Zimokviatas ankstyvasis (Chimonanthus praecox) – dekoratyvinis krūmas, kuris pražysta vienas pirmųjų ir išsiskiria itin intensyviu kvapu. Žiedai pasirodo vėlyvą žiemą ant dar be lapų esančių šakų, todėl augalas sode traukia akį tuo metu, kai dauguma kitų augalų dar „miega“.
Apie šį krūmą rašo deccoria.pl. Namuose auginamas zimokviatas paprastai išauga iki maždaug 4 m aukščio ir išsiplečia iki 2 m pločio, o per metus paauga apie 10–30 cm.
Didžiausia jo puošmena – varpelio formos, maždaug 3 cm skersmens žiedai, kurie šviesoje lengvai blizga tarsi vaškiniai. Išoriniai žiedlapiai būna šviesiai geltoni, vidiniai – rusvai bordo atspalvio.
Kvapas apibūdinamas kaip saldus vanilės, jazminų ir medaus derinys, o saulėtą dieną gali būti juntamas net iš didesnio atstumo. Dėl ankstyvo žydėjimo krūmas tampa svarbiu maisto šaltiniu ir anksti prabundantiems vabzdžiams.
Kada ir kur sodinti zimokviatą
Jei norite jo kvapu mėgautis kuo dažniau, zimokviatą verta sodinti arčiau namo, terasos ar sodo takelio. Vazonuose augintas sodinukas su šaknų gumulu gali būti sodinamas visus metus, tačiau dažniausiai rekomenduojami laikotarpiai – pavasaris ir ruduo.
Svarbu vengti stipresnių šalnų netrukus po pasodinimo, nes jauni augalai jautrūs žemoms temperatūroms. Pirmus 2–3 sezonus jiems gali prireikti apsaugos žiemą, o senesni krūmai, kaip nurodoma, ištveria šalčius iki –20 laipsnių.
Sodinant patariama aplink krūmą palikti apie 3 m erdvės, kad jis galėtų laisvai plėstis. Duobė turėtų būti maždaug dvigubai platesnė už šaknų gumulą, tačiau ne gilesnė nei jo aukštis.
Žemę galima praturtinti perpuvusiu kompostu, o krūmą sodinti tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo vazone. Užpylus šaknis, dirvą pakanka lengvai suspausti ir palaistyti.
Kokias sąlygas mėgsta šis krūmas
Zimokviatui labiausiai tinka saulėta, šilta ir nuo šaltų vėjų apsaugota vieta – pavyzdžiui, prie pietinės namo sienos. Dirva turėtų būti derlinga, vidutiniškai drėgna ir gerai pralaidi, o jos reakcija – nuo silpnai rūgščios iki neutralios (pH 6–7).
Renkantis vietą patariama vengti žemesnių sklypo vietų, kur po atlydžių ar ilgų liūčių gali užsistovėti vanduo. Pirmaisiais metais svarbu stebėti, kad žemė aplink krūmą neišdžiūtų, bet ir nebūtų nuolat permirkusi – vyresni augalai paprastai geriau pakelia trumpalaikes sausras.
Mulčias prie šaknų gali būti naudingas visus metus: rekomenduojama rinktis organinį, tačiau tokį, kuris pernelyg nerūgštintų dirvos. Taip pat pabrėžiama, kad stipresni nei –20 laipsnių šalčiai gali pažeisti žiedpumpurius ir sumažinti žydėjimą.
Dar vienas svarbus priežiūros darbas – genėjimas po žydėjimo. Maždaug kas 3–4 metus krūmą galima praretinti trumpinant ilgiausius ūglius ir pašalinant seniausias šakas, o formuoti jauną augalą galima ir kasmet.
Nurodoma, kad zimokviatas ankstyvasis dažniausiai pradeda žydėti praėjus 3–4 metams po pasodinimo.