Tag: Žiema

  • Ukrainoje prognozuojami šalčiai: meteorologai įspėja apie smarkesnius šalčius naktimis

    Ukrainoje artimiausiu metu prognozuojami šalčiai, ypač juntami naktimis. Dėl to gyventojams rekomenduojama sekti orų prognozes ir pasiruošti staigesniam temperatūros kritimui.

    Pateiktoje originalioje ištraukoje detalesnės meteorologinės informacijos nėra – joje matomi tik registracijos ir autorių teisių pranešimai. Todėl tikslios datos, regionai ar temperatūrų reikšmės šiame tekste negali būti nurodomos.

    Šalčiai dažniausiai sukelia didesnę slidumo riziką keliuose ir šaligatviuose, ypač anksti ryte ir vakare, kai temperatūra krenta greičiausiai. Tai aktualu tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.

    Jei planuojate keliones į Ukrainą ar per ją, verta įvertinti, kad atšalimas gali paveikti eismo sąlygas, viešojo transporto punktualumą ir kasdienį judėjimą miestuose.

    Ką tai gali reikšti gyventojams

    Atšalus orams, dažniausiai padidėja šildymo poreikis ir išauga rizika dėl apledėjusių paviršių. Taip pat daugiau dėmesio prireikia automobilių eksploatacijai – nuo akumuliatoriaus būklės iki tinkamų padangų.

    Gyventojams paprastai patariama pasirūpinti šiltesniais drabužiais, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, o kelionėms skirti daugiau laiko dėl galimo slidumo.

    Kodėl svarbu sekti naujausią prognozę

    Šalčio bangos pobūdis gali greitai kisti: vienur temperatūra nukrenta tik trumpam, kitur šaltesnis periodas užsitęsia. Todėl planuojant darbus lauke ar keliones svarbu remtis naujausiais oficialiais pranešimais.

    Kol kas, remiantis pateikta originalia medžiaga, galima patvirtinti tik bendrą temą – prognozuojamus šalčius Ukrainoje, be papildomų skaitinių detalių.

  • Karmyklą paukščiams iš pieno pakelio pasigaminsite per minutes: ką svarbu įsidėmėti žiemą

    Karmyklą paukščiams iš pieno pakelio pasigaminsite per minutes: ką svarbu įsidėmėti žiemą

    Tuščias pieno ar sulčių pakelis žiemą gali virsti paprastu, ekologišku lesyklėlės variantu, kuris padeda lesinti paukščius ir kartu mažina buitinių atliekų kiekį. Toks „pasidaryk pats“ sprendimas užtrunka vos kelias minutes ir nereikalauja specialių priemonių.

    Pirmiausia pakelį reikia gerai išplauti ir visiškai išdžiovinti. Tuomet trijose šoninėse sienelėse išpjaunami didesni angos tipo langeliai, paliekant maždaug 4 cm nuo apatinės briaunos, kad lesalas taip greitai neišbyrėtų.

    Po angomis galima įsmeigti medinius pagaliukus ar tvirtesnes šakeles – jos paukščiams tarnaus kaip patogi vieta nutūpti. Viršutinėje pakuotės dalyje padaromos dvi mažos skylutės, per kurias perveriamas virvutės galas pakabinimui.

    Kad lesalas nesušlaptų, pakuotės apačioje verta įdurti kelias nedideles skylutes vandeniui nutekėti – jos pravers, jei į vidų pateks lietaus ar sniego. Pieno pakeliai paprastai yra atsparūs drėgmei, todėl grūdai ir sėklos turi daugiau šansų ilgiau išlikti sausi, o viršutinė dalis veikia kaip stogelis.

    Kuo lesinti, kad nepakenktumėte

    Vien pasigaminti lesyklėlę neužtenka – svarbu pasirinkti tinkamą maistą. Dažniausiai tinka saulėgrąžų sėklos, soros, avižos, kviečiai ar paruošti mišiniai laukiniams paukščiams.

