Tag: Žolės pjovimas

  • Karščių išbandymas vejai: 3 žingsniai, kuriuos padarę išvengsite geltonų dėmių ir klaidų

    Karščių išbandymas vejai: 3 žingsniai, kuriuos padarę išvengsite geltonų dėmių ir klaidų

    Užsitęsę karščiai ir sausra vejai yra vienas sudėtingiausių metų laikotarpių: dirva greitai netenka drėgmės, žolė patiria stresą, ima geltonuoti ir lėčiau atželia. Nors veją dažnas laiko sodo puošmena, vasarą jos būklę dažnai nulemia ne trąšos, o keli baziniai priežiūros sprendimai.

    Karštomis dienomis vanduo intensyviai išgaruoja tiek iš dirvos, tiek per žolės lapelius, todėl šaknys nebespėja aprūpinti augalo drėgme. Dėl to atsiranda gelsvi plotai, praretėjusi danga, o nusilpusią veją lengviau puola piktžolės ir ligos.

    Laistymas: svarbu laikas ir gylis

    Per karščius veją patikimiausia laistyti anksti ryte, kad vanduo spėtų įsigerti į dirvą, o ne išgaruoti nuo įkaitusio paviršiaus. Vakarinis laistymas galimas, tačiau jei naktis šilta ir drėgna, ilgiau išliekanti drėgmė ant lapelių gali didinti grybelinių ligų riziką.

    Svarbiausia ne laistymo dažnis, o tai, kad drėgmė pasiektų šaknų zoną. Paviršinis, trumpas paliejimas dažnai tik skatina seklų šaknyną, todėl vėliau žolė dar jautriau reaguoja į sausrą ir karštį.

    Šienavimas: neperžeminkite vejos

    Karščio metu rekomenduojama veją pjauti aukščiau nei įprastai, nes ilgesni lapeliai geriau užstoja dirvą nuo tiesioginės saulės ir mažina garavimą. Per trumpai nupjauta veja greičiau perdžiūsta, o įkaitusi dirva labiau pažeidžia šaknų sistemą.

    Taip pat verta vengti pjovimo pačiame karštyje, kai žolė jau patiria drėgmės trūkumą. Jei įmanoma, šienavimą perkelkite į vėsesnę dienos dalį ir nepašalinkite per daug žalios masės vienu kartu.

    Dažna klaida, kuri brangiai kainuoja

    Viena tipinių klaidų per karščius yra bandymas greitai atgaivinti veją dažnu, bet labai nedideliu laistymu. Iš pirmo žvilgsnio žolė trumpam sužaliuoja, tačiau ilgainiui šaknys lieka paviršiuje, o geltonos dėmės grįžta dar greičiau.

    Kita klaida – agresyvus vejos „tvarkymas“ karščio pike: intensyvus skarifikavimas, atsėjimas ar gausus tręšimas, kai augalas ir taip stresuoja. Tokius darbus saugiau planuoti vėsesniu laikotarpiu, kai dirvoje daugiau drėgmės, o temperatūra stabilesnė.

    Jei prognozuojamos kelios itin karštos dienos iš eilės, verta prisiminti paprastą principą: vejos tikslas tuo metu yra išgyventi, o ne idealiai augti. Tinkamai parinktas laistymas, aukštesnis pjovimas ir atsisakymas skubotų sprendimų dažniausiai padeda išvengti didžiausių pažeidimų.

  • Karščiai nuniokoja veją per kelias dienas: paprastos klaidos ir taisyklės, kad ji žaliuotų visą vasarą

    Karščiai nuniokoja veją per kelias dienas: paprastos klaidos ir taisyklės, kad ji žaliuotų visą vasarą

    Ilgesni karščiai ir sausros bangos veją gali paversti gelsvu, išdžiūvusiu plotu vos per kelias dienas. Tačiau dažnai nukenčia ne tik dėl saulės, bet ir dėl netinkamų įpročių: per dažno, bet paviršinio laistymo ar per žemo pjovimo. Tinkamai prižiūrima veja paprastai atlaiko karštį geriau ir greičiau atsigauna sulaukus lietaus.

    Karščio metu didžiausias iššūkis yra drėgmės stoka dirvoje, nes vanduo greitai išgaruoja, o šaknys ne visada spėja jo pasisavinti. Be to, dirvos paviršius įkaista, o šaknų zonoje temperatūra gali būti dar aukštesnė nei rodo termometras. Dėl to žolė lėtina augimą, blunka, o energiją skiria išlikimui, o ne tankumui ir spalvai.

