Tag: Žindymas

  • Mokslininkai išsiaiškino, ką daro dalis gyvų ląstelių motinos piene

    Motinos pienas – ne vien riebalų, baltymų, cukrų ir antikūnų mišinys: jame gausu tūkstančių gyvų ląstelių. Mokslininkai dabar pirmą kartą itin detaliai parodė, kad dalis šių ląstelių atlieka skirtingus „darbus“ – nuo maistinių medžiagų apdorojimo iki imuninės gynybos.

    Kaip rašo „ZME Science“, Vakarų Australijos universiteto tyrėjai pritaikė metodų derinį, leidžiantį pažvelgti į atskiras pieno ląsteles ir jų veiklą beveik nanomasteliu. Taip paaiškėjo, kad net tos pačios bendros rūšies ląstelės gali elgtis nevienodai.

    Iki šiol įprasti tyrimai gerai atskleisdavo bendrą pieno cheminę sudėtį, tačiau neatsakydavo į svarbų klausimą: kurios konkrečios ląstelės panaudoja tam tikras maistines medžiagas ir ką su jomis daro. Dėl didelės pieno įvairovės tai nustatyti buvo sunku.

    Naujas požiūris svarbus, nes mokslininkai dar tiksliai aiškinasi, kokį vaidmenį gyvos ląstelės atlieka žindymo metu ir kūdikio vystymesi. Tyrėjai tikisi, kad šios žinios ateityje padės geriau suprasti ir tai, kaip pieno sudėtis bei ląstelių aktyvumas kinta skirtingomis sveikatos būklėmis.

    Kaip „nuskaitė“ pieno ląsteles

    Tyrėjai sujungė kelis tyrimo metodus, kurie leidžia tą patį biologinį mėginį apžiūrėti skirtingais „pjūviais“. Vieni metodai padėjo atpažinti ląstelių tipus, kiti – pamatyti jų vidinę sandarą, o dar kiti – susekti, kur ląstelėse nukeliauja maistinės medžiagos.

    Pirmiausia konfokalinė mikroskopija leido identifikuoti skirtingas ląstelių populiacijas, įskaitant pieną gaminančias ląsteles (laktocitus) ir įvairias imuninės sistemos ląsteles – neutrofilus, makrofagus, dendritines ląsteles.

    Vėliau elektroninė mikroskopija atskleidė sudėtingą šių ląstelių vidaus architektūrą, įskaitant mažus darinius ir „skyrius“, kuriuose gali kauptis riebalai. Dar vienas metodas (NanoSIMS) leido itin smulkiu masteliu žemėlapiuoti elementus ir izotopus, kai maistinės medžiagos būna specialiai paženklintos.

    Galiausiai stebėjimai buvo susieti su vienos ląstelės RNR sekoskaita, kuri parodo, kokie genai konkrečiu metu yra aktyvūs. Toks derinys padėjo sukurti išsamų pieno ląstelių „atlasą“ ir suprasti, kokie procesai jose vyksta.

    Cukrus, riebalai ir baltymai – skirtingi vaidmenys

    Vienas ryškiausių atradimų – kaip skirtingai maistines medžiagas tvarko imuninės ląstelės ir pieną gaminančios ląstelės. Pavyzdžiui, makrofagai, kurie paprastai laikomi „valymo komanda“, pieno terpėje su gliukoze elgėsi netikėtai.

    Tyrėjai sekė gliukozę, kurioje buvo anglies-13 izotopo žymėjimas, ir nustatė, kad makrofagai dalį su ja susijusios anglies nukreipė į mažus riebalų lašelius. Be to, šiose ląstelėse aktyvavosi genai, susiję su riebalų apdorojimu.

    Tuo metu kai kurie laktocitai rodė ryškius baltymų gamybos ir su sekrecija susijusio aktyvumo požymius. Tačiau kiti laktocitai pasižymėjo kitokiais metaboliniais profiliais, o tai leidžia manyti, kad net tos pačios „kategorijos“ ląstelės nebūtinai atlieka identiškas funkcijas.

    Tyrėjai taip pat pranešė aptikę didelius sieros ir geležies kiekius neutrofiluose – imuninėse ląstelėse, kurios prisideda prie bakterijų naikinimo. Be to, stebėtos bakterijas primenančios struktūros ir NETozės požymiai – gynybinis procesas, kai neutrofilai gali „spąstais“ sulaikyti mikrobus.

    Kodėl tai svarbu motinų ir kūdikių sveikatai

    Žinoma, kad motinos pienas padeda kūdikiui augti, prisideda prie imuninės sistemos vystymosi ir apsaugos nuo infekcijų. Vis dėlto, nepaisant dešimtmečiais kauptų žinių apie pieno naudą, dalis jo sudedamųjų dalių – ypač gyvos ląstelės – iki šiol nebuvo iki galo „perprastos“.

