliavos brangsta dar prieš pasirodant galutiniam produktui parduotuvėje. Jei karščiai kartojasi keliais etapais, nuostoliai paprastai didėja, o rinkoje atsiranda trūkumo baimė.

    „Manome, kad šios vasaros karščio bangos kitais metais maisto kainas stums aukštyn labiau nei karas“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorakas.

    Ekonomistų vertinimu, būtent orų šokas gali pridėti iki 1 procentinio punkto prie maisto infliacijos, o poveikis ryškiausias būna šviežiems produktams. Perdirbti produktai dažniausiai brangsta vėliau, kai į jų savikainą persikelia pabrangusios žaliavos.

    Energija ir trąšos: poveikis atkeliauja su vėlavimu

    Šiemet dalis rinkos baiminosi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose pakels naftos ir trąšų kainas, o tai greitai atsispindės prekybos centruose. Tačiau kainoms nurimus po paliaubų, trumpalaikis spaudimas sumažėjo, nors vėlavimo efektas gali išlikti.

    Energetikos kainos daro įtaką visai maisto grandinei nuo technikos, transporto ir šaldymo iki perdirbimo bei pakuočių. Trąšų kainos dažnai kyla kartu su gamtinių dujų brangimu, tačiau realus poveikis galutinei kainai dažniausiai pasimato tik po kito derliaus, kai ūkininkai priima sprendimus dėl tręšimo ar sėjomainos.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad naftos, trąšų ir žemės ūkio žaliavų kainų pokyčiai per artimiausius metus galėtų prisidėti maždaug 0,5 procentinio punkto prie euro zonos maisto infliacijos. Vis dėlto, jų vertinimu, didžiausias neapibrėžtumas dabar yra būtent orai.

    Kodėl infliacija kol kas mažėjo

    Eurostat duomenimis, suderinto vartotojų kainų indekso maisto komponento metinis augimas euro zonoje nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų birželio sumažėjo iki 1,6 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2021 metų vidurio.

    Prie lėtėjimo prisidėjo 2025 metų palankesnis grūdų derlius ir žaliavinio pieno perteklius, kuris spaudė žemyn pieno produktų kainas. Taip pat stabilizavosi kai kurių žaliavų, tokių kaip kakava ir kava, kainos po ankstesnių šuolių, o alyvuogių aliejaus kainos Europoje po rekordų taip pat smuko.

    Ilgesnė perspektyva: klimatas kelia kainų riziką

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita didina tiek karščio bangų tikimybę, tiek jų žalą pasėliams, todėl maisto kainos tampa jautresnės orų ekstremumams. Europos Centrinio Banko tyrimuose pabrėžiama, kad temperatūros šokai gali veikti infliaciją iki 12 mėnesių po įvykio.

    ECB analitiniai darbai rodo, jog ateityje panašios karščio bangos, kokios Europoje fiksuotos ankstesniais metais, šylant klimatui galėtų sukelti didesnius derliaus praradimus ir stipresnį spaudimą kainoms. Tai reiškia, kad net ir stabilizavus energijos bei trąšų kainas, orų rizika išlieka pagrindiniu neapibrėžtumu maisto krepšeliui.