    Laistymas: rečiau, bet gausiau

    Viena dažniausių klaidų per karščius yra kasdienis laistymas nedideliu vandens kiekiu. Tuomet sudrėkinamas tik viršutinis dirvos sluoksnis, o šaknys „pripratinamos“ augti sekliai ir tampa jautresnės sausrai. Kur kas naudingiau laistyti rečiau, bet taip, kad vanduo pasiektų maždaug 10–15 centimetrų gylį.

    Tinkamiausias laikas laistyti yra ankstyvas rytas, kai oro temperatūra žemesnė ir garavimas mažesnis nei dieną. Vakarinis laistymas gali padėti, tačiau šiltomis naktimis ilgiau drėgni lapai didina kai kurių ligų riziką, ypač jei veja tanki. Jei vanduo bėga paviršiumi, verta įvertinti, ar dirva nėra per daug suslėgta, nes tuomet ji prasčiau sugeria drėgmę.

    Pjovimas: aukštesnė žolė saugo dirvą

    Vasarą, ypač per sausras, verta pakoreguoti pjovimo režimą. Per trumpai nupjauta veja greičiau įkaista, dirva netenka drėgmės, o šaknys patiria papildomą stresą. Dažnai rekomenduojama karščiausiu metu žolę palikti maždaug 6–8 centimetrų aukščio, kad ji sudarytų natūralų šešėlį ir mažintų išdžiūvimą.

    Svarbu ir tai, kad per vieną pjovimą nereikėtų nukirpti daugiau nei trečdalio žolės ilgio. Staigus „nuskutimas“ karštyje silpnina augalą ir gali paskatinti dar didesnį pageltimą. Jei veja jau patiria sausros stresą, geriau pjauti rečiau, bet laikytis aukštesnio pjovimo.

    Kada geltona veja dar nėra problema

    Pageltusi veja ne visada reiškia, kad ji negrįžtamai pažeista. Dalis žolių per sausrą pereina į ramybės būseną ir, sugrįžus krituliams ar atnaujinus taisyklingą laistymą, vėl sužaliuoja. Tokiu laikotarpiu svarbiausia jos papildomai nealinti.

    Per didelius karščius paprastai verta vengti intensyvaus tręšimo, taip pat agresyvių procedūrų, kurios sužeidžia velėną ar šaknis ir reikalauja daugiau atsigavimo resursų. Jei reikia atnaujinti veją, dažnai saugiau palaukti, kol atvės orai ir dirvoje stabilizuosis drėgmė. Taip sumažinama rizika, kad įdėtas darbas ir sėkla ar trąšos neduos laukiamo rezultato.

  • Akumuliatorinės žolės žirklės ima plėšyti? Paprastas triukas sugrąžins aštrumą per minutes

    Akumuliatorinės žolės žirklės ima plėšyti? Paprastas triukas sugrąžins aštrumą per minutes

    Jei akumuliatorinės žolės žirklės vietoje švaraus pjūvio ima plėšyti žolę, dažniausia priežastis yra atšipę ar nešvarumais apsinešę ašmenys. Toks pjovimas ne tik gadina vaizdą, bet ir silpnina veją, nes suplėšyti žolės galiukai greičiau paruduoja ir tampa imlesni ligoms.

    Dar vienas signalas, kad metas priežiūrai, yra išaugęs pasipriešinimas dirbant. Kai įrankį tenka vesti lėčiau, žirklės „kabina“ žolę, o variklis dirba sunkiau nei įprastai, ašmenys dažniausiai nebe pjauna, o spaudžia ir drasko.

    Saugumas ir paruošimas

    Prieš bet kokius darbus būtina išimti akumuliatorių ir įsitikinti, kad įrenginys negali netyčia įsijungti. Tuomet pjovimo juostą verta kruopščiai nuvalyti, nes žolės sultys, dulkės ir smulkus smėlis veikia kaip šlifavimo pasta ir spartina ašmenų dėvėjimąsi.

    Valymui tinka minkštas šepetys ir šluostė su nuriebalinimo priemone, tačiau svarbu neperlieti mechanizmų. Po valymo apžiūrėkite, ar nėra išdaužų, įskilimų ar rūdžių židinių, nes smarkiai pažeistus ašmenis dažnai saugiau keisti, o ne galąsti.

