CP v2

Tag: Žiemos miegas

  • Šie 5 paprasti žingsniai padės ežiams išgyventi žiemą: pavasarį jūsų sodas atsidėkos

    Ežiai yra vieni naudingiausių laukinių gyvūnų sode: jie minta vabzdžiais, lervomis, vikšrais ir kitais kenkėjais, todėl gali natūraliai prisidėti prie augalų apsaugos. Specialistai pabrėžia, kad ežiams palankus, mažiau tvarkomas ir chemija neapkrautas kiemas dažniau tampa saugia jų gyvenamąja vieta.

    Rudenį ežiai intensyviai maitinasi ir kaupia riebalų atsargas žiemos miegui, kuris paprastai prasideda atvėsus orams. Kad sėkmingai peržiemotų, suaugusiam ežiui svarbu pasiekti pakankamą kūno masę, o jaunikliai, nespėję sustiprėti, žiemą išgyvena sunkiau.

    Kaip padėti ežiams rudenį

    Paprasčiausia pagalba yra palikti natūralias slėptuves: sode praverčia lapų, šakų ar nupjautos žolės krūvelė nuošalesniame kampe. Tokiose vietose ežiai susisuka lizdą, kur gali saugiai slėptis nuo šalčio ir plėšrūnų.

    Jei norite, galima įrengti ir specialų medinį namelį, pripildytą sausų lapų arba šiaudų. Svarbu jį pastatyti ramioje vietoje, kad slėptuvė nebūtų nuolat trikdoma žmonių ar naminių gyvūnų.

    Rudenį ežiams ypač praverčia vanduo, todėl negili lėkštelė su švariu vandeniu gali tapti realia pagalba, ypač sausringu laikotarpiu. Vandenį reikėtų reguliariai keisti, o indą laikyti taip, kad į jį nepatektų daug lapų ar purvo.

    Jei ežiai užklysta dažnai, kai kurie gyventojai palieka papildomo pašaro, tačiau čia būtinas atsargumas. Dažniausiai rekomenduojamas sprendimas yra nedidelis kiekis aukštos mėsos sudėties drėgno ar sauso kačių pašaro, o pagrindinė taisyklė yra neperšerti ir nepalikti maisto ilgam, kad neprisiviliotų graužikų.

    Dar vienas praktiškas sprendimas yra užtikrinti judėjimo kelius: ežiai dažnai keliauja tarp sklypų ieškodami maisto ir slėptuvių. Dėl to tvorose ar aptvaruose paliekama nedidelė anga prie žemės gali padėti ežiui grįžti į savo slėptuvę ir sumažinti riziką, kad jis įstrigs.

    Dažniausios klaidos, kurios kenkia

    Tvarkantis kiemą rudenį verta elgtis ypač atsargiai: prieš grėbiant lapus, pjaunant žolę ar judinant šakų krūvas patartina įsitikinti, kad ten nėra įsitaisiusio ežio. Dalis ežių sužeidimų įvyksta būtent per sodo darbus, kai gyvūnas nepastebimas.

    Vienas svarbiausių dalykų yra niekada neduoti ežiams pieno.

    „Pienas ežiams gali sukelti stiprų virškinimo sutrikimą ir dehidrataciją, o tai kai kuriais atvejais baigiasi gyvūno žūtimi“, – pabrėžia gyvūnų globos specialistai.

    Taip pat verta mažinti chemijos naudojimą sode: pesticidai ir nuodai kenkėjams gali netiesiogiai paveikti ir ežius, nes užnuodija jų maisto bazę. Natūralesnė, įvairesnė aplinka su krūmynais, lapija ir vabzdžiais rudenį padeda ežiams pasiruošti žiemai ir didina jų išgyvenamumą.

    Kada verta kreiptis pagalbos

    Jei vėlai rudenį ar žiemos pradžioje matote dieną klaidžiojantį labai mažą, apatišką ar sužeistą ežį, tai gali būti ženklas, kad jam reikia pagalbos. Tokiu atveju patartina pasitarti su laukinių gyvūnų globėjais arba veterinarijos specialistais, nes netinkami sprendimai namuose kartais situaciją tik pablogina.

    Ekspertai primena, kad ežiai yra laukiniai gyvūnai, todėl geriausia pagalba dažniausiai yra saugi aplinka ir kuo mažiau streso. Palikę kelias natūralias slėptuves, vandens ir sumažinę pavojus kieme, galite realiai prisidėti prie to, kad pavasarį šie naktiniai sodo pagalbininkai sugrįžtų.

  • Ežiai jau ieško žiemos slėptuvių: padarykite šią paprastą būdelę ir jie apsigyvens sode

    Ežiai jau ieško žiemos slėptuvių: padarykite šią paprastą būdelę ir jie apsigyvens sode

    Rudenį ežiai aktyviai ieško sausų ir saugių vietų žiemoti, todėl būtent dabar yra geriausias metas jiems padėti. Tinkamai įrengta slėptuvė sode gali padidinti tikimybę, kad šie naktiniai gyvūnai pasirinks jūsų kiemą. Pavasarį ežiai neretai tampa naudingi, nes minta vabzdžiais, lervomis ir kai kuriais sodo kenkėjais.