    Zylės dažnai noriai lesa ir nesūdytus riebalus ar specialius riebalinius rutulius. Strazdams ir juodagalviams (pvz., juodiesiems strazdams) galima pasiūlyti džiovintų vaisių – pavyzdžiui, razinų ar obuolio gabalėlių.

    Į lesyklėlę nereikėtų dėti pietų likučių, sūrių produktų ar duonos. Nors anksčiau duona dažnai būdavo laikoma įprastu pasirinkimu, dabar jos paukščiams patariama vengti – toks maistas gali kelti sveikatos problemų ir nėra maistingas.

    Kur kabinti ir kaip prižiūrėti

    Lesyklėlę geriausia kabinti vietoje, kuri būtų kiek įmanoma apsaugota nuo stipraus vėjo, bet kartu saugi paukščiams. Svarbu, kad netoliese lengvai neprieitų katės ar kiti plėšrūnai.

    Patogus aukštis – maždaug 1,5–1,8 metro nuo žemės, kad lesalą būtų nesunku papildyti. Verta pagalvoti ir apie tai, kad paukščiai turėtų kur greitai pasitraukti, jei pasirodytų pavojus.

    Jei nusprendžiate paukščius lesinti žiemą, tai daryti reikėtų reguliariai iki pavasario. Paukščiai greitai pripranta prie maisto šaltinio ir kasdien grįžta – neradę lesalo, jie gali be reikalo eikvoti energiją šaltyje.

    Ne mažiau svarbu ir tvarka: lesyklėlę reikėtų periodiškai valyti, o sušlapusius, supelijusius ar sušalusius maisto likučius pašalinti. Šalia galima pastatyti ir vandens lėkštelę gėrimui bei maudynėms – kad vanduo taip greitai neužšaltų, į jį galima įmesti plūduriuojančių pagaliukų.

  • Sode pastebėjote sniegeną? Pagal tradiciją tai ženklas, kad netrukus atšals

    Sode pasirodžiusi sniegena (liaudyje dar vadinama gilu) nuo seno laikoma ypatingu gamtos „pranešėju“. Liaudies tradicijoje jos vizitas prie namų dažniausiai siejamas su artėjančiais šalčiais ir žiemos priartėjimu.

    Didžiąją metų dalį šie paukščiai laikosi miškų tankmėje, todėl jų pasirodymas sodybose ar miesto želdynuose išsiskiria. Tokia viešnagė paprastai aiškinama tuo, kad gamtoje keičiasi sąlygos: darosi atšiauriau, o natūraliose buveinėse ima stigti lesalo.

    Sniegenos nėra didelės, tačiau jas nesunku atpažinti. Patinėliai išsiskiria juoda „kepurėle“ ir ryškiai raudona krūtine, todėl vėlyvą rudenį ir žiemą, kai sodai ištuštėja, jos tampa geriau matomos.

    Patelės atrodo kukliau – vyrauja pilkšvi, rusvi atspalviai, tad jas pastebėti gali būti sunkiau. Vis dėlto ir vienos, ir kitos dažniau priartėja prie žmonių, kai nori pasinaudoti lengviau pasiekiamu maistu.

    Ką sniegenos reiškė mūsų senoliams

    Mūsų protėviai paukščių elgesį stebėdavo itin atidžiai. Sniegenos pasirodymas prie namų kartais buvo laikomas ne tik orų permainų ženklu, bet ir tam tikru lūžio, naujo etapo pranašu paties stebėtojo gyvenime.

    Su šiais paukščiais siejama ir kita simbolika – ištikimybė, atsidavimas bei santykių tvirtumas. Taip aiškinama dėl sniegenų biologijos: jos sudaro poras, kurios neretai išlieka kartu ilgą laiką, ne tik perėjimo sezonu.

    Dėl šios priežasties sniegenos sode kai kuriose tradicijose interpretuojamos kaip stabilumo namuose, harmonijos ir glaudaus ryšio su artimaisiais ženklas.

