Tag: Žetonizacija

  • „Securitize“ skelbia rekordinį ketvirtį: pajamos augo iki 17 mln. eurų, žetonizuoto turto – 3,0 mlrd.

    „Securitize“ skelbia rekordinį ketvirtį: pajamos augo iki 17 mln. eurų, žetonizuoto turto – 3,0 mlrd.

    Žetonizacijos bendrovė „Securitize“ pranešė apie rekordinį 2026 metų pirmąjį ketvirtį: įmonės pajamos siekė apie 17 mln. eurų ir, pasak bendrovės, buvo didžiausios jos istorijoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamos augo 39 proc., o tai rodo spartėjantį institucijų susidomėjimą blockchain pagrįsta finansine infrastruktūra.

    Kartu įmonė skelbia, kad žetonizuoto turto valdymo apimtis ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 3,0 mlrd. eurų. Vis dėlto tai tik dalis bendros administruojamo turto bazės, kuri, „Securitize“ duomenimis, sudaro apie 22,3 mlrd. eurų, todėl bendrovė akcentuoja augimo potencialą ir tolesnę plėtrą.

    Partnerystės, stumiančios rinką į priekį

    Per ketvirtį „Securitize“ aktyviai plėtė bendradarbiavimą su tradicinės finansų rinkos ir decentralizuotų finansų žaidėjais. Bendrovė viešai įvardijo partnerystes su Niujorko vertybinių popierių birža ir decentralizuota birža „Uniswap“, kurios, bendrovės teigimu, turėtų padėti žetonizuotiems produktams pasiekti platesnę auditoriją ir didinti jų likvidumą.

    Vienas ryškiausių signalų rinkai – darbas su NYSE kryptimi, orientuota į skaitmeninės prekybos infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia pastangas sukurti mechanizmus, kurie leistų finansinius instrumentus efektyviau išleisti, valdyti ir perleisti blockchain pagrindu, išlaikant suderinamumą su reguliuojamomis rinkomis.

    Apimtys ir fondų aptarnavimas

    „Securitize“ taip pat nurodė, kad per pirmąjį ketvirtį sandorių apimtis siekė apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžia, kad augimą skatina ne tik pavieniai produktai, bet ir paslaugų ekosistema, ypač fondų administravimo kryptis.

    Pasak įmonės, per „Securitize Fund Services“ ji aptarnauja apie 650 fondų. Šis skaičius svarbus todėl, kad fondų infrastruktūra apima ne vien technologiją, bet ir procesus, susijusius su investuotojų apskaita, atitikties užtikrinimu, turto saugojimu bei ataskaitomis.

    Reguliavimo fonas ir planai biržai

    Rinkos dalyviai žetonizuotų vertybinių popierių plėtrą dažnai sieja su reguliavimo aiškumu, todėl investuotojams svarbu ir institucijų kryptis. Pastaruoju metu JAV reguliuotojų komunikacijoje daugėja ženklų, kad ieškoma būdų suderinti inovacijas su investuotojų apsauga ir rinkos vientisumu, o tai galėtų palengvinti tokenizuotų instrumentų diegimą.

    Tuo pat metu „Securitize“ tęsia anksčiau skelbtus planus dėl tapimo vieša bendrove per SPAC sandorį su „Cantor Equity Partners II“. Įmonė yra nurodžiusi, kad viešas akcijų platinimas galėtų įvykti 2026 metų antrąjį pusmetį, o prekybai planuojamas simbolis SECZ.

    „Žetonizacija evoliucionuoja nuo pavienių produktų į tarpusavyje susietą finansų sistemą“, – teigė „Securitize“ pranešime.