    Žiemą ežiai užmiega žiemos miegu, o jų išgyvenimas labai priklauso nuo to, ar slėptuvė išliks šilta ir sausa. Pavojingiausia jiems yra drėgmė, staigūs temperatūros svyravimai ir plėšrūnai. Dėl to slėptuvė turi būti paprasta, bet apgalvota, o jos vieta sode parinkta atsakingai.

    Kaip įrengti ežio būdelę

    Ežio būdelę galima pasigaminti patiems arba įsigyti, tačiau svarbiausia yra medžiagos. Geriausiai tinka neimpregnuota lapuočių mediena, nes ji geriau sulaiko šilumą ir nėra pavojinga gyvūnui. Plastiko ir metalo verta vengti, nes šios medžiagos greitai atšąla, linkusios kaupti kondensatą ir gali sukelti drėgmės problemų.

    Viduje reikėtų palikti natūralią, sausą paklotę, pavyzdžiui, lapus, šieną ar šiaudus. Galima įdėti ir šiek tiek pjuvenų, tačiau ne iš spygliuočių medienos. Laikraščių bei sintetinių audinių geriau nenaudoti, nes jie linkę kaupti drėgmę ir gali kelti riziką gyvūno sveikatai.

    Dydžiai ir saugus įėjimas

    Kad slėptuvė būtų funkcionali, būdelė turi būti pakankamai erdvi, bet ne per didelė, kad šiluma neišsisklaidytų. Praktikoje dažnai rekomenduojama apie 30 centimetrų plotis, 40–50 centimetrų ilgis ir maždaug 25 centimetrų aukštis. Dar geriau, jei viduje suformuojamos dvi zonos: prieangis ir miego kamera.

    Itin svarbus įėjimas, nes jis lemia saugumą nuo plėšrūnų ir naminių gyvūnų. Pravartu daryti tunelinį įėjimą, kuris apsunkina priėjimą didesniems gyvūnams. Anga dažnai daroma apie 13 centimetrų skersmens, kad ežys galėtų laisvai patekti, tačiau slėptuvė nebūtų patogi nekviestiems svečiams.

    Kur pastatyti, kad ežys sugrįžtų?

    Būdelę geriausia statyti ramioje, mažai vaikštomoje sodo vietoje, šalia krūmų, gyvatvorės ar komposto dėžės. Svarbu vengti atviros saulės ir skersvėjų, o slėptuvę statyti tiesiai ant žemės, ant lapų ar šakelių sluoksnio. Tokia vieta padeda palaikyti natūralesnį mikroklimatą ir sumažina drėgmės kaupimosi riziką.

    Įrengus slėptuvę verta palikti aplink natūralių užuovėjų, pavyzdžiui, lapų krūvelių ar tankesnių želdinių, kad ežys jaustųsi saugiai. Svarbiausia taisyklė yra netrikdyti būdelės žiemos metu, nes pažadintas ežys eikvoja energijos atsargas ir gali nebeišgyventi iki pavasario.

  • Aliaskos Fat Bear Week grįžta: prasidėjo balsavimas, kuris lokys geriausiai pasiruošė žiemai

    Aliaskos Fat Bear Week grįžta: prasidėjo balsavimas, kuris lokys geriausiai pasiruošė žiemai

    Aliaskoje vėl prasidėjo Fat Bear Week konkursas, kuriame visuomenė internetu renka įspūdingiausiai prieš žiemos miegą sustorėjusį rudąjį lokį. Šiemet turnyre varžosi 16 Katmai nacionalinio parko ir draustinio lokių, o balsavimas pritraukia gamtos mylėtojus iš viso pasaulio.

    Titulo gynėjas yra Chunkas, parko stebėtojų žymimas kaip Lokys 32. Praėjusiais metais jis laimėjo, kai, viešai skelbtais vertinimais, galėjo sverti apie 544 kilogramus, tačiau organizatoriai pabrėžia, kad nugalėtoją lemia ne vien skaičiai.

    Kodėl riebalų atsargos lemia išgyvenimą

    Katmai nacionalinis parkas ir draustinis laikomas viena svarbiausių rudųjų lokių buveinių Aliaskoje, jo teritorijoje jų priskaičiuojama apie 2 200. Rudenį lokiai intensyviai maitinasi, nes per žiemos miegą neėda ir negeria, todėl per kelis mėnesius sukauptos atsargos tampa gyvybiškai svarbios.

    Suaugę patinai paprastai sveria apie 270–410 kilogramų, o gerai pasimaitinę rudenį gali viršyti 450 kilogramų ribą. Patelės dažniausiai būna maždaug trečdaliu mažesnės, o žiemos miego metu lokiai gali netekti maždaug trečdalio kūno masės.

    „Šiemet prognozuoti sunku: yra keli aiškiai didesni lokiai, bet svarbi ir jų istorija, nes riebalų kaupimas reiškia skirtingus iššūkius“, – sakė „Explore.org“ gamtininkas Maikas Ficdzas.

