CP v2

Tag: Žingsnių skaičius

  • Mokslininkai įspėja: ne žingsnių kiekis svarbiausia – širdį gelbsti 15 min. ėjimas

    Mokslininkai įspėja: ne žingsnių kiekis svarbiausia – širdį gelbsti 15 min. ėjimas

    Ne tik kiek žingsnių, bet ir kaip

    Tyrėjai iš Sidnėjaus universiteto ir Ispanijos Universidad Europea analizavo daugiau nei 33 500 40–79 metų suaugusiųjų duomenis. Tyrimo pradžioje dalyviai neturėjo nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų ar onkologinių susirgimų, o jų fizinis aktyvumas buvo nedidelis.

    Savaitę žmonės nešiojo aktyvumą fiksuojančias apyrankes, todėl mokslininkai galėjo įvertinti ne tik žingsnių skaičių, bet ir tai, kaip judėjimas pasiskirsto per dieną. Vėliau dalyvių sveikata buvo stebima maždaug aštuonerius metus.

    15 minučių be sustojimų davė ryškų efektą

    Rezultatai parodė, kad dalyviai, kurie savo ėjimą „sukoncentruodavo“ į vieną ar dvi ilgesnes 10–15 minučių trukmės sesijas, turėjo geresnius sveikatos rodiklius nei tie, kurie panašų žingsnių skaičių surinkdavo trumpais, iki 5 minučių fragmentais.

    Širdies ir kraujagyslių įvykių rizika grupėje, kuri kasdien vaikščiojo be pertraukos 10–15 minučių, siekė apie 4 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurie judėjo tik trumpais epizodais, rizika buvo didesnė ir sudarė apie 13 proc.

    Didžiausia nauda – mažiausiai aktyviems

    Dar aiškesnė nauda pastebėta tarp sėdžiausių dalyvių, kurie per dieną nueidavo iki 5 000 žingsnių. Jei jie įtraukdavo apie 15 minučių vientiso ėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažėjo nuo maždaug 15 proc. iki 7 proc.

    Tyrėjai įvertino ir mirtingumo rodiklius. Labiausiai neaktyvioje grupėje mirties rizika siekė apie 5 proc., kai judėjimas būdavo išskaidytas labai trumpais intervalais, tačiau nukrito iki mažiau nei 1 proc., kai kasdien buvo bent viena ilgesnė ėjimo atkarpa.

    „Duomenys rodo, kad svarbus ne vien žingsnių skaičius, bet ir tai, ar pavyksta bent trumpai pajudėti nenutrūkstamai“, – pabrėžė tyrimo autoriai.

    Kodėl ilgesnis ėjimas gali veikti geriau

    Vientisas 10–15 minučių ėjimas palaiko tolygesnį krūvį: širdis dirba intensyviau, gerėja kraujotaka, raumenys efektyviau naudoja deguonį. Toks ritmas gali duoti didesnę medžiagų apykaitos naudą nei nuolatiniai kelių minučių perėjimai tarp darbo stalo, automobilio ar parduotuvės.

    Tuo pačiu mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žingsnių skaičius nebesvarbus. Fizinio aktyvumo didinimas išlieka viena svarbiausių širdies ligų prevencijos priemonių, tačiau daliai žmonių labiau pasiekiamas tikslas gali būti ne 10 000 žingsnių, o 15 minučių nenutrūkstamo ėjimo.

    Praktiškai tai gali būti kelio į darbą ar parduotuvę dalis, sąmoningai nueita pėsčiomis, arba vakarinis pasivaikščiojimas po vakarienės. Svarbiausia sąlyga – judėti tolygiai ir be sustojimų bent 10–15 minučių, o tempas gali būti komfortiškas, bet pastovus.

  • Tyrimas rodo aiškų skaičių: apie 8 500 žingsnių per dieną gali padėti išlaikyti svorį po dietos

    Nauja apžvalga rodo, kad kasdienis ėjimas gali būti vienas paprasčiausių būdų sumažinti riziką po dietos vėl priaugti svorio. Analizėje išskiriamas konkretus orientyras: apie 8 500 žingsnių per dieną.