    Mokslininkai mano, kad naujasis metodų derinys galėtų padėti aiškiau atsakyti, kaip gyvos ląstelės prisideda prie pieno sudėties ir kiekio, taip pat kaip jų veikla kinta skirtingais žindymo etapais ar tarp skirtingų moterų.

    Viena iš hipotezių – motinos sveikata gali daryti įtaką tam, kokios ląstelės patenka į pieną ir kaip jos apdoroja maistines medžiagas. Todėl kitas tyrimų žingsnis – tikrinti, ar tam tikros būklės, pavyzdžiui, nėščiųjų diabetas, keičia pieno ląstelių ir jų metabolizmo ypatybes.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „ACS Nano“.

  • Krūties uždegimas: ne tik žindančioms – kada karščiavimas ir skausmas reiškia pavojų?

    Krūties uždegimas, mediciniškai vadinamas mastitu, yra krūties liaukinio audinio uždegimas, kuris gali pasireikšti ne tik žindymo laikotarpiu. Dažniausiai jį sukelia bakterinė infekcija, neretai susijusi su odos pažeidimais spenelio srityje ar sutrikusiu pieno nutekėjimu.

    Tipiniai požymiai yra krūties skausmas, paraudimas, patinimas ir vietinis karštis, o kartais prisideda karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras silpnumas. Simptomai dažnai atsiranda staiga ir gali priminti gripą, todėl svarbu įvertinti visą klinikinį vaizdą.

    Ne tik žindymo laikotarpiu

    Skiriamas laktacinis ir nelaktacinis mastitas. Laktacinis dažniau išsivysto pirmosiomis žindymo savaitėmis, kai pieno gamyba dar stabilizuojasi, o speneliai gali būti jautresni mikroįtrūkimams.

    Nelaktacinis mastitas gali pasireikšti ir toms, kurios nėra nėščios bei nežindo, taip pat po menopauzės. Riziką didina rūkymas, cukrinis diabetas, kai kurie imuniteto sutrikimai, taip pat lėtiniai uždegimai pieno latakų srityje.

    Viena dažnesnių nelaktacinio mastito formų yra uždegimas aplink pieno latakus, kuris kartais sukelia skausmingą gumbą prie spenelio ar pūlinį. Tokiais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų, kad būtų atmestos kitos ligos.

    Kaip atskirti nuo pieno sąstovio?

    Pieno sąstovis ir mastitas gali atrodyti panašiai, nes abiem atvejais krūtis būna įsitempusi, skausminga, gali būti apčiuopiami sukietėjimai. Vis dėlto sąstovis nebūtinai reiškia infekciją ir ne visada lydi aukšta temperatūra.

    Mastitui labiau būdingi ryškesni uždegimo požymiai, plintantis paraudimas, karščiavimas, šaltkrėtis ir prastesnė bendra savijauta. Svarbu tai, kad mastitas ne visuomet išsivysto po sąstovio, todėl vien tik sukietėjimas krūtyje dar neatsako į klausimą, kas vyksta.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Jei simptomai nepraeina, stiprėja ar tęsiasi ilgiau nei 48 valandas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Konsultacija ypač svarbi, jei atsiranda aukšta temperatūra, ryškus bendras silpnumas arba apčiuopiamas gumbas, kuris nemažėja.

    Ne kiekvienu atveju reikalingi antibiotikai, tačiau įtariant bakterinę infekciją jie gali būti būtini. Gydymą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į simptomų intensyvumą, galimas komplikacijas ir individualią klinikinę situaciją.

    Ką daryti namuose ir ar galima žindyti?

    Žindant dažniausiai rekomenduojama tęsti maitinimą, nes efektyvus krūties ištuštinimas padeda mažinti sąstovį ir greitinti gijimą. Staigus žindymo nutraukimas kai kuriais atvejais gali pabloginti būklę, nes didėja pieno užsilaikymas.

    Kasdienėje priežiūroje svarbus poilsis ir skysčių vartojimas, o prieš žindymą gali padėti šilti kompresai ar labai švelnus masažas, kad lengviau tekėtų pienas. Po maitinimo neretai palengvina šalti kompresai, o skausmui ir karščiavimui mažinti paprastai pasirenkami paracetamolis ar ibuprofenas, jei nėra kontraindikacijų.