  • „OpenSea“ rinkodaros vadovas: žetonizuotos „Pokémon“ kortelės, „Rolex“ ir bilietai gali išjudinti NFT bangą

    „OpenSea“ rinkodaros vadovas: žetonizuotos „Pokémon“ kortelės, „Rolex“ ir bilietai gali išjudinti NFT bangą

    „OpenSea“ rinkodaros vadovas Adamas Hollanderis teigia, kad kita didesnė NFT augimo banga greičiausiai nebeatrodys kaip 2021–2022 metų spekuliacinis įkarštis. Jo vertinimu, rinka gali pasisukti į praktiškesnius panaudojimo scenarijus, kur svarbiausia būtų patogus nuosavybės įrodymas ir prekyba, o ne greitas kainų šuolis.

    Pasak A. Hollanderio, logiška, kad kolekciniai fiziniai daiktai ir teisės į paslaugas būtų žymimos skaitmeniniais žetonais blokų grandinėje. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių jis išskyrė kolekcines korteles, prabangius laikrodžius, renginių bilietus ir žaidimų daiktus, kurių kilmė, autentiškumas ir savininkų istorija gali būti aiškiau atsekama.

    Kodėl ankstesnis bumas subliuško

    A. Hollanderis pabrėžė, kad ankstesnį NFT ciklą užgožė spekuliacija, kai dalis pirkėjų įsigydavo žetonus ne dėl turinio ar kolekcionavimo, o dėl vilties greitai perparduoti brangiau. Jo teigimu, toks elgesys labiau priminė lošimą, o ne technologijos prasmės supratimą, todėl kainų kritimas smarkiai paveikė visuomenės pasitikėjimą.

    Jis atkreipė dėmesį, kad technologija, skirta nuosavybės įrodymui, savaime nedingsta net ir tada, kai atskirų kolekcijų vertės smunka. Rinkai bręstant, dėmesys gali persikelti nuo profilio paveikslėlių kolekcijų prie sprendimų, kurie realiai taupo laiką, mažina sukčiavimo riziką ar palengvina perpardavimą.

    Kas gali tapti nauju varikliu

    „OpenSea“ vadovas tarp potencialių augimo krypčių išskyrė žetonizuojamas kolekcijas, skaitmeninius bilietus, žaidimų ekonomikas ir įrankius kūrėjams. Tokiais atvejais NFT gali veikti kaip skaitmeninis sertifikatas, o naudotojui svarbiausia būtų paprastas įsigijimas, aiški kaina ir suprantamas turto valdymas.

    Jo vertinimu, papildomą impulsą gali suteikti dirbtinis intelektas ir DI įrankių plėtra, nes kūrybos procesai tampa prieinamesni daugiau žmonių. Kai kurti iliustracijas, animaciją ar žaidimų turinį darosi lengviau, daugėja ir skaitmeninių objektų, kuriems gali prireikti aiškaus autorystės bei nuosavybės mechanizmo.

    „OpenSea“ planai ir vartotojų patogumas

    A. Hollanderis teigė, kad „OpenSea“ siekia tapti vieta, kur vienoje sąsajoje būtų galima matyti ir valdyti skirtingose piniginėse bei skirtingose blokų grandinėse laikomą turtą. Tai atspindi rinkos kryptį, kai vartotojai tikisi paprastesnio valdymo ir mažiau techninių barjerų.

    Jis taip pat akcentavo patogesnio įvedimo į platformą svarbą, įskaitant atsiskaitymus įprastais mokėjimo būdais ir aiškesnį kainų pateikimą suprantama valiuta, o ne vien kriptovaliutų vienetais. Tokie pokyčiai, pasak jo, būtini, jei žetonizuoti daiktai turi tapti masiškai naudojamu produktu, o ne tik nišine investuotojų veikla.

    Kalbėdamas apie vėluojantį „OpenSea“ SEA žetono paleidimą, A. Hollanderis pabrėžė, kad sprendimai priklauso nuo „OpenSea“ fondo ir jis pats negalėjo pateikti tikslaus grafiko. Jo teigimu, žetonas neturėtų būti leidžiamas vien dėl trumpalaikio triukšmo, jei jis nesukuria apčiuopiamos vertės naudotojams.