    Kas traukia sniegenas į sodą

    Sniegenos saugiausiai jaučiasi vietose, primenančiose jų mėgstamas miško buveines. Į sodus jas vilioja tankūs, ne per daug smarkiai apkarpyti krūmai ir spygliuočiai – pavyzdžiui, eglės, kukmedžiai ar kadagiai.

    Tokia augmenija suteikia gerą slėptuvę nuo plėšrūnų ir šalto vėjo, o pavasarį gali tapti tinkama vieta lizdui. Todėl pernelyg „steriliai“ sutvarkytas sodas paukščiams dažnai būna mažiau patrauklus.

    Palankesnes sąlygas gali sudaryti ir tai, kad prieš žiemą sode paliekama dalis nužydėjusių daugiamečių augalų, sausų žiedynų ar dekoratyvinių žolių. Paukščiams tai – ir priedanga, ir natūrali aplinka ieškoti maisto.

    Ypač vilioja krūmai, kurių uogos išsilaiko ir šaltuoju sezonu: šermukšniai, gudobelės, raugerškiai, ligustrai, erškėčiai. Sniegenos mėgsta sėklas, slypinčias po vaisių minkštimu.

    Lesykla: kuo vaišinti ir ko vengti

    Žiemą didelė pagalba paukščiams gali būti tinkamai įrengta lesykla. Sniegenos turi trumpą, bet tvirtą snapą, todėl puikiai lukštena sėklas ir traiško smulkius vaisius.

    Teigiama, kad greičiausiai jas privilioja saulėgrąžų sėklos. Taip pat jos noriai lesa linų, sorų, rapsų sėklas bei smulkius riešutus.

    Svarbu, kad lesalas būtų natūralus, be druskos ir prieskonių. Taip pat pabrėžiama: paukščių nereikėtų šerti duona.

  • Rudens ir žiemos kvapai: „s.Oliver“ pristato tris aromatų linijas šaltesniems mėnesiams

    Ruduo ir žiema gali kvepėti ne tik prieskoniais ar vanile – šaltesniems mėnesiams tinka ir gėlių, vaisių bei gaivių natų deriniai, papildyti šiltesne baze. „s.Oliver“ siūlo kelias skirtingas kompozicijas, kurios skirtos tiek kasdienai, tiek ypatingesnėms progoms.

    Kaip teigiama pristatyme, atvėsus orams dažniau renkamasi ryškesnės bazės aromatai, kuriuose jaučiami ambros, muskuso, pačiulių ar kilnių medienos natų akcentai. Vis dėlto tai nereiškia, kad reikia atsisakyti lengvumo – vaisiai, citrusai ir gėlės suteikia kvapams gyvybingumo.

    Idėja paprasta: turėti kelis skirtingus aromatus ir juos keisti pagal nuotaiką, progą ar dienos planus. Vieni kvapai labiau tinka darbui ir kasdieniams reikalams, kiti – vakarui, susitikimams ar šventėms.

    Tokią įvairovę „s.Oliver“ siūlo trijose linijose: FOR HER, SELECTION ir SIMPLY US. Jose pateikiami ir moteriški, ir vyriški variantai, o kai kurie kvapai kuriami kaip poros duetas.

    „s.Oliver FOR HER“ – gėlių elegancija

    „s.Oliver FOR HER“ pristatomas kaip pasirinkimas toms, kurios nori gėliško aromato ir vėsesniu sezonu. Kompozicijoje derinamas gaivesnis startas ir šiltesnė, „apgaubianti“ bazė.

    Viršutinėse natose minimi raudonieji pipirai, ličiai ir bergamotės. Vėliau atsiskleidžia gėlių „šerdis“ – turkiška rožė, bijūnas ir magnolija.

    Bazėje nurodomi vilkdalgiai, muskusas ir ambra. Tokia pabaiga suteikia pudrinį, švelniai balzaminį pojūtį ir daugiau jaukumo.

    „s.Oliver SELECTION“ – duetas vakarui

    Linija „s.Oliver SELECTION“ apibūdinama kaip elegantiškesnė – joje yra moteriškas ir vyriškas kvapas. Jie kuriami taip, kad derėtų prie vakarinių derinių ir tiktų ilgesniems rudens bei žiemos vakarams.

