Ekvadoro Amazonėje mokslininkai aptiko naują vorų rūšį, kuri atrodo tarsi jau būtų „nužudyta“ parazitinio grybo – tačiau iš tiesų ji visiškai nesužalota ir, panašu, tik apsimetinėja.
Naktinės ekspedicijos metu tyrėjai po lapu pamatė nejudantį vorą, kurio kūną dengė balkšvos ataugos, o iš pilvelio kyšojo dvi stiebo formos „ataugos“. Vaizdas priminė įprastą scenarijų, kai grybas užvaldo šeimininką ir paverčia jį sporų sklaidos „platforma“.
Situacija netikėtai pasikeitė tada, kai voras staiga sujudėjo: paaiškėjo, kad jis nėra nei miręs, nei užkrėstas. Tyrėjai nustatė, kad tai – anksčiau mokslui neaprašyta rūšis, kurios išvaizda imituoja grybo apniktą „lavoną“.
Naujoji rūšis aprašyta žurnale „Zootaxa“ ir pavadinta Taczanowskia waska. Tai pirmasis žinomas atvejis, kai voras, regis, mėgdžioja ne kitą gyvūną, o pačią infekciją, kuri įprastai vorams būna mirtina.
Kaip atrodė radinys Amazonėje
Neįprastas susidūrimas užfiksuotas 2025 metų rugpjūčio 8 dieną Llanganates–Sangay jungiamajame koridoriuje – biologinės įvairovės gausiame regione, kur Andai pereina į Amazonės baseiną.
Gamtininkas Alexanderis Bentley iš „Waska Amazonía Foundation“ vorą pastebėjo maždaug 1,45 metro aukštyje virš miško paklotės. Šalia kabėjo rudas kiaušinių kokoną primenantis maišelis, o pats voras išliko visiškai nejudrus – tarsi „vaidintų“ iki galo.
Maždaug 9 milimetrų ilgio voras turi blyškų, beveik permatomą kūną, padengtą balkšvais plaukeliais ir smulkiais spygliukais. Labiausiai dėmesį patraukė dvi ilgos, plonos ataugos, kylančios iš gelsvų dėmių ant pilvelio – jos panašios į grybo vaisiakūnius.
Vis dėlto tai nėra grybas: šios ataugos yra paties voro anatomijos dalis. Būtent dėl šio „falsifikato“ voras iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip parazito sunaikinta auka.
Ką voras gali laimėti tokiu maskavimusi
Tyrėjai mano, kad tokia išvaizda galėtų suteikti bent du pranašumus, nors kol kas tai nėra eksperimentiškai patikrinta.
Pirmasis – apsauga nuo plėšrūnų: paukščiai ar kiti medžiotojai gali vengti to, kas atrodo negyva, serganti ar tiesiog neapetitiška.
Antrasis – pagalba medžiojant. Nors Taczanowskia gentis priskiriama audėjams, kurie dažnai pina apvalius tinklus, šios genties atstovai, kaip nurodoma, gali taikyti kitą taktiką: laukti ir griebti grobį specializuotomis priekinėmis kojomis.
Jei voras yra pasalos plėšrūnas, „grybo aukos“ įvaizdis gali leisti vabzdžiams priartėti neįtariant pavojaus. Tačiau mokslininkai pabrėžia: kol kas tai tik logiškos hipotezės, o ne įrodyti faktai.
Ar panašių „netikrų zombių“ gali būti daugiau
Tyrėjai neatmeta, kad Taczanowskia waska gali būti ne vienintelė tokio tipo „mimikrė“. Analizuodami nuotraukas platformoje „iNaturalist“ ir viename gamtos tinklaraštyje, jie aptiko dar keturis vorus, vizualiai primenančius grybo apniktus individus.
Šie pavyzdžiai fiksuoti Vietname, Brazilijoje, Ugandoje ir Madagaskare. Visi jie priskiriami tai pačiai vorų šeimai, nors priklauso skirtingoms gentims, o du iš jų gali būti dar neaprašytos rūšys.
Vis dėlto kol kas tai tėra fotografijomis paremti užuominos: norint patvirtinti, kad ir šie vorai iš tiesų imituoja grybinę infekciją (ir suprasti, kodėl), reikės papildomų tyrimų.
Šis atradimas taip pat primena, kiek biologinės įvairovės gali likti nepastebėta net ir muziejų kolekcijose: arachnologė Nadine Dupérré iš Hamburgo Gamtos muziejaus vėliau identifikavo antrą šios rūšies egzempliorių, surinktą Bolivijoje dar 1903 metais.
Taigi daugiau nei šimtmetį vienas šio neįprasto voro pavyzdys buvo saugomas kolekcijoje, tačiau nebuvo atpažintas kaip tos pačios rūšies. Iki šiol mokslininkai yra ištyrę tik du Taczanowskia waska egzempliorius – abu pateles, o patinai ir dauguma elgsenos detalių tebėra nežinomi.