    Rezultatai pristatyti Europos nutukimo kongrese, o išvados siejamos su tyrimais, kuriuose vertintas svorio mažinimo ir vėlesnio svorio išlaikymo laikotarpis. Tyrėjai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis gydant nutukimą yra būtent svorio sugrįžimo prevencija.

    Pasak tyrėjų, didelė dalis žmonių, kurie numeta svorio, per kelerius metus atgauna dalį arba visą prarastą svorį. Tai siejama ne tik su mitybos pokyčių išlaikymo sunkumais, bet ir su kasdienio aktyvumo sumažėjimu pasibaigus intensyvesniam lieknėjimo etapui.

    Šioje temoje vis dažniau akcentuojamas ne trumpalaikis „greitas rezultatas“, o ilgalaikė rutina, kurią galima palaikyti metų metus. Ėjimas laikomas viena prieinamiausių fizinio aktyvumo formų, nes jam nereikia specialios įrangos ar sporto klubo.

    Mokslininkai apžvelgė 18 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, o į galutinę metaanalizę įtraukė 14 tyrimų, kuriuose dalyvavo 3 758 suaugusieji. Vidutinis dalyvių amžius siekė 53 metus, o vidutinis kūno masės indeksas buvo 31 kg/m².

    Lygintos dvi grupės: gyvenimo būdo keitimo programose dalyvavę žmonės ir kontrolinės grupės, kurios laikėsi dietos be papildomos paramos arba negavo jokios intervencijos. Programose mitybos rekomendacijos buvo derinamos su raginimu daugiau vaikščioti ir sekti žingsnius.

    Pradžioje abiejų grupių aktyvumas buvo panašus: apie 7 200 žingsnių per dieną. Svorio mažinimo etapo pabaigoje gyvenimo būdo programų dalyviai vidutiniškai pasiekė apie 8 454 žingsnių per dieną ir numetė apie 4,39 proc. kūno masės, tai yra maždaug 4 kilogramus.

    Svorio palaikymo etape jie išlaikė didesnį aktyvumą ir tyrimo pabaigoje vidutiniškai darė apie 8 241 žingsnį per dieną. Ilgalaikis vidutinis svorio sumažėjimas siekė apie 3,28 proc., arba maždaug 3 kilogramus, o kontrolinėse grupėse reikšmingo pagerėjimo dažniausiai nefiksuota.

    Žingsnių skaičius nėra „magija“, tačiau jis veikia kaip lengvai suprantamas rodiklis, padedantis palaikyti pastovų energijos sunaudojimą ir rutiną. Tyrėjų siūlomas orientyras apie 8 500 žingsnių per dieną išsiskiria tuo, kad yra pasiekiamas daugeliui ir nereikalauja didelio intensyvumo treniruočių.

    Svarbu ir tai, kad ėjimas dažniausiai gerai toleruojamas vyresnio amžiaus žmonių ar turinčių antsvorio, kai intensyvesnis sportas gali kelti didesnę traumų riziką. Specialistai paprastai pabrėžia nuoseklumą: geriau kasdien stabiliai judėti, nei trumpam „perspausti“ ir vėliau viską mesti.

    „Svarbiausia ir sunkiausia užduotis gydant nutukimą yra užkirsti kelią svorio sugrįžimui“, – sakė profesorius Marwanas El Goh.

    „Žmones reikėtų skatinti didinti žingsnių skaičių iki maždaug 8 500 per dieną lieknėjimo fazėje ir išlaikyti tokį aktyvumą svorio palaikymo laikotarpiu, kad būtų mažesnė tikimybė vėl priaugti“, – teigė jis.

    Nors išvados remiasi kelių šalių tyrimais ir apima tūkstančius dalyvių, ekspertai primena, kad rezultatai priklauso nuo viso gyvenimo būdo: mitybos, miego, streso, gretutinių ligų ir individualaus fizinio pajėgumo. Vis dėlto aiškus žingsnių tikslas gali būti praktiškas atskaitos taškas tiems, kurie po dietos ieško realistiško būdo išlaikyti pasiektą svorį.