    Kaip atkurti aštrumą

    Paprastam atšipimui dažniausiai pakanka smulkaus metalo dildės. Ją reikia vesti pagal gamyklinį ašmenų kampą ir atlikti judesius viena kryptimi, kad pjovimo briauna liktų lygi ir nenusilankstytų.

    Jei ašmenys labiau nudilę, galima naudoti nedidelį galąstuvą arba precizinėms užduotims skirtą šlifuoklį, tačiau čia svarbiausia nepersistengti. Nuėmus per daug metalo vienu kartu, sutrumpėja ašmenų tarnavimo laikas ir didėja rizika, kad pjovimo juosta praras tikslumą.

    Priežiūra po galandimo

    Baigus galąsti, būtina nuvalyti metalo drožles ir ašmenis plonai sutepti technine alyva, kad mažėtų trintis ir korozijos rizika. Reguliarus valymas ir sutepimas po darbo ypač svarbus pjaunant šlapią žolę arba dirbant prie žemių, kur ant pjovimo dalies lengvai prikimba smėlis.

    Praktikoje gerą rezultatą duoda įprotis po kiekvieno naudojimo skirti kelias minutes pjovimo juostai nuvalyti, o aktyvaus sezono metu periodiškai patikrinti ašmenų aštrumą. Taip žirklės pjauna švariau, mažiau apkraunamas variklis ir įrankis patikimiau tarnauja kelis sezonus.

  • Šios sodo vietos – tikras erkių rojus: keli populiarūs augalai joms sukuria idealias slėptuves

    Šios sodo vietos – tikras erkių rojus: keli populiarūs augalai joms sukuria idealias slėptuves

    Pavasarį dauguma imasi sodo darbų ir planuoja naujus želdinius, tačiau retai susimąsto, kad dalis augalų ir priežiūros įpročių gali padidinti erkių riziką. Erkės vis dažniau aptinkamos ne tik miškuose ar pievose, bet ir prie pat namų, ypač ten, kur susidaro drėgnas ir pavėsingas mikroklimatas.

    Erkėms palankiausios vietos yra tos, kur augmenija tanki, o dirvos paviršius ilgiau išlieka drėgnas. Tokiose zonose lengviau slėptis, o šalia gyvenantys smulkūs gyvūnai ir paukščiai gali tapti parazitų pernešėjais, todėl erkės į kiemą patenka greičiau, nei daug kas tikisi.

    Aukšta žolė ir tankūs plotai

    Viena dažniausių priežasčių – užaugusi, nereguliariai pjaunama žolė ir tankūs, šešėlį metantys želdiniai. Aukšta žolė sukuria vėsesnę ir drėgnesnę aplinką prie žemės, o tai erkėms padeda išlikti aktyvioms ir apsisaugoti nuo išdžiūvimo.

    Panašiai veikia ir tankūs šešėliniai želdiniai, pavyzdžiui, paparčiai ar aukštesnės, tankiai sužėlusios gėlynų juostos. Drėgmę ypač gerai sulaiko dirvą dengiantys augalai, pavyzdžiui, gebenės, kurios sudaro patogias slėptuves prie pat žemės.

    Krūmai ir gyvatvorės prie žemės

    Riziką didina ir krūmai, kurių apatinė dalis tanki ir meta šešėlį dirvos paviršiui. Tokie želdiniai ilgiau išlaiko drėgmę, todėl prie pat žemės susidaro erkėms tinkamos sąlygos, ypač jei krūmai neretinami ir paliekama daug lapijos.

    Dažnai problema tampa ir neprižiūrimos gyvatvorės. Tankios, retai karpomos tujų eilės sukuria tamsias, drėgnas ertmes, kuriose erkės gali slėptis, o šalia judantys smulkūs gyvūnai padeda joms plisti po visą sklypą.

    Tvarka sode mažina riziką

    Praktika rodo, kad daugiausia duoda paprasti priežiūros veiksmai: reguliarus žolės pjovimas ir krūmų karpymas. Kai daugiau saulės pasiekia dirvos paviršių ir greičiau išdžiūsta rasa, erkių aplinka tampa mažiau palanki.

