CP v2

Tag: Žiniasklaidos laisvė

  • Balti rūmai startavo su Trump TV: 24/7 transliacijos „Youtube“ ir ginčai dėl autorinių teisių

    Balti rūmai startavo su Trump TV: 24/7 transliacijos „Youtube“ ir ginčai dėl autorinių teisių

    Balti rūmai pradėjo naują 24 valandas per parą veikiančią transliaciją „Trump TV“, kurioje realiu laiku ir įrašais rodomi Donaldo Trumpo administracijos renginiai, pranešimai bei atrinkti ankstesni momentai. Platforma pristatoma kaip vienas kanalas, kuriame „vienoje vietoje“ pateikiami svarbiausi administracijos vaizdo įrašai.

    Naujasis projektas pristatytas po to, kai administracija apribojo kai kurių tradicinės žiniasklaidos priemonių žurnalistų ir fotografų prieigą prie Baltųjų rūmų. Kritikai teigia, kad toks derinys kuria spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai ir stiprina valdžios galimybes pačiai formuoti darbotvarkę.

    Kas yra Trump TV?

    „Trump TV“ apibūdinama kaip nuolatinis srautas, kuriame rodomi administracijos pasisakymai, vieši renginiai, pareiškimai ir iš anksto atrinkti vaizdo fragmentai. Daugiausia dėmesio skiriama turiniui, kuris, Baltųjų rūmų teigimu, ne visuomet pasiekia televizijos eterį, todėl dabar esą taps lengviau pasiekiamas internete.

    Transliacija veikia „Youtube“ ir yra orientuota į nuolatinį, lengvai dalijamą vaizdo formatą. Tokia strategija atitinka platesnę tendenciją, kai politinė komunikacija vis dažniau keliasi į platformas, kuriose auditorija pasiekiama be tradicinių redakcinių filtrų.

    Kritika dėl valstybinės žiniasklaidos

    Oponentai „Trump TV“ vadina valstybinės televizijos modelio imitacija ir pabrėžia, kad JAV politinėje sistemoje nepriklausoma žiniasklaida laikoma svarbia valdžios priežiūros dalimi. Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas pareiškė, kad pirmiausia ribojama nepriklausoma žiniasklaida, o vėliau kuriamas kanalas, leidžiantis administracijai „užgožti“ nepalankią informaciją.

    „Pirma Trumpas uždraudė nepriklausomoms naujienoms patekti į Baltuosius rūmus. Dabar jis kuria iš esmės valstybinę televiziją, kad užgožtų tai, jog jis ir jo administracija nuvilia amerikiečius“, – sakė Gavinas Newsomas.

    Buvusi Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Stephanie Grisham taip pat kritikavo iniciatyvą, teigdama, kad tokį komunikacijos modelį dažniau naudoja autoritarinės valstybės. Jos vertinimu, valdžios kontroliuojamas turinio srautas mažina skaidrumą, nes visuomenė mato tai, ką valdžia pasirenka rodyti.

    Autorinės teisės ir popkultūros klipai

    Daug diskusijų sukėlė reklaminis „Trump TV“ klipas, kuriame panaudoti fragmentai iš žinomų serialų ir filmų, taip pat muzikos kūrinys, lydintis montažą. Kritikai atkreipia dėmesį, kad toks turinys gali kelti autorinių teisių klausimų, ypač jei naudojami studijų ir televizijų valdomi vaizdo įrašai.

    Pastaraisiais metais Trumpo aplinkos komunikacijoje dažnai pasirodydavo popkultūros motyvų, įskaitant ir DI generuotus vaizdus ar montažus, tačiau šįkart dėmesį patraukė klipų gausa ir tai, kad jie naudojami oficialiai administracijos komunikacijai reklamuoti. Teisinės rizikos priklauso nuo konkrečių licencijų, naudojimo apimties ir to, kaip turinys platinamas bei monetizuojamas.

    Buvusi Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vadovė Weijia Jiang interviu pabrėžė, kad JAV tradiciškai remiasi nepriklausomais stebėtojais, o ne valdžios kuruojamu eteriu. „Amerika negali turėti valstybinės televizijos. Jei valdžia rodo tik tai, ką nori, visuomenei kyla klausimas, ko ji nemato“, – sakė Weijia Jiang.