    Jei įtariamas pūlinys, atsiranda pūlingų išskyrų, simptomai kartojasi arba krūtyje išlieka aiškus, skausmingas guzas, būtina gydytojo apžiūra ir, jei reikia, vaizdiniai tyrimai. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas gali uždelsti tinkamą pagalbą.

  • Kava tinka ne visiems: kam verta riboti kofeiną dėl širdies, skrandžio, miego ir vaistų

    Kofeinas veikia ilgiau, nei atrodo

    Kofeinas į kraują patenka greitai, o didžiausia jo koncentracija paprastai pasiekiama per 30–60 minučių nuo kavos išgėrimo. Vėliau jis skaidomas kepenyse, tačiau vidutiniškai dar apie 5 valandas organizme išlieka reikšmingas kiekis, todėl popietinė kava gali paveikti vakarą.

    Įprastame puodelyje kavos dažnai būna apie 80–100 miligramų kofeino, o sveikiems suaugusiesiems saugia riba dažniausiai laikoma iki 400 miligramų per dieną. Vis dėlto jautrumas skiriasi: nikotinas kofeino skaidymą greitina, o nėštumas ar kai kurie hormoniniai preparatai jį gali gerokai sulėtinti.

    Nėštumas ir žindymas

    Nėštumo metu rekomenduojama kofeino kiekį mažinti iki maždaug 200 miligramų per dieną, nes kofeinas lengvai pereina placentą, o vaisiaus organizmas jo skaido labai lėtai. Trečiąjį trimestrą ir pačios nėščiosios organizme kofeino šalinimas gali ryškiai sulėtėti, todėl poveikis užsitęsia.

    Žindant dalis kofeino pereina į pieną, ir nors suaugusiajam tai gali atrodyti menka dozė, kūdikiui ji santykinai didesnė. Dėl lėto skaidymo naujagimiui gali prastėti miegas ir didėti dirglumas, todėl dažnai patariama kavą gerti iškart po maitinimo arba rinktis mažesnes porcijas.

    Širdies ritmas, spaudimas ir nerimas

    Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, todėl kai kuriems žmonėms padažnėja pulsas ir trumpam pakyla kraujospūdis. Daliai sveikų žmonių tai nekelia ilgalaikių problemų, tačiau sergantiesiems aritmijomis, jaučiantiems širdies permušimus ar turintiems nekontroliuojamą hipertenziją simptomai gali sustiprėti.

    Jautresniems asmenims kofeinas gali didinti nerimą, sustiprinti panikos simptomus, sukelti rankų drebėjimą ar vidinį neramumą. Ypač tai aktualu, kai kofeino suvartojama daug per trumpą laiką arba jis gaunamas ne tik iš kavos, bet ir iš energinių gėrimų.

    Miegas ir skrandžio problemos

    Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, todėl slopina mieguistumą ir gali trumpinti gilaus miego fazę. Net ir išgėrus kavos likus kelioms valandoms iki miego, daliai žmonių nukenčia užmigimas, miego kokybė ir rytinis poilsio jausmas.

    Kava kai kuriems žmonėms dirgina virškinamąjį traktą: gali skatinti rūgšties sekreciją, silpninti apatinio stemplės sfinkterio tonusą ir provokuoti refliukso simptomus. Ypač dažnai nemalonūs pojūčiai sustiprėja išgėrus kavos nevalgius, todėl jautresniems verta ją gerti po maisto.

    Geležies įsisavinimas ir sąveikos su vaistais

    Kavoje esantys junginiai gali mažinti neheminės geležies, gaunamos iš augalinio maisto, pasisavinimą. Tai svarbu žmonėms, kuriems diagnozuota mažakraujystė, gausiai menstruuojančioms moterims ar laikantiems augalinės mitybos, todėl dažnai rekomenduojama kavą atitraukti nuo valgymo bent valandai prieš arba kelioms valandoms po.

    Kofeinas taip pat gali turėti sąveikų su vaistais: pavyzdžiui, kai kurie skydliaukės hormonų preparatai prasčiau pasisavinami, jei kava geriama per anksti po tabletės. Kai kurie antibiotikai gali lėtinti kofeino skaidymą, o raminamieji ar migdomieji gali veikti silpniau, todėl vartojant vaistus verta pasitikslinti saugius intervalus su gydytoju ar vaistininku.

    Daugumai sveikų žmonių saikingas kavos vartojimas nekelia problemų, tačiau tam tikroms grupėms verta stebėti savijautą ir mažinti kofeino kiekį. Jei simptomai kartojasi arba vartojate ilgalaikius vaistus, saugiausia sprendimą dėl kavos kiekio priimti pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Esant sveikatos sutrikimams ar nėštumo bei žindymo laikotarpiu, rekomendacijos turėtų būti derinamos asmeniškai.