    „SELECTION Women“ pradžioje minimos bergamotės, nektarinai, keptas obuolys ir laimas. Gėlių natomis įvardijami baltasis bijūnas, jazminai ir sausmedis, o bazėje – Teksaso kedras, ambra ir muskusas.

    „SELECTION Men“ aromate akcentuojamas aromatingas pradas: šalavijai, mandarinai ir bazilikai. Toliau minimi dobilų žiedai, muskato riešutas bei rožės, o bazėje – samanos, vetiverijos, gvajako medis ir pačiuliai.

    Pristatant šią liniją išskiriamas ir minimalistinis flakonų dizainas – juodai balta spalvų schema bei matinių aukso detalių akcentai, todėl kvapai siūlomi ir kaip dovanos idėja.

    „s.Oliver SIMPLY US“ – šiluma porai

    „s.Oliver SIMPLY US“ aprašoma kaip linija, įkvėpta artumo ir bendrystės temų, kurios ypač išryškėja žiemą. Kaip ir „SELECTION“, tai duetas – atskirai moterims ir vyrams.

    Moteriškas variantas pradedamas rožinių pipirų, gervuogių ir greipfrutų deriniu. Širdyje minimi vilkdalgiai, bijūnai ir jazminai, o bazėje – ambra, samanos, pačiuliai ir muskusas.

    Vyriškoje kompozicijoje išryškinamas prieskoniškas pradas: kardamonas bei rožiniai ir juodieji pipirai. Toliau įvardijami snapučiai, levandos ir apelsinai, o bazėje – ambra, pačiuliai, kedras ir santalmedis.

    Dėmesys skiriamas ir flakonams: moteriškas apibūdinamas kaip apvalesnės formos, rožinio stiklo su auksine detale, o vyriškas – geometrinis, intensyviai mėlynas su sidabriniais akcentais.

  • Ar galima lesinti paukščius obuoliais? Svarbu žinoti, kada geriau rinktis džiovintus

    Paukščius žiemą galima lesinti obuoliais – šiuos vaisius, kaip ir kriaušes ar bananus, mielai lesa ne viena rūšis, užsukanti į kiemo lesyklas.

    Tačiau svarbiausia taisyklė – vaisiai negali būti sugedę ar apipeliję. Pelėsis ir gendantis maistas paukščiams yra toksiški, gali sukelti rimtų virškinimo sistemos ligų.

    Dėl to vaisius lesykloje ar ant šakų būtina reguliariai patikrinti ir laiku pakeisti šviežiais. Jeigu obuolys pradėjo minkštėti, pūti ar pasirodė pelėsio žymių, jį reikia nedelsiant pašalinti.

    Obuoliai gali būti geras žiemos raciono paįvairinimas, tačiau vien jų nepakanka: paukščiams reikalinga įvairesnė mityba, tad lesyklą verta papildyti ir sėklomis ar kitais tinkamais pašarais.

    Kada tinka sveiki obuoliai, o kada – ne

    Esant nedideliems šalčiams, tinka ir sveiki obuoliai. Juos galima, pavyzdžiui, pasmeigti ant medžių ar krūmų šakų, kad paukščiai galėtų patogiai lesinti.

    Vis dėlto obuoliuose daug vandens, todėl per stipresnius šalčius jie greitai sušąla ir tampa kieti. Tuomet paukščiams juos kapoti tampa sunku ar net neįmanoma.

    Šaltomis dienomis geresnė išeitis – nesaldinti džiovinti vaisiai. Juos galima saugiai berti į lesyklą, nes jie nesušąla į kietą gabalą taip, kaip švieži.

    Kada pradėti lesinti paukščius

    Nors norisi padėti paukščiams kuo anksčiau, lesinimo nereikėtų pradėti per anksti. Maistą verta iškelti tik tada, kai orai akivaizdžiai prastėja, o natūralaus lesalo aplinkoje mažėja.

