Tag: Žiniasklaidos monitoringas

  • EBA apklausa: 75 proc. komunikacijos specialistų nori apie įmonės paminėjimus sužinoti per valandą

    Trys ketvirtadaliai Europos verslo asociacijos (EBA) įmonių komunikacijos specialistų sako, kad apie svarbų įmonės paminėjimą žiniasklaidoje ar internete norėtų sužinoti per vieną valandą.

    Tokią „greičio efekto“ tendenciją atskleidė EBA narių komunikacijos specialistų apklausa, kurioje vertinta, kaip greitai organizacijos tikisi gauti signalus apie joms reikšmingas publikacijas.

    Apklausos rezultatai rodo, kad reputacijos valdymui vis didesnę reikšmę turi ne tik pats paminėjimo turinys, bet ir reakcijos laikas – ypač tuomet, kai informacija gali greitai išplisti socialiniuose tinkluose.

    Kartu apklausa atkreipia dėmesį į riziką: kas trečias respondentas teigė apie neigiamą publikaciją sužinojęs ne iš stebėsenos (monitoringo) sistemos.

    Neigiamas publikacijas ne visi pamato per monitoringo sistemas

    Apklausos duomenimis, dalis komunikacijos specialistų informaciją apie neigiamas publikacijas sužino alternatyviais kanalais – pavyzdžiui, iš kolegų, partnerių ar auditorijos, o ne iš automatizuotų įrankių.

    Toks scenarijus gali reikšti prarastą laiką, kai organizacija dar neturi viso vaizdo, tačiau viešojoje erdvėje diskusija jau įsibėgėjusi.

    Respondentų atsakymai leidžia daryti išvadą, kad įmonėms svarbu ne tik turėti stebėsenos sprendimus, bet ir užtikrinti, jog jie laiku pateiktų signalus apie kritiškai svarbius paminėjimus.

    Nors apklausa neįvardija konkrečių techninių priežasčių, kodėl sistema ne visada tampa pirmuoju informacijos šaltiniu, pati tendencija rodo spragą tarp lūkesčio gauti pranešimą greitai ir realaus informacijos kelio iki komunikacijos komandos.

    Ką reiškia „valandos“ lūkestis komunikacijoje

    Vienos valandos terminas, kurio tikisi 75 proc. apklaustųjų, iš esmės atspindi spartėjantį naujienų ciklą: įmonėms tampa svarbu kuo anksčiau pamatyti, kaip jos minimos, ir įvertinti, ar reikalinga reakcija.

    Praktikoje tai gali būti aktualu tiek krizių prevencijai, tiek kasdieniam komunikacijos darbui – nuo netikslumų taisymo iki pasirengimo atsakymams klientams ar žurnalistams.

    Apklausos rezultatai taip pat leidžia suprasti, kad reputacijos valdymas vis dažniau suvokiamas kaip procesas, kuriame laikas yra vienas pagrindinių veiksnių – ypač kalbant apie neigiamas žinutes.

    Kita vertus, vien greitas pranešimas dar nereiškia automatinio sprendimo: komunikacijos komandoms svarbu turėti aiškią tvarką, kaip vertinti paminėjimų riziką ir kada reaguoti viešai.