Lenkijoje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, prie Čarnkovo miško pakraščio gyvenantis savivaldybės darbuotojas kelis kartus išgirdo įkyrų, nenutrūkstantį šuns lojimą. Iš pradžių jis manė, kad tai įprastas garsas iš žaliųjų zonų, tačiau vėliau lojimas nesiliovė ir tapo aiškiu pavojaus signalu.
Grįžęs namo vyras nusprendė patikrinti, kas vyksta, ir apie situaciją informavo atsakingas tarnybas. Į paiešką netrukus įsitraukė Obornikuose veikianti prieglauda „Azorek“, kurios darbuotojai kartu su pranešėju ėmė šukuoti miško teritoriją.
Pririštas grandine prie medžių
Miško gilumoje pirmasis prie šuns priėjo būtent savivaldybės darbuotojas. Jis rado išsekusią kalytę, pririštą stora grandine prie dviejų medžių taip, kad gyvūnas negalėjo nei pabėgti, nei susirasti vandens ar maisto.
Gelbėtojai nurodė, kad toks palikimas miške prilygsta sąmoningam gyvūno pasmerkimui lėtai mirčiai. Prieglaudos teigimu, kalytė buvo akivaizdžiai apleista, o jos būklė rodė, kad netinkama priežiūra galėjo tęstis ne vienerius metus.
Kokia buvo šuns būklė
Kalytė buvo nedelsiant perduota veterinarijos specialistams. Apžiūros metu nustatyta, kad kailis buvo stipriai susivėlęs ir purvinas, dantys smarkiai pažeisti, o ant kūno aptikta gausybė parazitų.
Prieglauda pabrėžė, kad dėl labai prastos dantų būklės tiksliai nustatyti šuns amžių sudėtinga, tačiau tai vyresnis gyvūnas, greičiausiai ne kartą atsivedęs jauniklių.
„Kalytės dantys labai sužaloti, todėl tiksliai įvertinti jos amžių beveik neįmanoma. Tai vyresnė kalytė, ne kartą vedusi, o ant jos kūno buvo parazitų gausybė“, – sakė prieglaudos atstovai.
Prašoma padėti nustatyti šeimininką
Šiuo metu kalytė laikoma karantine prieglaudoje „Azorek“. Ji nukirminta, sutvarkyta nuo parazitų, jai suteikta būtina pirminė pagalba, o darbuotojai ir savanoriai siekia stabilizuoti sveikatą bei atkurti pasitikėjimą žmonėmis.
Lygiagrečiai, bendradarbiaujant su policija, vykdomas tyrimas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu. Prieglauda prašo gyventojų, galinčių atpažinti šunį ar turinčių informacijos apie jo šeimininką, pranešti atsakingoms tarnyboms, kad už tokį elgesį būtų taikoma atsakomybė.
Gyvūnų gerovės specialistai primena, kad augintinio palikimas be priežiūros, vandens ir maisto kelia tiesioginę grėsmę jo gyvybei, o pagalba tokiais atvejais dažnai priklauso nuo vieno žmogaus budrumo. Šioje istorijoje lemtingu tapo sprendimas neignoruoti lojimo ir reaguoti nedelsiant.