    Tam tinkamas metas dažniausiai būna lapkričio ir gruodžio sandūra, taip pat laikotarpis, kai užsitęsia šalnos, atsiranda sniego danga ir laikosi neigiama temperatūra.

    Rudenį, ypač ankstyvą, paukščiai paprastai dar randa pakankamai natūralaus maisto – vaisių, sėklų, uogų, vabzdžių. Dėl to spalį ar lapkričio pradžioje lesyklos pildyti dažniausiai nėra būtinybės.

    Be to, lesinimas ne sezono metu gali paukščiams pakenkti: išbalansuoti natūralius migracijos ir maitinimosi instinktus, didinti priklausomybę nuo žmogaus ir skatinti netinkamą mitybą skirtingais jų gyvenimo etapais.

  • Kaip išvengti plaukų elektrinimosi po kepure: paprastas būdas, kurį naudojo močiutė Genia

    Plaukai, kurie po kepure ima „stotis“ ir lipti prie veido, rudenį bei žiemą nervina ne mažiau nei pats šaltis. Kepurė saugo galvą nuo vėjo ir šalčio, tačiau kartu dažnai sugadina šukuoseną ir sukelia nemalonų statinį krūvį.

    Straipsnyje aprašomas paprastas sprendimas, kurį, pasak pasakojimo, šeimai primindavo močiutė Genia – prieš dėvint kepurę pakanka apipurkšti jos vidų viena priemone. Teigiama, kad tuomet kepurė nebeelektrina plaukų.

    Ši problema dažniausiai paaštrėja atvėsus orams, kai dažniau dėvime kepures, o patalpose veikia šildymas. Sausesnis oras ir trintis tarp audinio bei plaukų didina statinės elektros susidarymą.

    Tokį triuką patogu pritaikyti kasdien: jis nereikalauja nei sudėtingų veiksmų, nei papildomo laiko ryte, o poveikis siejamas būtent su tuo, kas liečiasi prie plaukų – kepurės vidumi.

    Paprastas triukas su kepure

    Siūlomas būdas labai paprastas: prieš išeinant į lauką rekomenduojama apipurkšti kepurės vidinę pusę. Pasakojama, kad po to plaukai po kepure nebesielektrina.

    Kadangi priemonė purškiama ne ant plaukų, o ant audinio, tai gali būti patogus sprendimas tiems, kurie nenori papildomai formuoti šukuosenos ar naudoti priemonių ryte.

    Jei elektrinimasis kartojasi nuolat, verta atkreipti dėmesį ir į kepurės medžiagą bei plaukų sausumą – šie veiksniai dažnai prisideda prie problemos, ypač šaltuoju metų laiku.

    Vis dėlto pagrindinė mintis išlieka ta pati: užtenka nedidelio veiksmo prieš užsidedant kepurę, kad žiemiškas aksesuaras nebeatrodytų kaip didžiausias šukuosenos priešas.

  • Kaip apsaugoti sodą nuo žiemos audrų: 5 žingsniai, kurie padės išsaugoti kitų metų derlių

    Žiemos audros, stiprūs vėjai ir šlapdriba sodui gali kainuoti brangiai: nulūžusios šakos, pažeisti jauni medeliai ir nušalusios šaknys dažnai atsiliepia ne tik augalų išvaizdai, bet ir kitų metų derliui.

    Kad augalai šaltąjį sezoną ištvertų su kuo mažesniais nuostoliais, pasiruošti verta dar prieš rimtesnius orų išbandymus. Tam nebūtinos sudėtingos priemonės – svarbiausia atlikti kelis esminius darbus laiku.

    Dalis problemų kyla dėl to, kad sniegas ir ledas smarkiai apkrauna vainiką, o gūsiai „išlaužia“ silpnesnes vietas. Be to, staigūs temperatūros svyravimai gali pakenkti šaknų zonai, ypač jei ji palikta be apsaugos.

    Šie penki praktiški žingsniai padeda sumažinti rizikas ir sustiprinti medžius bei krūmus, kad pavasarį jie startuotų be papildomo streso.

