CP v2

Tag: Žirmūnai

  • Vilniaus senjorams – net 4 nemokamos treniruotės per savaitę: kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Vilniaus senjorams – net 4 nemokamos treniruotės per savaitę: kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Vilniuje prasideda ketvirtasis nemokamų mankštų senjorams sezonas, kurį tęsia Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Active Vilnius“. Vyresnio amžiaus vilniečiai kviečiami sportuoti su profesionaliais treneriais keturis kartus per savaitę dviejose miesto vietose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad per pirmuosius tris sezonus fiksuota daugiau nei 25 000 senjorų apsilankymų. Toks skaičius rodo, kad reguliarios ir lengvai pasiekiamos fizinio aktyvumo veiklos tampa svarbia kasdienės savijautos ir socialinio gyvenimo dalimi.

    „Siekiame, kad Vilniaus senjorai turėtų kuo daugiau galimybių būti fiziškai aktyvūs, rūpintis savo savijauta ir prasmingai leisti laiką kartu“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Kur vyks mankštos?

    Užsiėmimai vyks Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Žirmūnų gatvėje ir „NBA Basketball School“ arenoje Pašilaičiuose. Mankštos pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, todėl tinka tiek aktyviai sportuojantiems, tiek norintiems pradėti judėti nuo paprastesnių pratimų.

    Žirmūnuose, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Žirmūnų g. 1E, užsiėmimai vyks pirmadieniais 10.00 valandą ir trečiadieniais 10.00 valandą. Pašilaičiuose, „NBA Basketball School“ arenoje Žemynos g. 41, mankštos numatytos antradieniais 8.00 valandą ir ketvirtadieniais 9.30 valandą.

    Ką svarbu žinoti dalyviams?

    Išankstinė registracija nereikalinga, tačiau rekomenduojama atvykti keliomis minutėmis anksčiau. Dalyviams patariama vilkėti patogią sportinę aprangą, turėti vandens, o jei yra galimybė, atsinešti sportinį kilimėlį.

    Tokios iniciatyvos atliepia visuomenės sveikatos rekomendacijas vyresniame amžiuje palaikyti reguliarią fizinę veiklą, kuri siejama su geresne pusiausvyra, raumenų jėga, judrumu ir mažesne griuvimų rizika. Be to, grupiniai užsiėmimai senjorams dažnai padeda mažinti socialinę atskirtį, nes suteikia progą reguliariai susitikti ir bendrauti.

    Užsiėmimai yra nemokami, o projektą administruojanti VšĮ „Active Vilnius“ prižiūri ir koordinuoja sporto infrastruktūrą visame mieste, įskaitant sporto aikštynus, aikšteles bei kitus viešus aktyvaus laisvalaikio objektus.

  • Žirmūnuose prasideda šlaito atgimimas: paaiškėjo, kas už 2,9 mln. eurų įrengs naują skverą

    Vilniaus Žirmūnuose pradedamas vienas didžiausių pastarųjų metų viešųjų erdvių projektų: bus sutvarkyta žalioji šlaito zona tarp S. Žukausko, Žirmūnų ir Minties gatvių. Vilniaus vystymo kompanija baigė rangovo atranką ir pasirašė sutartį su bendrove UAB „Gerbūvio projektai“.

    Darbus įmonė įsipareigojo atlikti už 2,9 mln. eurų su PVM. Planuojama, kad atnaujinta 1,8 hektaro teritorija ties S. Žukausko gatvės 21, 22 ir 23 namais taps patogesnė kasdieniams maršrutams, poilsiui ir sportui, o projekto pabaiga numatoma iki 2027 metų pabaigos.

    „Nors gyventojai šį šlaitą ir pušyną naudoja kasdieniams maršrutams ar neformaliam poilsiui, vieta iki šiol nėra nei saugi, nei tinkamai pritaikyta žmonių poreikiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vienas ryškiausių sprendinių numatytas viršutinėje šlaito terasoje: čia planuojamas medinis pėsčiųjų takas, vedantis į apžvalgos aikštelę. Toks takas turėtų sujungti skirtingas teritorijos dalis, o vakare būti subtiliai apšviestas ir pritaikytas ramesniam pasivaikščiojimui.