    Balti rūmai skelbia, kad „Trump TV“ tikslas yra patogiai pateikti administracijos naujienas, tačiau kritikai ragina vertinti ir platesnį kontekstą: prieigos žurnalistams ribojimą, politinės reklamos persikėlimą į socialines platformas ir augantį spaudimą tradicinėms žiniasklaidos institucijoms.

  • Baltieji rūmai pradėjo „Trump TV“: 24/7 transliacija kelia klausimų dėl žiniasklaidos ir autorinių teisių

    Baltieji rūmai pradėjo „Trump TV“: 24/7 transliacija kelia klausimų dėl žiniasklaidos ir autorinių teisių

    Kas yra „Trump TV“

    Baltieji rūmai paskelbė pradėję „Trump TV“ – visą parą veikiančią platformą, kurioje transliuojami Donaldo Trumpo administracijos renginiai, pranešimai ir atrinkti įrašai. Skelbiama, kad čia vienoje vietoje bus pateikiami svarbiausi momentai ir naujausia informacija iš administracijos.

    Projektas pristatytas kaip papildomas kanalas auditorijai pasiekti, kai dalis politinės komunikacijos vis dažniau persikelia į socialinius tinklus ir vaizdo platformas. Vis dėlto pati „Trump TV“ idėja sulaukė kritikos dėl galimos įtakos informacijos pateikimui ir bandymų apeiti tradicinę žiniasklaidos filtravimo bei tikrinimo grandį.

    Kontekstas: įtampa su tradicine žiniasklaida

    „Trump TV“ startas sutapo su žiniomis apie sugriežtintą Baltųjų rūmų požiūrį į kai kurių redakcijų darbą ir prieigą prie prezidento aplinkos. Kritikai pabrėžia, kad tokie sprendimai gali riboti nepriklausomą žurnalistinę kontrolę, ypač kai alternatyviai stiprinami oficialūs kanalai.

    Medijų teisės ir žiniasklaidos laisvės ekspertai atkreipia dėmesį, kad valstybės institucijų kuriamas nuolatinis transliavimo kanalas savaime nėra neteisėtas, tačiau rizikos kyla tada, kai jis pradedamas naudoti kaip pagrindinis informacijos šaltinis vietoje nepriklausomų redakcijų. Tokiu atveju visuomenei gali būti rodoma tik tai, ką valdžia nori akcentuoti.

    „Amerika negali turėti valstybinės televizijos, nes būtini nepriklausomi stebėtojai. Jei valdžia rodo tik tai, ką nori, kyla klausimas, ko nematome“, – sakė Weijia Jiang.

    Reakcijos ir autorinių teisių klausimai

    Ypatingo dėmesio sulaukė „Trump TV“ reklaminis klipas, kuriame panaudoti atpažįstami fragmentai iš populiarių serialų ir filmų. Tokia komunikacijos forma kelia klausimų dėl autorinių teisių, nes skirtingų studijų ir platformų turinys paprastai yra licencijuojamas, o naudojimas reklamai gali reikalauti atskirų leidimų.

    Autorinių teisių praktikoje svarbūs kontekstas, panaudoto turinio apimtis, tikslas ir poveikis originalo rinkai. Net jei dalis kadrų gali būti ginama kaip kritika ar parodija, reklaminis ar politinės rinkodaros pobūdis dažnai vertinamas griežčiau, todėl neatmetama, kad teisių turėtojai gali kreiptis dėl pažeidimų.

    „Kas dar taip daro? Rusija, Kinija ir Iranas – tai tik keli pavyzdžiai“, – sakė Stephanie Grisham.

    Kol kas nėra aišku, ar „Trump TV“ taps nuolatine, redakciškai išplėtota platforma, ar liks kaip oficialių renginių srautas. Tačiau diskusija jau įsisiūbavo: vieniems tai moderni komunikacija, kitiems – žingsnis, galintis silpninti nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį ir kelti naujų teisinių ginčų dėl turinio naudojimo.

  • Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusijos valdžia uždraudė „Euronews“ interneto svetainę, priskirdama ją „ekstremistinei“ medžiagai ir įtraukdama į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Po šio sprendimo prieiga prie „Euronews“ skaitmeninių platformų Baltarusijos teritorijoje buvo apribota, ką fiksavo ir paties transliuotojo srautų stebėsenos duomenys.