  • „BlackRock“ spaudžia OCC keisti GENIUS Act taisykles: daugiau leidžiamų rezervų ir be 20 proc. ribos

    „BlackRock“ spaudžia OCC keisti GENIUS Act taisykles: daugiau leidžiamų rezervų ir be 20 proc. ribos

    Turto valdymo milžinė „BlackRock“ pateikė pastabas JAV Valiutos kontrolieriaus tarnybai (OCC), kuri rengia detalias taisykles, kaip turi veikti pagal GENIUS Act leidžiami mokėjimo stabiliosios vertės žetonų emitentai. Įmonė ragina atsisakyti idėjos nustatyti kiekybinę ribą žetonizuotam rezervui ir išplėsti, kokie aktyvai galėtų būti laikomi tinkamais rezervais.

    OCC svarstė galimybę įtvirtinti maždaug 20 proc. viršutinę ribą rezervui, kuris laikomas ar perleidžiamas paskirstytoje apskaitos sistemoje. „BlackRock“ teigimu, rizika priklauso nuo kredito kokybės, trukmės ir likvidumo, o ne nuo to, ar tas pats aktyvas „gyvena“ blokų grandinėje, ar tradicinėje apskaitoje.

    Kas siūloma keisti dėl rezervų?

    Savo pastabose „BlackRock“ prašo aiškumo, kad biržoje prekiaujami fondai, kurie investuoja tik į tinkamus rezervo aktyvus, taip pat galėtų būti priskirti rezervui. Bendrovė argumentuoja, kad neapibrėžtumas gali atgrasyti stabiliosios vertės žetonų emitentus nuo tokių instrumentų naudojimo, nors jie gali padėti efektyviau valdyti likvidumą.

    Kitas siūlymas susijęs su rezervo diversifikavimo taisyklėmis. „BlackRock“ palankiau vertina principu grįstą modelį su pasirenkamu kiekybiniu „saugaus uosto“ mechanizmu, o ne privalomus kasdienius limitus visiems emitentams, kurie galėtų sumažinti lankstumą valdant likvidumo poreikius.

    Žetonizacija ir rinkos kontekstas

    Diskusija apie žetonizuotus rezervus įgauna svorio, nes žetonizuotų iždo vertybinių popierių ir panašių produktų rinka auga, o didieji valdytojai kuria struktūras, kurios leidžia tradicinius instrumentus apskaityti ir atsiskaityti skaitmeniniu būdu. Tokiose sistemose dažnai siekiama trumpesnio atsiskaitymo laiko, didesnio skaidrumo ir operacinio efektyvumo.

    „BlackRock“ taip pat ragina į tinkamų rezervų sąrašą įtraukti JAV iždo kintamų palūkanų obligacijas su iki dvejų metų likusia trukme, pabrėždama jų santykinai mažesnį kainos svyravimą. Be to, įmonė siūlo sukurti aiškią ir skaidrią procedūrą, kaip ateityje būtų vertinami nauji galimi rezervo aktyvai.

    Kas toliau?

    OCC taisyklių projektas yra platesnio federalinio reguliavimo paketo dalis, kuriuo siekiama iki nustatyto termino suvienodinti reikalavimus stabiliosios vertės žetonų emitentams, įskaitant rezervo sudėtį, kapitalo pakankamumą, saugojimą ir atitikties kontrolę. Lygiagrečiai taisykles rengia ir kitos JAV institucijos, todėl galutinė sistema priklausys nuo kelių reguliuotojų sprendimų derinio.

    Rinkai tai svarbu dėl vienos priežasties: rezervo apibrėžimas lemia, kiek kainuos emitentams laikytis taisyklių, kokį pelningumą jie galės pasiekti ir kiek patikimi bus stabiliosios vertės žetonai krizės metu. Dėl to „BlackRock“ siūlymai yra ne tik techniniai, bet ir tiesiogiai susiję su tuo, kaip greitai šis segmentas gali augti institucionalioje rinkoje.