    Aktyvesniam laisvalaikiui šalia Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadiono numatyta sporto zona. Joje planuojami lauko treniruokliai, parkūro aikštelė ir tinklinio aikštelės, kad teritorija būtų patraukli ne tik pasivaikščiojimams, bet ir kasdienėms treniruotėms.

    Šlaito viduryje projektuojama bendruomenės pieva su amfiteatru, skirta ramiam poilsiui ir mažesniems vietos renginiams. Greta planuojamos poilsio vietos su gultais ir veja, kuri būtų pritaikoma piknikams ar neformaliems susibūrimams.

    Didelę projekto dalį sudarys takų infrastruktūra: vietoje pramintų takelių atsiras aiški trasų sistema. Numatyti ir mediniai laiptai ant polių, saugantys medžių šaknis, ir švelnaus nuolydžio serpantinai, kad dalis maršrutų būtų patogesni žmonėms su vežimėliais ar judėjimo negalia.

    „Skyrėme daug dėmesio tam, kad sudėtingas šlaito reljefas būtų sutvarkytas išlaikant jo natūralumą, tačiau kartu taptų patogiai prieinamas visiems“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento direktorius Jonas Stravinskas.

    Vaikų žaidimų aikštelę planuojama palikti toje pačioje vietoje, kur ji naudojama dabar, tačiau įrengti kokybiškesnę ir labiau integruotą į aplinką. Ji būtų padalinta į dvi dalis: viena su guminės dangos sprendiniais ir aktyvesniais įrenginiais, kita su smėlio zona, medinėmis platformomis, hamaku ir pavėsine.

    Aplink žaidimų erdvę numatytas ilgas apželdintas suolas, kuris turėtų suformuoti aiškesnį teritorijos perimetrą ir suteikti patogias vietas tėvams būti šalia vaikų. Toks sprendimas dažnai taikomas atnaujinamuose miesto skveruose, kai siekiama suderinti poilsį, saugumą ir natūralesnę aplinką.

    „S. Žukausko skvero projektas – dar vienas iššūkis ir galimybė mūsų komandai sukauptą patirtį pritaikyti kuriant kokybišką ir ilgalaikę miesto infrastruktūrą“, – sakė bendrovės „Gerbūvio projektai“ projektų vadovas Gediminas Švambaris.

    Projekte numatyta ir reikšminga želdynų dalis: projektavimo metu atliktas arboristinis vertinimas parodė, kad teritorijoje auga keli šimtai medžių. Įvertinus jų būklę, planuojama pašalinti kelis saugotinus medžius, o likusiems numatyti genėjimo darbai, siekiant pagerinti būklę ir užtikrinti saugumą.

    Teritorija bus papildyta naujais želdiniais: planuojama sodinti medžius, taip pat medžiakrūmius ir krūmus. Savivaldybių praktikoje tai laikoma viena svarbiausių krypčių modernizuojant viešąsias erdves, kai kartu siekiama didinti šešėlio zonas, gerinti mikroklimatą ir mažinti intensyvių liūčių poveikį.

  • Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Norint pradėti sportuoti ne visada reikia abonemento ar ilgo pasiruošimo: kartais pakanka nusileisti į kiemą. Vilniuje, Žirmūnuose, šalia vaikų žaidimų aikštelės atsiradusi lauko sporto erdvė tapo sprendimu gyventojams, ieškantiems paprastai pasiekiamos vietos judėti gryname ore.

    Idėjos autorius Tomas pasakoja, kad mintis kilo visai kasdieniškai, leidžiant laiką kieme su vaikais. Netoli žaidimų erdvės esantis parkelis, jo vertinimu, turėjo pakankamai vietos nedidelei zonai, kurioje tėvai ir paaugliai galėtų atlikti jėgos, tempimo ar gimnastikos pratimus.

    „Norėjosi labai paprasto dalyko – kad norint pasportuoti nereikėtų niekur važiuoti. Pagalvojau, kad šalia vaikų žaidimų aikštelės galėtų būti vieta ir tėvams pajudėti gryname ore“, – sakė Tomas.