    Apie sprendimą viešai pranešta per Baltarusijoje veikiančias žiniasklaidos priemones, tačiau iki šiol nebuvo pateikta detalesnio pagrindimo, kodėl būtent šis kanalas pripažintas „ekstremistiniu“. Taip pat nurodoma, kad „Euronews“ oficialaus pranešimo iš Baltarusijos institucijų iš karto negavo, nors sprendimas, kaip skelbiama, priimtas rugpjūčio 4 dieną.

    Buvę ribojimai jau kartojasi

    Tai ne pirmas kartas, kai Baltarusija riboja „Euronews“ veiklą. 2021 metų balandį šalyje buvo sustabdytos „Euronews“ televizijos transliacijos, o tuometiniai argumentai siejosi su licencijos galiojimu ir reklamos pateikimo kalba.

    Žiniasklaidos laisvės organizacijos tokias priemones vertina kaip dalį platesnės nepriklausomos žiniasklaidos spaudimo politikos, kuri suaktyvėjo po masinių protestų Baltarusijoje. Praktikoje „ekstremizmo“ etiketė dažnai tampa teisiniu pagrindu blokuoti turinį, riboti auditorijų pasiekiamumą ir didinti riziką vartotojams, kurie dalijasi ar platina draudžiamą medžiagą.

    Rusijos pavyzdys ir informacinio lauko kontrolė

    „Euronews“ primena, kad Rusija dar 2022 metų kovą uždraudė šio kanalo televizijos transliacijas ir skaitmenines platformas. Sprendimas priimtas netrukus po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Kremlius sugriežtino taisykles žiniasklaidai ir pradėjo kriminalizuoti informaciją, kurią valdžia laiko kariuomenę „diskredituojančia“.

    Tuomet „Euronews“ atmetė kaltinimus dėl tariamai melagingos informacijos ir pabrėžė, kad ribojimai smogia auditorijoms, kurios ieško faktinės, ne propagandinės informacijos. Toks modelis, kai pasitelkiami reguliuotojai, prokuratūros ir baudžiamosios atsakomybės grėsmė, yra vienas dažniausiai minimų šiuolaikinės cenzūros instrumentų autoritarinėse valstybėse.

    „Mes griežtai smerkiame netoleruotiną ribojimą žmonėms, kurie labiau nei bet kada turi teisę gauti nešališkas, faktais paremtas naujienas“, – sakė „Euronews“ atstovai.

    Nauja tendencija: blokavimai ir kova su VPN

    Pastaraisiais metais informacijos ribojimai vis dažniau apima ne tik atskiras žiniasklaidos priemones, bet ir priemones, kurios leidžia apeiti blokavimus. Rusijoje fiksuojamos plataus masto VPN paslaugų ribojimo bangos, o tai rodo siekį uždaryti alternatyvius informacijos kanalus ir sumažinti galimybes pasiekti užblokuotas svetaines.

    Lygiagrečiai daugėja ir dezinformacijos kampanijų, kai socialiniuose tinkluose platinami klastoti reportažai, imituojantys žinomų redakcijų vizualinį stilių ir pateikimo manierą. Ekspertai pabrėžia, kad tokios operacijos gali būti nukreiptos ne tik į konkrečių žiniasklaidos priemonių reputaciją, bet ir į visuomenių pasitikėjimo pačia informacija ardymą.

    Autokratiški režimai, siekdami kontroliuoti informacinę erdvę, dažniausiai derina kelias priemones vienu metu: teisinius draudimus, techninius blokavimus, spaudimą platformoms, o kartu ir propaganda grįstas naratyvų kampanijas. „Euronews“ blokavimas Baltarusijoje šį modelį dar kartą išryškino, o platesnės pasekmės gali būti jaučiamos tiek pačioje šalyje, tiek regione.

  • Vengrija stabdo valstybinį transliuotoją: po valdžios pasikeitimo žadama pertvarka ir atleidimai

    Vengrija stabdo valstybinį transliuotoją: po valdžios pasikeitimo žadama pertvarka ir atleidimai

    Vengrijoje antradienį popiet nutrauktos nacionalinės televizijos ir radijo transliacijos, kai į valstybės transliuotoją buvo paskirta laikinoji vadovybė. Eteryje žiūrovai išvydo juodą ekraną su atsiprašymo tekstu ir pažadu pertvarkyti sistemą.

    Laikinasis valdymas įvestas po politinio lūžio šalyje: balandį ministru pirmininku tapęs Péteris Magyaras perėmė valdžią po 16 metų Vengrijai vadovavusio Viktoro Orbáno pasitraukimo. Naujoji valdžia dar prieš rinkimus žadėjo nutraukti, jos teigimu, propagandinę viešųjų kanalų kryptį.

