Lenkijos pasieniečiai 2025 metais prie sienos su Baltarusija aptiko keturis požeminius tunelius, kurie, pareigūnų vertinimu, buvo skirti neteisėtam migrantų gabenimui į Europos Sąjungą. Apie vieną naujausių atvejų skelbta Podlasės regione, netoli Narevkos, kur tunelis buvo įrengtas miške, o jo įėjimas slėptas Baltarusijos pusėje.
Lenkijos institucijų pateikiamais duomenimis, vienu iš šių tunelių per trumpą laiką į Lenkiją galėjo patekti daugiau nei 180 užsieniečių. Didžiąją dalį jų pavyko sulaikyti, o tyrimo metu pasieniečiai taip pat suėmė du vairuotojus, kurie, įtariama, atvyko perimti migrantų ir vežti juos toliau į Vakarų Europą.
Tunelių techninės detalės, kurias minėjo Lenkijos pareigūnai, kelia klausimų dėl organizatorių pasirengimo: pranešta apie keliasdešimties metrų ilgio požeminį praėjimą, pakankamai aukštą, kad juo galėtų judėti žmonės. Tokia infrastruktūra rodo ne pavienes pastangas, o gerai koordinuotą kontrabandos maršrutą, kuriam reikia žinių, įrankių ir žvalgybos apie pasienio apsaugą.
Kas galėjo organizuoti tunelius?
Viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų, kad prie tunelių statybos galėjo prisidėti asmenys, siejami su tarptautinėmis ekstremistinėmis grupuotėmis. Tokias prielaidas pateikė Vakarų žiniasklaidoje cituoti saugumo ekspertai, pabrėžę, kad požeminės infrastruktūros įrengimas yra metodas, žinomas iš konfliktų regionų, kur tuneliai naudojami slaptam judėjimui ir logistikai.
Tačiau Lenkijos pusė tokius vertinimus paprastai įvardija kaip tiriamas versijas, o ne galutines išvadas: ryšiams įrodyti reikia operatyvinių duomenų, finansinių srautų analizės, sulaikytųjų parodymų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Praktikoje neteisėtos migracijos maršrutai dažniau siejami su organizuotu nusikalstamumu, todėl tyrėjai vertina ir kriminalinių tinklų vaidmenį.
Hibridinio spaudimo kontekstas
Europos Sąjungos valstybės pastaraisiais metais migracijos spaudimą Baltarusijos kryptimi ne kartą įvardijo kaip hibridinio poveikio formą, siejamą su Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmais. Anksčiau buvo fiksuota atvejų, kai migrantai prie sienos atsidurdavo su Baltarusijos pareigūnų pagalba arba gaudavo instrukcijas, kaip įveikti užtvaras.
Todėl tunelių aptikimas papildo bendrą vaizdą: spaudimas gali persikelti nuo fizinių bandymų kirsti tvoras prie labiau paslėptų ir sudėtingų metodų. Tokie incidentai didina įtampą regione ir verčia Lenkiją bei kaimynes stiprinti pasienio stebėseną, žvalgybą ir kovą su žmonių kontrabandos tinklais.
Lenkijos tarnybos toliau aiškinasi, kas tiksliai organizavo tunelių kasimą, kaip buvo parenkamos vietos ir kas koordinavo žmonių pervežimą šalies viduje. Tyrimų rezultatai gali turėti pasekmių ne tik baudžiamosios teisės prasme, bet ir platesnei ES sienų apsaugos politikai, ypač kalbant apie rizikas, kylančias dėl hibridinių grėsmių ir organizuoto nusikalstamumo.