    Gyventojas savo sumanymą pateikė dalyvaujamojo biudžeto programai „Dalyvauk! Vilnius“. Idėja sulaukė palaikymo, buvo atrinkta įgyvendinti ir taip vieno žmogaus pastebėjimas virto vieša erdve, kuria gali naudotis visi norintys, be registracijos ar mokamos narystės.

    Naujoji maždaug 84 kvadratinių metrų sporto zona įrengta Olimpiečių gatvėje. Čia pastatytas gimnastikos kompleksas, lygiagretės, paklota smūgius sugerianti guminė danga, kuri aktuali tiek dėl saugumo, tiek dėl patogumo sportuojant skirtingu intensyvumu.

    Sportas, telpantis į kasdienybę

    Erdvė šalia vaikų žaidimų aikštelės pasirinkta neatsitiktinai: kol vaikai žaidžia, suaugusieji gali skirti kelias minutes sau. Toks modelis ypač patrauklus šeimoms, kurioms sudėtinga rasti laiko kelionei į sporto klubą ar treniruotei nustatytu laiku.

    Pasak Tomo, svarbiausias tikslas buvo sumažinti barjerą pradžiai, kad judėjimas netaptų dar vienu sudėtingu punktu dienotvarkėje. Trumpa treniruotė kieme gali būti realistiškesnė nei planas sportuoti kelis kartus per savaitę, jei tam reikia logistikos ir papildomų išlaidų.

    „Kai sporto vieta yra tavo kieme, nereikia laukti tinkamos dienos. Gali nusileisti net ir trumpam: pradžioje atliksi tik kelis pratimus, bet svarbiausia, kad pradėti būtų paprasta“, – sakė vilnietis.

    Kas pasikeitė bendruomenei?

    Prieš įrengiant sporto zoną dalis gyventojų nerimavo, ar vieta netaps triukšmingu susibūrimų tašku ir ar inventorius nebus niokojamas. Vis dėlto, kaip rodo praktika, kai erdvė turi aiškią paskirtį ir ja aktyviai naudojasi skirtingos amžiaus grupės, ji dažniau tampa traukos centru, o ne problema.

    Šiandien parkelis ir aplinkinės erdvės, pasak vietos gyventojų, atrodo gyvesnės: vieni renkasi sporto įrenginius, kiti leidžia laiką vaikų aikštelėje ar šalia esančiose viešose zonose. Tokios vietos taip pat prisideda prie sveikesnių įpročių formavimo, nes fizinis aktyvumas tampa lengviau prieinamas ir matomas kasdienėje aplinkoje.

    Kvietimas teikti naujas idėjas

    Ši istorija – vienas pavyzdžių, kaip dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai prisidėti prie miesto pokyčių. Vilnius ir toliau kviečia siūlyti projektus, galinčius pagerinti viešąsias erdves, infrastruktūrą ar laisvalaikio galimybes, nuo mažesnių iniciatyvų konkrečiose seniūnijose iki didesnių miesto masto sprendimų.

    Šiemet gyventojų idėjoms planuojama skirti daugiau nei 1 600 000 eurų. Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatyta 630 000 eurų, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba siekia iki 250 000 eurų. Tokia finansavimo struktūra leidžia konkuruoti ir mažesniems, greičiau įgyvendinamiems sumanymams, ir didesniems projektams, kurie keičia platesnę miesto erdvę.

  • Benkunskas atskleidė, kas laukia Neries pakrančių: trys projektai kelia daugiausia aistrų

    Benkunskas atskleidė, kas laukia Neries pakrančių: trys projektai kelia daugiausia aistrų

    Vilniaus Neries pakrantėse yra ne viena teritorija, kuri šiandien atrodo natūrali, tačiau iš tiesų kadaise buvo intensyviai naudojama: čia veikė uostai, sporto infrastruktūra, techniniai statiniai. Savivaldybė vis dažniau akcentuoja kryptį pirmiausia tvarkyti jau anksčiau urbanizuotas vietas, o ne plėstis į mažiau paliestas pakrantes.