    Taip pat verta sutvarkyti vietas, kuriose kaupiasi drėgmė ir šešėlis: lapų sankaupas, šakų krūvas ar malkų stirtas, ypač jei jos laikomos šalia takų, terasos ar vaikų žaidimo zonų. Gyvenant netoli pievų, laukų ar miško, prevencijai reikėtų skirti dar daugiau dėmesio, nes erkėms lengviau patekti į kiemą.

    Ar atbaidantys augalai padeda?

    Kai kurie augalai dėl intensyvaus kvapo gali šiek tiek prisidėti prie prevencijos, tačiau jų nereikėtų laikyti patikima apsauga. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad dalis augalinių eterinių aliejų gali turėti atbaidantį poveikį, bet realiomis lauko sąlygomis rezultatai dažnai būna riboti.

    Dažniausiai minimi kvapnūs augalai yra levandos, rozmarinai, čiobreliai, melisos ir citrininės pelargonijos. Kartais rekomenduojami ir specifinio kvapo augalai, pavyzdžiui, bitkrėslės ar katžolės, tačiau saugiausia strategija išlieka tvarkinga, saulės pasiekiama aplinka ir atsargumas po darbų sode.

  • Birštonas sugriežtina apleistų sklypų kontrolę: patikrinimai vyks du kartus per mėnesį

    Birštono savivaldybė praneša artimiausiu metu stiprinanti apleistų sklypų kontrolę. Savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai du kartus per mėnesį vykdys teritorijų patikrinimus, kurių metu vertins žemės sklypų ir jų aplinkos priežiūros būklę.

    Gyventojų prašoma iki patikrinimų pasirūpinti jiems priklausančių sklypų sutvarkymu. Savivaldybė akcentuoja pagrindinius darbus: nušienauti žolę, pašalinti piktžoles, surinkti šiukšles, išvežti statybines atliekas ir kitus teritorijos teršalus.

    Kas privalo tvarkyti teritoriją?

    Savivaldybė primena, kad sklypai turi būti prižiūrimi vadovaujantis Birštono savivaldybės švaros ir tvarkos taisyklėmis. Jose numatyta, kad asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaryti sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.

    Taip pat pabrėžiama, kad tvarkos pareiga taikoma ne tik sklypams, bet ir želdiniams, statiniams bei visai priklausančiai teritorijai. Jei sklypas ar statinys priklauso keliems savininkams ar nuomininkams, atsakomybė tenka visiems pagal valdomą dalį.

    Ką svarbu žinoti sklypų savininkams?

    Birštono savivaldybė atkreipia dėmesį ir į tuos atvejus, kai sklypas skirtas gyvenamajam namui ar kitokios paskirties statiniui, tačiau statybos darbai dar nepradėti. Tokiais atvejais sklypo savininkas ar valdytojas vis tiek privalo užtikrinti teritorijos priežiūrą, kad ji netaptų apleista.

    Pasak savivaldybės, apleistos teritorijos dažniausiai kelia kelias problemas vienu metu: blogina gyvenamosios aplinkos estetiką, skatina piktžolių plitimą į kaimyninius sklypus, gali tapti šiukšlių ar statybinių atliekų kaupimo vietomis. Tvarkinga aplinka, anot savivaldybės, tiesiogiai prisideda prie bendros miesto ir kurorto įvaizdžio kokybės.

    Kokios pasekmės gresia už nepriežiūrą?

    Savivaldybė įspėja, kad nustačius netvarkomus ar apleistus sklypus gali būti taikomos teisės aktuose numatytos administracinės priemonės. Konkrečios priemonės priklauso nuo pažeidimo aplinkybių ir galiojančių teisės aktų, tačiau gyventojai raginami nelaukti patikrinimų ir susitvarkyti iš anksto.

    Birštono savivaldybė dėkoja gyventojams už supratingumą ir bendradarbiavimą siekiant tvarkingos ir prižiūrėtos gyvenamosios aplinkos.

    Birštono savivaldybės informacija

  • Veja pagunda nupjauti per trumpai: viena taisyklė lemia, ar veja bus tanki ir žalia

    Veja pagunda nupjauti per trumpai: viena taisyklė lemia, ar veja bus tanki ir žalia

    Tankiai sužaliavusi veja nėra sėkmės reikalas: net kokybiškos sėklos nepadės, jei žolė bus pjaunama netinkamai. Dažniausia klaida – noras viską atlikti „iš karto“, nupjaunant per daug, arba pjaunant netinkamu metu.

