Kodėl verta sėti žaliąją trąšą?
Nuėmus paskutinius pomidorus ir agurkus lysvė dažnai lieka plika, o rudeninės liūtys ir vėjai išplauna maisto medžiagas bei suplaka dirvą. Todėl vis dažniau rekomenduojama iškart sėti posėlį, dar vadinamą žaliąja trąša, kuris tampa gyvu dirvos „uždangalu“.
Tankiai sudygę augalai slopina piktžoles, mažina dirvos plutos susidarymą ir padeda išlaikyti drėgmę. Jų šaknys purena suspaustus sluoksnius, o žaliajai masei suirus dirvoje padaugėja organinės medžiagos, kuri maitina sliekus ir kitus dirvožemio organizmus.
Ką sėti po agurkų ir pomidorų?
Universalus pasirinkimas daržui yra facelija: ji nėra artimai gimininga populiariausioms daržovėms, todėl mažesnė rizika „pernešti“ specifines ligas į kitą sezoną. Ji greitai sudygsta, užaugina švelnią biomasę ir dažniausiai nušąla, palikdama natūralų mulčią žiemai.
Jei dirva po gausaus laistymo tapo sunki ir suslėgta, tinka avižos. Jos suformuoja tankią šaknų sistemą, gerai dengia lysvę ir padeda gerinti dirvos struktūrą, o šaltesnėmis žiemomis dažnai nušąla, todėl pavasarį būna paprasčiau tvarkyti plotą.
Anksti atsilaisvinusiose lysvėse gali pasiteisinti grikiai, nes jie labai greitai auga ir užgožia piktžoles, tačiau yra jautrūs šalnoms. Jei pomidorai skinti iki vėlyvo rudens, praktiškesnis variantas yra žiemkenčiai, pavyzdžiui, žieminiai rugiai, kurie sudygsta vėsesniu oru ir saugo dirvą iki pavasario.
Kaip sėti ir ko vengti?
Nuėmus derlių svarbu pašalinti augalų liekanas ir atramas: sveikas dalis galima kompostuoti, o stipriai ligotus stiebus ir lapus geriau išnešti atskirai, kad neplatintų ligų. Dirvą paprastai pakanka negiliai supurenti ir išlyginti, o sėklas berti gana tankiai, kad lysvė greitai užsidengtų.
Dažna klaida yra sėti bet ką neįvertinus sėjomainos. Pavyzdžiui, po pomidorų nereikėtų planuoti tos pačios šeimos augalų, tokių kaip bulvės ar paprikos, o po agurkų – moliūginių daržovių, nes taip didėja ligų ir kenkėjų peržiemojimo rizika.
Taip pat nereikėtų automatiškai rinktis garstyčių, jei kitą sezoną toje vietoje ketinate auginti kopūstines daržoves, nes tai ta pati augalų grupė ir gali didėti kai kurių ligų rizika. Žalioji trąša gerina dirvos būklę, tačiau ji nėra greitas būdas „dezinfekuoti“ lysvę po rimtų infekcijų – tam reikia švaros, įrankių priežiūros ir pertraukų auginant giminingus augalus.