    Šis principas aktualus keliems daug diskusijų keliantiems sumanymams: irklavimo bazės projektui Žirmūnuose, Žiemos uosto rekonstrukcijai ir apleisto valčių elingo sutvarkymui T. Kosciuškos gatvėje. Miesto atstovai pabrėžia, kad kiekvienu atveju siekiama suderinti žmonių poreikius, paveldosaugą ir gamtinių buveinių apsaugą.

    Irklavimo bazė Žirmūnuose

    Irklavimo bazė Žirmūnuose pristatoma kaip ilgai lauktas sporto infrastruktūros objektas, kurio Vilniuje iki šiol trūksta, nors miestas turi Nerį. Dalis sportininkų ir klubų treniruotėms priversti vykti į kitus vandens telkinius, o tai riboja tiek sporto plėtrą, tiek jaunimo užimtumo galimybes.

    Po pirminių viešinimų projektiniai sprendiniai buvo koreguoti, siekiant mažinti poveikį aplinkai ir išsaugoti brandžius medžius. Savivaldybė skelbia, kad užstatymas koncentruojamas ten, kur jau yra apleistų statinių ir kietųjų dangų, o ne miško masyve.

    Keitėsi ir sprendiniai, susiję su upės vaga: ankstesniuose planuose minėtas gilinimas sumažintas iki minimalaus ties įplaukos zona. Šiuo metu projektavimo procesas siejamas su poveikio aplinkai vertinimu, kurio išvados gali pareikalauti papildomų pakeitimų.

    Žiemos uostas ir laivybos infrastruktūra

    Žiemos uostas Žirmūnuose įvardijamas kaip istoriškai susiformavusi laivybos teritorija, kurios funkcija Vilniuje buvo svarbi dar tarpukariu. Miesto argumentas paprastas: buvusios paskirties atkūrimas dažnai laikomas mažesne intervencija nei naujos infrastruktūros kūrimas visiškai naujoje vietoje.

    Problemos, apie kurias kalbama viešojoje erdvėje, susijusios su užutekio uždumblėjimu, ribota erdve laivams saugiai laikyti bei laivų aptarnavimo infrastruktūros stoka. Dėl to žiemos ir pavasario ledonešio metu kyla incidentų rizika, o pažeidžiami krantinių elementai tampa papildoma našta miestui.

    Rengiant rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus žadama pristatyti sprendinius visuomenei, o diskusijų centre išlieka klausimas, kaip suderinti laivybos poreikius, pakrančių rekreaciją ir saugomų teritorijų reikalavimus. Neries pakrantėse dalis zonų patenka į jautrias buveines, todėl procedūros paprastai užtrunka ilgiau.

    Elingas T. Kosciuškos gatvėje

    Apleistas valčių elingas miesto centre laikomas vienu sudėtingiausių objektų dėl kelių priežasčių: tai paveldo vertę turintis statinys, jis yra avarinės būklės, be to, turi inžinerinę reikšmę aplinkinei infrastruktūrai. Savivaldybė akcentuoja, kad tvarkymas čia susijęs ne tik su estetika ar rekreacija, bet ir su saugumu.

    Miesto tikslas įvardijamas kaip kompleksinis: sutvarkyti statinį, pritaikyti jį realiai veiklai ir išlaikyti vertingus architektūrinius sprendinius, kartu gerinant pakrantės prieinamumą. Taip pat pabrėžiama, kad sprendimai bus derinami su paveldosaugos ir aplinkosaugos reikalavimais.

    Artimiausiu metu planuojamos kūrybinės dirbtuvės ir viešos konsultacijos dėl galimų funkcijų, kurios leistų teritorijai tapti gyva, bet neperkrauta. Tokie procesai Vilniuje vis dažniau naudojami siekiant iš anksto sumažinti konfliktų riziką ir gauti aiškesnį gyventojų mandatą.

    Diskusijose dėl Neries pakrančių nuolat grįžtama prie balanso tarp miesto plėtros ir gamtos apsaugos. Viena visuomenės dalis ragina neliesti net apleistų vietų, nes per dešimtmečius jose susiformavo vertingos buveinės, kita tikisi daugiau viešųjų erdvių, sporto ir paslaugų prie upės.