    Reguliarus pjovimas skatina žolę šakotis, tankėti ir formuoti stipresnę šaknų sistemą. Dėl to veja geriau atlaiko mindymą, sausrą, o piktžolėms lieka mažiau vietos įsitvirtinti.

    Per aukšta, „peraugusi“ žolė pradeda silpninti apatinę augalo dalį, veja atrodo netvarkinga ir išretėja. Kita kraštutinė klaida – per dažnas ir per trumpas pjovimas, kai žolynas patiria stresą, greičiau džiūsta ir atsiranda plikų plotų.

    Auksinė vienos trečiosios taisyklė

    Svarbiausias principas paprastas: per vieną pjovimą nereikėtų pašalinti daugiau nei vienos trečiosios žolės aukščio. Taip augalas greičiau atsistato, o veja išlieka vienodo tankumo ir spalvos.

    Daugelyje kiemų optimalu palikti maždaug 4–6 centimetrų aukščio žolę. Karščių metu verta pjauti aukščiau, apie 6–8 centimetrus, nes ilgesni stiebeliai geriau saugo dirvos drėgmę ir šaknis nuo perkaitimo.

    Kada geriausia pjauti veją?

    Geriausia rinktis sausą dieną ir vidutinę temperatūrą, o pjovimą planuoti ryte, kai nudžiūsta rasa, arba vėlyvą popietę. Pjaunant per kaitrą žolė papildomai alinasi, o dirva greičiau praranda drėgmę.

    Pjovimo dažnis priklauso nuo augimo tempo: pavasarį ir vasaros pradžioje dažnai prireikia pjauti maždaug kartą per savaitę. Sausros metu augimas sulėtėja, todėl intervalai natūraliai ilgėja, tačiau principas dėl vienos trečiosios išlieka svarbiausias.

    Ar galima pjauti šlapią žolę?

    Šlapios vejos geriau nepjauti: drėgni stiebeliai būna sunkesni, todėl pjūvis dažnai gaunasi nelygus, o pati veja praranda estetinį vaizdą. Be to, šlapia žolė linkusi kauptis po vejapjove, apsunkina darbą ir didina įrenginio dėvėjimąsi.

    Jei po lietaus norisi kuo greičiau sutvarkyti kiemą, verta palaukti, kol veja bent iš dalies pradžius. Tai paprastas žingsnis, kuris padeda išvengti netolygaus pjovimo ir sumažina riziką, kad veja vėliau gels ar retės.

  • Visagine startuoja vejų šienavimas: savivaldybė įvardijo gatves, kuriose darbai vyks gegužę

    Visagine startuoja vejų šienavimas: savivaldybė įvardijo gatves, kuriose darbai vyks gegužę

    Visagino savivaldybės administracijos Aplinkos tvarkymo skyrius praneša, kad mieste pradedami pagrindinių gatvių vejų šienavimo darbai. Pasak savivaldybės, tai planiniai aplinkos priežiūros darbai, kurie gegužę apims kelias intensyviausio eismo ir didžiausio žmonių judėjimo miesto vietas.

    Šienavimas numatytas Taikos prospekte, Parko gatvėje, Santarvės gatvėje, Statybininkų gatvėje ir Veteranų gatvėje. Taip pat darbai vyks Energetikų gatvėje, Draugystės gatvėje, Kosmoso gatvėje, Vilties gatvėje ir Partizanų gatvėje.

    Dar vienas darbų etapas suplanuotas Jaunystės gatvėje, Visagino gatvėje, Santarvės aikštėje ir Sedulinos alėjoje. Savivaldybė ragina gyventojus įvertinti, kad šienavimo grafikas gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų, žolės augimo intensyvumo ir technikos užimtumo kituose miesto ruožuose.

    Vejų šienavimas dažniausiai vykdomas savaeigėmis žoliapjovėmis ar traktoriukais, todėl eismo dalyviams svarbu išlikti budriems. Savivaldybė prašo vairuotojų laikytis saugaus atstumo nuo dirbančios technikos, o pėstiesiems ir dviratininkams atsargiai aplenkti darbuotojus bei vengti staigių manevrų šalia šienaujamų plotų.

    Gyventojams taip pat primenama, kad prie daugiabučių ar šaligatvių palikti automobiliai gali apsunkinti prieigą prie vejų ir pailginti darbų trukmę. Savivaldybė pažymi, kad tvarkinga žalia infrastruktūra mažina erkių ir kitų kenkėjų plitimo riziką, gerina miesto estetinį vaizdą ir prisideda prie patogesnės viešųjų erdvių priežiūros viso šiltojo sezono metu.