    „Istorinė diena. Šiandien viešosiose medijų platformose baigėsi propagandos transliavimas“, – sakė Péteris Magyaras.

    Vengrijos žiniasklaida skelbia, kad pirmadienį paskirta pereinamojo laikotarpio komanda nedelsdama atleido dalį vadovų ir žurnalistų. Pranešta, jog kai kurie darbuotojai buvo išlydėti iš pastato saugos tarnybos.

    Transliuotojo kanaluose tuo metu rodytas atsiprašymas skelbė, kad viešoji žiniasklaida „negali meluoti“, o ateityje bus siekiama nepriklausomo ir patikimo modelio. Konkretaus grafiko, kada transliacijos bus atnaujintos ir kaip atrodys nauja struktūra, tą pačią dieną viešai nepateikta.

    Ilgalaikė kritika dėl šališkumo

    Valstybinis transliuotojas MTVA ne vienus metus sulaukdavo kaltinimų dėl šališkos informacijos atrankos ir valdžiai palankaus naratyvo dominavimo. Opozicija ir tarptautinės organizacijos kritiką dažniausiai siejo su tuo, kaip viešoji žiniasklaida nušvietė politines kampanijas ir valdžios sprendimus.

    Po balandžio rinkimų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misija vertinime nurodė, kad MTVA informacinės laidos buvo sistemingai iškreiptos. Pasak stebėtojų, naujienų programos atvirai ir neproporcingai palaikė valdžios partijų pasakojimą, o opozicijos balsai buvo marginalizuojami arba pateikiami neigiamame kontekste.

    ESBO taip pat pabrėžė, kad kampanijos metu politiniams veikėjams nebuvo užtikrintos lygios galimybės pasiekti auditoriją. Vertinime teigta, kad opozicijos politikams naujienose beveik nebuvo suteikiama galimybė pasisakyti, o jei pasisakymai pasirodydavo, juos esą lydėdavo redakciniai komentarai, menkinantys jų patikimumą.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Viešosios žiniasklaidos nepriklausomumas yra vienas pagrindinių demokratijos kokybės rodiklių, dėl kurio Europos institucijos pastaraisiais metais dažnai vertino situaciją Vengrijoje. Dėl šios priežasties staigus transliacijų sustabdymas ir masiniai atleidimai sulaukia ne tik vidaus, bet ir tarptautinio dėmesio.

    Kita vertus, žiniasklaidos pertvarkos sėkmė priklausys nuo to, ar pereinamasis laikotarpis bus skaidrus, o naujas valdymo modelis turės aiškias nepriklausomumo garantijas. Artimiausiomis savaitėmis spręsis, ar pažadas atkurti pasitikėjimą viešąja žiniasklaida virs realiais pokyčiais, ar taps dar vienu politinių įtakų perskirstymu.

  • Nigeris sustabdė devynias Prancūzijos žiniasklaidos priemones: valdžia įžvelgia grėsmę tvarkai

    Nigeris sustabdė devynias Prancūzijos žiniasklaidos priemones: valdžia įžvelgia grėsmę tvarkai

    By&nbspSerge Duchêne&nbspwith&nbspAFP
    Published on

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    On Tuesday Burkina Faso, an ally of neighbouring Niger and Mali within the Confederation of the Alliance of Sahel States (AES), all led by military juntas, banned the broadcast of TV5 Monde.

    Niger, ruled by a junta hostile to Western countries, on Friday suspended nine French media outlets that could “seriously endanger public order”.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    A statement broadcast on state television said the suspended media had repeatedly broadcast content “likely to seriously endanger public order, national unity, social cohesion and the stability of institutions” in Niger.

    They are France 24, Radio France Internationale, France Afrique Média, LSI Africa, AFP (Agence France-Presse), TV5 Monde, TF1 Info, Jeune Afrique and Mediapart.

    The suspension is “immediate” and applies to “satellite packages, cable networks, digital platforms, websites and mobile applications”.

    RFI and France 24 had already been suspended a few days after the coup d’état in July 2023 that brought the junta to power.

    In December 2024, the British BBC was suspended.

    Bans in Burkina Faso and Mali

    On Tuesday, Burkina Faso, an ally of Niger and Mali within the Confederation of the Alliance of Sahel States (AES), all ruled by military juntas, banned the broadcasting of the TV5 Monde channel.