    1. Pašalinkite sausas ir pažeistas šakas

    Pirmasis darbas – sanitarinis genėjimas. Seni, sausi ar jau pažeisti ūgliai per audras dažniau lūžta ir gali sužaloti sveikas medžio dalis.

    Pašalinus abejotinas šakas, vainiko struktūra tampa tvirtesnė, o sniego svoris pasiskirsto tolygiau.

    2. Suriškite jaunų medelių šakas

    Jauni sodinukai ir dekoratyviniai krūmai jautriausi vėjui ir sniego sankaupoms. Šakas galima švelniai sutraukti virvele, suformuojant kompaktiškesnę lają.

    Taip sumažėja tikimybė, kad šakas išskirs sniegas ar „išlauš“ vėjo gūsiai.

    3. Mulčiuokite polają

    Mulčio sluoksnis padeda apsaugoti šaknų sistemą nuo staigių temperatūros pokyčių. Tam tinka durpės, nukritę lapai ar šiaudai.

    Tokia „antklodė“ sukuria šilumos izoliaciją ir gali sumažinti įšalo žalą.

    4. Įrenkite atramas ir vėjo užtvaras

    Jauniems medeliams verta įkalti tvirtus kuolus ar kitas atramas, kurios padeda išlaikyti kamieną stabilų audringu oru.

    Jei vieta atvira vėjui, gali praversti ir laikini skydai iš vėjo pusės – jie sumažina gūsių poveikį augalams.

    5. Atsargiai nuvalykite sniegą, ledo neplėškite

    Po gausaus snygio naudinga laiku nukratyti sniegą nuo šakų, tačiau tai daryti reikia atsargiai – šaltyje mediena tampa trapesnė.

    Jei šakas aptraukė ledas, jų geriau nejudinti ir neplėšti, kad nepažeistumėte žievės – saugiau palaukti, kol ledas ištirps natūraliai.

    Skyrus šiek tiek laiko pasiruošimui, sodą dažnai pavyksta apsaugoti nuo didžiausios žiemos žalos ir pavasarį išvengti nemalonių netikėtumų.

  • Neišmeskite kiaušinių dėžutės: iš jos per kelias minutes pasigaminsite lesyklėlę paukščiams

    Neišmeskite kiaušinių dėžutės: iš jos per kelias minutes pasigaminsite lesyklėlę paukščiams

    Kiaušinių dėžutės dažnai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę, tačiau žiemą jos gali praversti visai netikėtai. Iš paprastos popierinės pakuotės galima greitai pasidaryti lesyklėlę paukščiams.

    Toks sprendimas patogus, nes nereikalauja nei specialių įrankių, nei papildomų išlaidų. Be to, lesyklėlę galima padaryti dviem būdais – pastatyti ją saugioje vietoje arba pakabinti.

    Paprastesnis variantas – dėžutę perplėšti į dvi dalis, įdubas pripilti lesalo ir padėti aukščiau, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Svarbu parinkti vietą, kur lesyklėlė nesušlaps ir jos lengvai nepasieks plėšrūnai.

    Jei norisi patvaresnio sprendimo, lesyklėlę galima pakabinti. Tam praverčia špagatas (geriausia – džiuto): vienoje iš perpus padalintos dėžutės dalių kampuose pradurkite skylutes, perverkite špagatą, suriškite galus ir pakabinkite gerai užuovėjoje.

    Kaip apsaugoti lesyklėlę nuo drėgmės

    Popierinės kiaušinių dėžutės yra jautrios drėgmei, todėl esant šlapiam sniegui ar gausiems krituliams tokia lesyklėlė greitai suirs. Dėl to verta pasirūpinti bent minimaliu „stogeliu“ arba kabinimo vieta po pastoge.

    Prieš kabinant ar statant lesyklėlę taip pat verta įvertinti, ar ji nebus tiesiogiai veikiama lietaus ir ar vėjas neišpūs lesalo.