    Savivaldybė primena, kad sprendimus riboja ne tik politinė valia, bet ir teisinė bazė: bendrasis planas, saugomų teritorijų režimai, aplinkosauginės procedūros ir privalomi vertinimai. Todėl Neries pakrančių projektų tempą dažnai lems ne pažadai, o tai, kaip greitai pavyks suderinti skirtingus interesus ir formalius reikalavimus.

  • Žirmūnuose verda aistros: dėl naujo tako prie 56–60 namų siūlo šalinti dalį gėlynų ir krūmų

    Prie daugiabučių Žirmūnų gatvėje 56, 56A, 58 ir 60 planuojami želdinių tvarkymo darbai, kurie apimtų dalies gėlynų ir krūmų šalinimą. Šie pokyčiai siejami su numatytu kiemų atnaujinimu ir naujo pėsčiųjų tako įrengimu šalia gyvenamųjų namų.

    Žirmūnų seniūnija informuoja, kad prieš priimant sprendimus buvo atlikta gyventojų apklausa. Jos rezultatai parodė, jog 80 proc. apklaustųjų pritaria naujo tako įrengimui, net jei tam tektų atsisakyti dalies esamų gėlynų ir krūmų.

    Tvarkant teritoriją žadama išsaugoti brandžius medžius, o darbų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad nebūtų pažeistos jų šaknys ir kamienai. Taip pat numatyta įvertinti alternatyvas, kurios leistų išlaikyti daugiau žalumos ir kartu užtikrinti patogų judėjimą.

    Vienas svarstomų sprendimų yra specialių grotelių ar kitų apsauginių įrenginių įrengimas medžių polajuose, kad šalia šaknų zonos būtų galima judėti nekenkiant medžiams. Tokie sprendimai miestų teritorijose taikomi siekiant suderinti infrastruktūros atnaujinimą ir ilgalaikę želdinių apsaugą.

    Praktikoje kiemų tvarkymo projektai dažnai kelia diskusijų, nes gyventojams svarbūs ir patogūs takai, ir išsaugota žalioji aplinka. Galutinis darbų sprendinys paprastai priklauso nuo vietos situacijos, techninių galimybių bei to, kaip pavyksta subalansuoti gyventojų poreikius su želdinių apsaugos reikalavimais.

  • Vilniuje šalinami avarinės būklės medžiai: įvardijo 3 vietas, kur gali būti ribojamas eismas

    Vilniuje planuojama pašalinti avarinės būklės želdinius, kurie, specialistų vertinimu, kelia grėsmę žmonių saugumui ir eismo dalyviams. Tokie darbai paprastai atliekami tuomet, kai medis yra nudžiūvęs, stipriai pažeistas arba dėl būklės gali lūžti.

    Kaip nurodoma pranešime, darbai numatyti Žirmūnų gatvėje ties 94 numeriu, kur bus šalinamos dvi sausos guobos. Šie medžiai įvardijami kaip žuvę želdiniai, todėl jų išsaugojimas nebeįmanomas.

    Taip pat numatytas dviejų sausuolių šalinimas O. Milašiaus gatvėje ties 31 numeriu. Pabrėžiama, kad šie medžiai vertinami kaip keliantys pavojų eismo saugumui, todėl sprendimas priimamas prevenciškai.

    Dar viena vieta – Antakalnio gatvė ties 55 numeriu, kur bus šalinamas pavojingos būklės klevas. Pranešime akcentuojama, kad medis gali kelti riziką tiek eismo dalyviams, tiek šalia gyvenantiems žmonėms.

    Avarinės būklės medžiai miestuose dažniau fiksuojami po stipresnių vėjų, gausių kritulių, taip pat dėl senėjimo, puvinio ar šaknų pažeidimų vykdant statybos ir infrastruktūros darbus. Savivaldybės praktikoje tokiais atvejais paprastai organizuojamas arboristų ar želdinių būklės specialistų vertinimas, o šalinimas pasirenkamas tik tada, kai rizikos sumažinti genėjimu nebeįmanoma.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu būti atidiems nurodytose vietose, nes trumpam gali būti ribojamas pėsčiųjų judėjimas ar eismas. Jei teritorijoje bus aptverta darbo zona, jos kirsti nereikėtų, o pastebėjus pavojingai pasvirusius ar lūžtančius medžius apie tai verta pranešti atsakingoms miesto tarnyboms.

