Odesos srityje, Žemutinio Dniestro nacionaliniame gamtos parke, specialistai užfiksavo kregždžių būrelį, kuris spalio pabaigoje vis dar sukosi virš gyvenvietės. Įprastai didžioji dalis šių paukščių migraciją į šiltesnius kraštus pradeda rugpjūtį ar rugsėjį, todėl toks vaizdas šiuo metų laiku laikomas neįprastu.
Parko atstovai nurodė, kad kregždės pastebėtos spalio 25 dieną Majiakų kaime, netoli bažnyčios. Paukščiai aktyviai čirškė ir gaudė ore skraidančius vabzdžius, o tai rodo, kad maisto šaltinis dar nebuvo išsekęs.
Kas gali sulaikyti kregždes rudenį?
Nacionalinio parko mokslinio skyriaus vadovas, ornitologas Serhijus Kuročkinas aiškina, kad viena dažniausių priežasčių yra užsitęsęs šiltas ruduo. Kregždės minta skraidančiais vabzdžiais, tad kol išlieka aukštesnė oro temperatūra ir vabzdžių dar pakanka, dalis paukščių atidėlioja kelionę į pietus.
Kita galima priežastis siejama su vėlyvesniu jauniklių išperėjimu. Jei kai kurios poros perėti pradėjo vėliau, jauni paukščiai savarankiškai skraidyti ir medžioti išmoksta vėliau, todėl ir migracija gali nusikelti, nors šiai versijai, anot specialisto, reikėtų papildomų stebėjimų.
Žemutinio Dniestro mikroklimatas ir migracijos kelias
Ornitologas atkreipė dėmesį į Žemutinio Dniestro mikroklimatą: upė, užliejamos pievos ir ežerai padeda ilgiau išlaikyti šilumą. Dideli vandens plotai per vasarą sukauptą šilumą rudenį atiduoda lėčiau, todėl vabzdžiai čia gali išlikti aktyvūs ilgiau nei vietovėse, kur atšalimas ateina anksčiau.
Pasak specialisto, Dniestro delta yra vienas iš svarbių pietinių migracijos „koridorių“, kuriuo juda įvairūs migruojantys paukščiai. Dėl to kregždžių būrelis galėjo būti ne „pasilikę“ vietiniai paukščiai, o migracijos metu trumpam sustoję pailsėti ir sukaupti energijos.
„Šis būrelis galėjo būti tiesiog sustojęs Majiakuose prieš sudėtingesnį skrydžio etapą per Rumuniją ir Bulgariją. Kol oras šiltas ir aplink yra vandens bei vabzdžių, jos turi geras sąlygas atgauti jėgas, tačiau stipresnis atšalimas privers nedelsiant judėti toliau“, – sakė Serhijus Kuročkinas.
Ką tokie stebėjimai sako apie gamtą?
Vėlyvai migruojančių paukščių stebėjimai pastaraisiais metais vis dažniau siejami su kintančiais orais ir šiltesniais rudens laikotarpiais. Vis dėlto ornitologai pabrėžia, kad pavieniai atvejai nebūtinai reiškia ilgalaikę tendenciją konkrečioje vietovėje, nes paukščių elgesį lemia ir maisto kiekis, ir vėjai, ir jauniklių išsiritimo laikas.
Specialistai primena, kad kregždėms didžiausia rizika kyla staiga atšalus: smarkiai sumažėjus vabzdžių, paukščiai netenka pagrindinio maisto. Dėl to vėlyvi migracijos epizodai dažnai tampa savotišku lenktynių su orais scenarijumi, kai sprendimą išskristi gali nulemti vos viena šalta naktis.