    Koks lesalas tinka paukščiams žiemą

    Lesyklėlėje geriausiai tiks sėklos ir grūdai: nelukštentos saulėgrąžos, avižos, kviečiai ar soros. Taip pat galima dėti nesūdytus ir neskrudintus riešutus, specialius riebalų kamuolius, o kai kuriais atvejais – lašinius.

    Lašinių nereikėtų laikyti per ilgai, nes jie gali apkarsti. Jei pastebite, kad produktas prastėja, geriau jį išimti.

    Paukščiams netinka perdirbtas maistas, duona ar stalo likučiai. Taip pat reikėtų vengti produktų, kuriuose daug druskos ar cukraus.

    Naudinga palikti ir šiek tiek vandens, tačiau žiemą būtina jį reguliariai keisti – esant minusinei temperatūrai vanduo greitai užšąla.

    Kada pradėti ir kada baigti lesinti

    Norint padėti paukščiams, lesinti rekomenduojama pradėti tik prasidėjus šalčiams, kai paukščiams tampa sunkiau susirasti natūralaus maisto.

    Jei jau pradedate lesinti, svarbu tai daryti reguliariai – paukščiai greitai pripranta prie lesyklėlės, o staigus maitinimo nutraukimas jiems gali būti pavojingas.

    Lesinimą galima baigti ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir lauke nusistovi šiltesnė temperatūra. Tuomet paukščiai paprastai vėl lengviau randa maisto aplinkoje.

  • Kuo žiemą lesinti sniegenas sode: mišiniams „stop“, o keli produktai jas vilioja labiausiai

    Lesinti laukinius paukščius žiemą verta tik tada, kai įsivyrauja nuolatinis šaltis ir sniegas apsunkina natūralaus maisto paieškas. Specialistai pabrėžia, kad pradėjus lesinti, svarbiausia išlaikyti reguliarumą, nes paukščiai prie lesyklos greitai pripranta ir planuoja maršrutus pagal lengvai pasiekiamą maistą.

    Sode ar parke žiemą neretai pasirodo sniegenos, atpažįstamos iš ryškesnės rausvos krūtinės ir stambesnio, trumpesnio snapo. Šie paukščiai dažniausiai laikosi spygliuočių ir mišriuose miškuose, tačiau šaltuoju sezonu persikelia arčiau žmonių, kur lengviau rasti sėklų. Žiemą vietines populiacijas gali papildyti ir iš šiauresnių Europos regionų atskridę individai.

    Sniegenos daugiausia minta medžių ir krūmų sėklomis, todėl lesykloje joms tinka natūraliai sėklomis turtingas pašaras. Ypač mėgstamos klevų, gudobelių, erškėčių sėklos, taip pat įvairių augalų sėklos, kurias paukščiai gali lengvai gliaudyti. Vaisių minkštimas joms dažniausiai ne toks svarbus kaip būtent sėkla.

    Pavasarėjant sniegenos dažniau lesa pumpurus ir jaunus ūglius, o jaunikliai šeriami suminkštintomis sėklomis ir minkštais vabzdžiais. Dėl to lesinant žiemą rekomenduojama rinktis kuo natūralesnį, paukščių virškinimui pritaikytą maistą, o ne universalias, abejotinos sudėties atliekas.

    Norint pritraukti sniegenas, padeda ir sode augantys sėklas brandinantys krūmai bei medžiai, nes tai tampa nuolatiniu natūralaus maisto šaltiniu. Lesykloje geriausia siūlyti kokybiškas, nesupelijusias sėklas, o taip pat užtikrinti švarą ir reguliariai keisti pašarą. Žiemą vandens prieinamumas paukščiams taip pat svarbus, todėl, jei įmanoma, verta pasirūpinti, kad jie rastų ir neužšalusio vandens.

    Didžiausia klaida yra sūrus maistas ir netinkami žmonių produktai, nes žiemą paukščiams ypač sudėtinga kompensuoti druskos poveikį dėl riboto vandens. Taip pat nerekomenduojama lesinti duona, nes ji gali sukelti virškinimo sutrikimų ir silpninti paukščius. Jei kabinami riebalai, jie neturėtų kabėti per ilgai, nes sugedę gali pakenkti sparnuočiams.