  • Antakalnyje ir Žirmūnuose bus šalinami avariniai medžiai: kur ir kodėl tai daroma

    Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad Antakalnio ir Žirmūnų seniūnijose artimiausiu metu planuojama šalinti avarinės būklės želdinius. Tokie darbai paprastai vykdomi tada, kai medis yra žuvęs, smarkiai pažeistas puvinio arba kelia riziką žmonėms ir turtui.

    Pagal pateiktą informaciją Antakalnyje, Bistryčios gatvės 17 numeriu pažymėtoje vietoje bus šalinamas paprastasis klevas. Nurodoma, kad sprendimas priimtas dėl intensyvaus puvinio, kuris silpnina kamieno ir šaknų stabilumą.

    Žirmūnuose, Kazliškių gatvės 3 numeriu pažymėtoje vietoje planuojama pašalinti karpotąjį beržą. Savivaldybė pažymi, kad medis yra žuvęs, o lajos defoliacija siekia 100 proc., tai reiškia, kad laja netekusi lapijos ir medis nebeatlieka gyvybinių funkcijų.

    Taip pat numatytas želdinių šalinimas Apkasų gatvės 7 numeriu pažymėtoje vietoje, kur bus šalinama paprastoji eglė. Nurodoma, kad tai žuvęs medis, kurio lajos defoliacija taip pat siekia 100 proc., todėl jis vertinamas kaip nebeatkuriamas ir galintis kelti pavojų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad avarinės būklės medžiai dažniausiai pavojingi tuo, jog esant stipresniam vėjui ar gausesniam snygiui gali lūžti šakos arba virsti visas medis. Tokiais atvejais savivaldybės prioritetas yra eismo, pėsčiųjų ir šalia esančių pastatų saugumas.

    Įprastai po šalinimo darbų savivaldybės viešai informuoja apie tolesnius veiksmus, pavyzdžiui, ar konkrečiose vietose planuojami nauji atsodinimai. Jei gyventojai turi klausimų dėl darbų terminų ar teritorijos sutvarkymo, jie paprastai gali kreiptis į atitinkamą seniūniją arba savivaldybės atsakingus skyrius.

  • Žirmūnuose ir Šnipiškėse tvarkomi želdiniai: kur ir kodėl bus šalinami keli krūmai bei medžiai

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad artimiausiu metu Žirmūnuose ir Šnipiškėse bus tvarkomi želdiniai keliose vietose. Darbai apima pavojingų, pasvirusių ar džiūstančių želdinių šalinimą, kai jie trukdo pėstiesiems arba kelia riziką infrastruktūrai.

    Rinktinės gatvėje, ties 47 numeriu, numatyta pašalinti dvi alyvas. Savivaldybės teigimu, jos yra pasvirusios ir užgožusios šaligatvį, todėl gali apsunkinti saugų judėjimą pėsčiųjų zonoje.

    Kalvarijų gatvėje, ties 152 numeriu, planuojama šalinti paprastąjį kadagį. Nurodoma, kad želdinys yra pasviręs ir atsirėmęs į laiptinės stogelį, todėl gali kelti papildomą apkrovą konstrukcijoms ir riziką praeiviams.

    Šeškinės gatvėje, ties 29 numeriu, numatyta pašalinti džiūstantį, avarinės būklės šermukšnį. Tokie medžiai dėl susilpnėjusios kamieno ar šakų struktūros gali lūžti per stipresnį vėją ar gausesnį snygį, todėl jų būklė vertinama kaip pavojinga.

    Želdinių tvarkymas mieste paprastai atliekamas atsižvelgiant į želdinio būklę, jo keliamą grėsmę žmonių saugumui ir poveikį aplinkinei infrastruktūrai. Savivaldybė primena, kad tokie darbai dažniausiai derinami su specialistų vertinimais, o prireikus vėliau organizuojami ir atsodinimai ar kitos kompensacinės priemonės pagal galiojančią tvarką.