  • Mažeikiuose startavo pavasario tvarkymo darbai: kapinių takai, suolai, parkai ir Pavenčių paplūdimys

    Mažeikių seniūnijoje įsibėgėjo pavasariniai viešųjų erdvių tvarkymo darbai: nuo miesto kapinių infrastruktūros iki parkų ir poilsio zonų parengimo vasaros sezonui. Savivaldybė skelbia, kad darbai apima ir kasdienę priežiūrą, ir konkrečius atnaujinimo projektus, kurie gyventojams labiausiai juntami judriausiose miesto vietose.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas Mažeikių miesto kapinėms, kur tvarkomas pėsčiųjų takas. Planuojama iki Motinos dienos pašalinti ir išvežti senojo tako dangą, o artimiausiomis dienomis pradėti naujos dangos įrengimą. Kartu numatyta atnaujinti ir apšvietimą, kad kapinių teritorija būtų saugesnė tamsiuoju paros metu.

    Apšvietimo atnaujinimo darbai artimiausiu metu turėtų prasidėti ir stačiatikių bei liuteronų evangelikų kapinėse. Tokie sprendimai paprastai padeda mažinti nesaugumo jausmą, gerina matomumą pagrindiniuose takuose ir leidžia patogiau lankyti kapus vakare ar anksti ryte.

    Prie kapinių taip pat įrengtos dvi papildomos laikino žalienų saugojimo surinkimo aikštelės. Seniūnija primena, kad jos kartu su pastatytais konteineriais skirtos tik kapinėse susidarančioms žalienoms, todėl gyventojų prašoma laikytis šios tvarkos ir taip išvengti netvarkos bei papildomų išvežimo kaštų.

    Mieste tęsiamas ir mažosios infrastruktūros atnaujinimas. Sutvarkyta aikštelė prie Naftininkų gatvės 76 namo, papildytas smėlis tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelėse, pakeistos krepšinio lentos, lankai ir tinkleliai. Taip pat remontuojami bei atnaujinami suolai, šiukšliadėžės, perdažomi vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai.

    Tvarkymo darbai persikelia ir į miesto gatves bei parkus. Seniūnija praneša, kad sutvarkyti suolai M. Daukšos gatvėje, o dalyje Žemaitijos gatvės suoliukai dar atnaujinami. Prie suolų Žemaitijos gatvėje pasodintos našlaitės, o likusioje gatvės dalyje planuojama keisti visus suolus, kad sprendimai būtų vientisi ir ilgaamžiai.

    Senamiesčio parke numatyti keli konkretūs žingsniai: įrengiamos vietos šiukšliadėžėms, senos šiukšliadėžės bus pakeistos naujomis, papildomas nuslinkęs gruntas aplink paminklą ir planuojama atsėti veją. Tokie darbai svarbūs ne tik estetikai, bet ir saugumui, nes sutvarkyta danga ir sutvirtintas gruntas mažina slydimo bei ištrupėjusių vietų riziką.

    Artėjant šiltajam sezonui, tvarkoma ir Pavenčių poilsio zona. Į paplūdimio teritoriją atvežta naujo smėlio, teritorija išpurenta ir išravėta, žaidimų vietoje „Laivai“ pakeistas smėlis. Taip pat atnaujinti gultai, kuriuos planuojama sumontuoti artimiausiu metu, o šiukšliadėžėms įrengiami stogeliai.

    Seniūnija nurodo, kad atšilus orams Pavenčių poilsio zonoje bus įrengti plūdurai ir užbaigti kiti mažosios infrastruktūros sutvarkymo darbai. Tokie darbai įprastai atliekami prieš prasidedant aktyviam maudymosi sezonui, kad poilsiautojai rastų aiškiai pažymėtas ir prižiūrimas zonas.

    Tuo pačiu mieste oficialiai pradėtas ir žolės pjovimo sezonas. Veja jau nupjauta Sodų ir Taikos gatvių skveruose, žolė pjaunama palei naujai įrengtus pėsčiųjų ir dviračių takus, ypač ten, kur ji auga sparčiausiai, Ventos ir Pavenčių gatvėse. Seniūnija teigia, kad artimiausiu metu žolės pjovimo darbai bus tęsiami ir kituose prižiūrimuose plotuose.