    Ne tik masė: vertinamos ir lokių istorijos

    Organizatorių teigimu, konkursas skatina stebėti lokių elgseną ir suprasti, kaip skiriasi jų kasdienybė: vieni kovoja dėl geriausių žvejybos vietų, kiti turi išmaitinti jauniklius ar prisitaikyti prie sudėtingų sezoninių sąlygų. Dėl to balsuojant kviečiama atsižvelgti ne tik į dydį, bet ir į tai, kaip lokiui sekėsi pasiruošti žiemai.

    Didelę reikšmę lokių sėkmei turi lašišų gausa, nes būtent žuvys rudenį padeda sparčiai sukaupti energijos atsargas. Gamtininkai dažnai kaip pavyzdį mini Bristolio įlankos regioną Aliaskoje, kur gausūs lašišų būriai rodo, ką gali palaikyti sveikos upių ekosistemos, o kitur Šiaurės Amerikoje lašišų populiacijoms mažėjant vis dažniau kalbama apie jų apsaugos ir atkūrimo būtinybę.

    Fat Bear Week finalas numatytas rugsėjo 29 dieną, kai paaiškės, kuris lokys šiemet pelnys titulą. Konkursas rengiamas jau 12-us metus ir tapo viena labiausiai atpažįstamų gamtos stebėjimo iniciatyvų, sujungiančių edukaciją ir visuomenės įsitraukimą.

  • Radai ežį sode rudenį? Štai kaip iš tiesų jam padėti peržiemoti ir ko jokiu būdu nedaryti

    Rudenį ežiai intensyviai ieško maisto ir saugios vietos žiemos miegui, todėl jų pasirodymas sode dažniausiai reiškia, kad aplinka jiems palanki. Sodininkams tai gera žinia, nes ežiai natūraliai mažina kai kurių kenkėjų, vabzdžių lervų ir šliužų gausą. Tačiau net ir geranoriška pagalba gali pakenkti, jei elgiamasi neteisingai.

    Artėjant šalčiams ežiui svarbu sukaupti pakankamai riebalų atsargų, kad žiemos miegas būtų saugus. Europinio ežio kūno masė prieš žiemojimą turi būti pakankama, o per lengvi jaunikliai rudenį gali būti labiau pažeidžiami. Dėl to žmonės dažnai bando ežius šerti, bet čia ir slypi dažniausios klaidos.

    Kaip paruošti sodą ežiui

    Paprasčiausia pagalba yra saugi slėptuvė: palikite ramiame kampelyje lapų krūvą, šakų krūsnį ar nedidelę vietą su natūralia paklote. Ežiai dažnai renkasi sausas, nuo vėjo apsaugotas vietas, todėl tvarkant kiemą verta palikti šiek tiek natūralios netvarkos.

    Labai svarbu užtikrinti praėjimą: jei sklypas aptvertas ištisine tvora, ežiams gali būti sunku judėti ieškant maisto ir poros. Nedidelė anga tvoroje ar tarpas prie žemės padeda jiems migruoti tarp teritorijų, o tai ypač aktualu rudenį.

    Pravartu palikti dubenėlį šviežio vandens, ypač jei rudenį būna sausa. Vanduo ežiui saugesnis pasirinkimas nei bandymai duoti pieno ar įvairių virtuvės likučių. Dubenėlį geriausia laikyti žemai, stabiliai ir kasdien pakeisti vandenį.

    Ko nedaryti, net jei norisi padėti

    Dažna klaida yra duoti pieno: ežiai netoleruoja laktozės, todėl pienas gali sukelti virškinimo sutrikimų ir dehidrataciją. Taip pat nereikėtų šerti duona, saldumynais ar stipriai apdorotu maistu, nes jis netinka laukiniam gyvūnui ir gali pakenkti sveikatai.

    Rudenį tvarkant sodą didžiausią pavojų kelia deginamos lapų krūvos ir technika. Prieš kūrenant laužą ar judinant lapų krūvas būtina jas atsargiai peržiūrėti, nes ežiai gali būti jau įsirengę slėptuvę. Panašiai rizikinga naudoti trimerį ar žoliapjovę tankiose, nepermatomose vietose.

    Dar viena problema yra chemija: šliužų masalai ir pesticidai gali tiesiogiai pakenkti ežiui arba netiesiogiai, sumažindami jo maisto bazę. Jei norite, kad ežys liktų sode, verta rinktis mechanines ir mažiau toksiškas priemones, o geriausia kurti natūralią pusiausvyrą.

    Kada reikalinga specialistų pagalba

    Jei ežys dieną guli atviroje vietoje, sunkiai juda, yra akivaizdžiai sužeistas ar apatiškas, tai gali būti bėdos signalas. Tokiu atveju geriau nebandyti gydyti patiems, o kreiptis į laukinių gyvūnų globėjus ar veterinarijos specialistus, galinčius įvertinti būklę.

    Dažniausiai geriausia pagalba ežiui yra paprasta: saugi slėptuvė, vanduo ir kuo mažiau trikdymo. Palikdami dalį sodo natūralų, atsisakydami agresyvios chemijos ir atsargiai tvarkydami lapus, padedate ežiui sėkmingai peržiemoti ir kitą sezoną sugrįžti.