    The junta accuses the French television channel of “disinformation” and “apology for terrorism” in its coverage of jihadist violence in this West African country and in Mali. Reporters Without Borders condemned “a ban based on opaque elements”.

    Mali, shaken by unprecedented jihadist and rebel attacks, has also banned French media.

    Niger’s decision comes just days before an important summit between France and African countries in Kenya. None of the three junta-ruled countries is taking part.

    Anti-French sentiment is running high in some of Africa’s former colonies, at a time when the continent is once again becoming a diplomatic battleground, marked by the growing influence of Russia and China.

    Press freedom in free fall

    Several Western media outlets have already been suspended since the new government came to power in Niger in a coup d’état in July 2023. Since then, this vast Sahelian country has begun a divorce with France, the former colonial power, notably by obtaining the departure of its army engaged in the fight against the jihadists.

    The government in Niamey has turned to other partners, including Russia, and regularly denounces “imperialism”, asserting its “sovereignty”.

    Nigerien journalists working for foreign or local media are also targeted by the junta.

    This week, two Nigerien journalists, Gazali Abdou, correspondent for the German radio station Deutsche Welle, and Hassane Zada, editor-in-chief of a regional newspaper, were released after having been imprisoned for several months.

    In 2025, 13 journalists were arrested in Niger, according to the UN, which had called for their release.

    According to the local media, six journalists are still being held in Niger, notably on charges of undermining national defence and plotting against the state.

    In 2026, Niger fell 37 places in the Reporters Without Borders (RSF) world press freedom index, to 120th out of 180 countries.

    RSF and Amnesty International have repeatedly expressed their deep concern about press freedom violations in Niger.

    In 2024, Niger enacted a law criminalising the online dissemination of “information likely to disturb public order”.

    The country also suspended nearly 3,000 local and foreign NGOs in 2025, accusing them of a lack of transparency and of supporting “terrorists” or armed groups.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Franciscan order with 300 flats in Madrid preaches poverty and evicts elderly man


    Europe Day: 40 years of ups and downs in Spain’s relationship with the European Union


    Péter Magyar sworn-in as Hungary’s new prime minister after landslide April election victory

  • Spaudos atgavimo diena: savivaldybės vadovai siunčia žinią žurnalistams, kalbai ir knygai

    Sveikinimas Spaudos atgavimo dienos proga

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga savivaldybės vadovai kreipiasi į žurnalistus, redaktorius, leidėjus, kalbininkus ir visus, kurie kasdien prisideda prie lietuviško žodžio gyvybingumo.

    Ši diena Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, primenant spaudos draudimo laikotarpį ir jo pabaigą 1904 metais. Kartu tai proga įvertinti laisvos spaudos vaidmenį ir kalbos svarbą visuomenės atsparumui.

    Kodėl ši data svarbi šiandien?

    Sveikinime akcentuojama pagarba tiems, kurie kuria ir saugo viešąją erdvę: renka faktus, tikrina informaciją, aiškina sudėtingus procesus ir padeda bendruomenėms suprasti, kas vyksta šalyje ir jų aplinkoje.

    Pastaraisiais metais žiniasklaidos darbą vis dažniau lydi dezinformacijos srautai ir spaudimas socialiniuose tinkluose, todėl patikima informacija tampa ne tik patogumu, bet ir būtinybe. Šiame kontekste išauga ir atsakingo redagavimo, kalbos kultūros bei profesionalios leidybos reikšmė.

    Lietuviškas žodis ir knyga

    Kalba ir knyga sveikinime įvardijamos kaip kasdienio darbo ir ilgalaikės atsakomybės laukas. Knygų leidyba, bibliotekos, mokyklos ir kultūros įstaigos prisideda prie skaitymo įpročių, o tai tiesiogiai veikia visuomenės raštingumą ir gebėjimą kritiškai vertinti turinį.

    Šiandien, kai vis daugiau turinio kuriama skaitmeninėje erdvėje, svarbi tampa ir skaitmeninė higiena bei informacijos vartojimo įgūdžiai. Sveikinimas primena, kad gyvas lietuviškas žodis išlieka tvirtas tada, kai jį nuosekliai puoselėja ir profesionalai, ir skaitytojai.

    „Mieli žurnalistai, redaktoriai, leidėjai, kalbininkai ir visi, kurie kasdien kuriate gyvą lietuvišką žodį“, – sakė savivaldybės vadovai.