    „Pradėjus lesinti paukščius, svarbiausia tai daryti nuosekliai, o lesykloje nuolat palaikyti švarą ir tiekti tik šviežią, nesupelijusį maistą“, – pabrėžia miškininkai, primindami, kad geranoriškas, bet netinkamas šėrimas kartais padaro daugiau žalos nei naudos.

  • „Mixa“ kremas iš „TikTok“: kaip pasiruošti žiemai, kad oda neišsausėtų ir netrūkinėtų

    Šaltis, vėjas ir sausas patalpų oras žiemą dažnai tampa nematomu išbandymu odai: ji greičiau praranda drėgmę, ima šerpetoti, tempia ar net skilinėja. Dėl to dermatologai dažnai pabrėžia prevenciją dar prieš didesnius šalčius, kai odos barjeras dar nėra pažeistas. Viena paprastesnių strategijų yra kasdienis drėkinimas ir barjero stiprinimas vienu universaliu produktu, kurį patogu naudoti veidui, rankoms ir kūnui.

    Žiemą labiausiai nukenčia atviros kūno vietos, ypač veidas ir rankos, nes jos nuolat kontaktuoja su šalčiu, vėju ir temperatūrų kaita. Vis dėlto išsausėjimas dažnai paliečia ir viso kūno odą: šildomos patalpos mažina oro drėgnumą, o karštas dušas ir agresyvūs prausikliai dar labiau ardo apsauginį sluoksnį. Dėl to oda po drabužiais taip pat gali pradėti niežėti, šerpetoti ar šiurkštėti.

    Kas veikia žiemą

    Prieš žiemą odos priežiūroje svarbiausia atkurti ir palaikyti hidrolipidinį barjerą, kuris sulaiko drėgmę ir saugo nuo dirgiklių. Tam paprastai tinka riebesnės tekstūros emolientai ir priemonės su humektantais, kurie pritraukia vandenį, bei ingredientais, kurie padeda mažinti šiurkštumą. Praktikoje tai reiškia nuoseklumą: tepti odą kasdien, o rankas papildomai po plovimo.

    Vienas dažniausiai minimas ingredientas tokiose priemonėse yra šlapalas, dar vadinamas urea, kuris padeda drėkinti ir minkštinti suragėjusį odos sluoksnį. Kosmetikoje šlapalas vertinamas dėl gebėjimo mažinti šiurkštumą ir šerpetojimą, todėl jis dažnai pasirenkamas, kai oda linkusi sausėti ar pleiskanoti. Kartu naudojamos ir aminorūgštys, kurios siejamos su odos barjero palaikymu.

    Kodėl išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose

    Socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“, prieš žiemą išpopuliarėjo daugiafunkcės priemonės, kurias patogu naudoti skirtingoms kūno vietoms. Viena tokių yra „Mixa“ „Urea Cica Repair+“ kremas, pristatomas kaip tinkamas kūnui, veidui ir rankoms, kai norisi vieno universalaus sprendimo. Vartotojai dažniausiai akcentuoja greitą susigėrimą ir tai, kad priemonė patogi kasdieniam ritmui.

    Specialistai primena, kad vien priemonės pasirinkimo nepakanka, jei kasdieniai įpročiai toliau sausina odą. Žiemą verta rinktis švelnesnius prausiklius, trumpinti labai karštas maudynes, o kremą tepti iškart po prausimosi, kai oda dar šiek tiek drėgna. Taip drėgmė geriau „užrakinama“, o oda į šaltį reaguoja ramiau.

    Jei oda pradeda skilinėti, atsiranda skausmingų įtrūkimų, stiprus niežėjimas ar bėrimai, ypač vaikams ar turintiems atopinį dermatitą, rekomenduojama pasitarti su vaistininku ar gydytoju dermatologu. Tokiais atvejais gali prireikti ne tik kosmetikos, bet ir tikslesnės priežiūros taktikos, pritaikytos odos būklei ir jautrumui.