CP v2

Tag: ŽPV

  • Mokslininkai rado ryšį: antioksidantų gausi mityba siejama su retesniu gimdos kaklelio vėžiu

    Mokslininkai rado ryšį: antioksidantų gausi mityba siejama su retesniu gimdos kaklelio vėžiu

    Gimdos kaklelio vėžys išlieka viena dažniausių moterų onkologinių ligų pasaulyje, o didžiausią riziką lemia užsitęsusi infekcija didelės rizikos žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais nustatyta apie 660 000 naujų atvejų, o apie 350 000 moterų mirė nuo šios ligos.

    Naujas tyrimas atkreipė dėmesį į galimą mitybos vaidmenį. 2026 metų rugpjūčio 19 dieną paskelbtoje analizėje mokslininkai nagrinėjo, ar su maistu gaunamų antioksidantų kiekis siejasi su gimdos kaklelio vėžio paplitimu.

    Kas buvo tiriama?

    Analizei panaudoti JAV gyventojų sveikatos ir mitybos tyrimo NHANES 2003–2018 metų duomenys. Galutinėje imtyje buvo 1 044 moterys, iš jų 174 nurodė gimdos kaklelio vėžio istoriją, o 870 pateko į kontrolinę grupę.

    Tyrėjai nesirinko vieno produkto ar vienos „stebuklingos“ medžiagos. Jie taikė sudėtinį mitybos antioksidantų indeksą, kuris apėmė bendrą šešių grupių medžiagų suvartojimą: vitaminų A, C ir E, karotenoidų, cinko bei seleno.

    Ką parodė rezultatai?

    Rezultatai parodė statistinę sąsają: didesnis antioksidantų indeksas buvo siejamas su retesniu gimdos kaklelio vėžio paplitimu. Skaičiuota, kad indeksui padidėjus vienu punktu, fiksuotas apie 11,4 proc. mažesnis ligos dažnis tiriamoje populiacijoje.

    Lyginant kraštutines grupes, tarp daugiausiai ir mažiausiai antioksidantų su maistu gaunančių moterų skirtumas buvo ryškesnis. Daugiausiai antioksidantų vartojusių dalyvių grupėje gimdos kaklelio vėžys buvo fiksuojamas apie 55,8 proc. rečiau nei mažiausio indekso grupėje.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Svarbu pabrėžti, kad toks tyrimas rodo ryšį, bet neįrodo priežastinio poveikio. Kadangi analizė buvo skerspjūvio tipo, mityba ir ligos istorija vertintos panašiu metu, todėl neaišku, kaip dalyvės maitinosi prieš daugelį metų ir ar dalis jų nekeitė įpročių jau po diagnozės.

    Be to, mitybos duomenys buvo surinkti 24 valandų mitybos apklausa, kuri ne visada tiksliai atspindi ilgalaikius įpročius. Dėl šių priežasčių išvadų nereikėtų interpretuoti kaip rekomendacijos vartoti dideles vitaminų ar mikroelementų dozes papildų pavidalu.

    Antioksidantų šaltiniai dažnai yra kasdieniai produktai. Vitaminas C ir karotenoidai dažniausiai gaunami su vaisiais ir daržovėmis, vitaminas E siejamas su riešutais, sėklomis ir augaliniais aliejais, o cinkas ir selenas randami grūdinėse kultūrose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, sėklose bei gyvūninės kilmės produktuose.

    Gydytojai pabrėžia, kad gimdos kaklelio vėžio prevencijos pagrindas išlieka ŽPV vakcinacija ir patikros programos. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencijoje ypač svarbūs reguliarūs tyrimai, nes ankstyvi pokyčiai dažnai nesukelia simptomų, tačiau gali būti aptikti ir sėkmingai gydomi.

    Sveika, įvairi mityba gali būti svarbi bendros sveikatos dalis ir potencialiai prisidėti prie mažesnio uždegimo bei oksidacinio streso. Vis dėlto ji negali pakeisti patikros ir skiepų, kurie laikomi efektyviausiomis priemonėmis mažinant gimdos kaklelio vėžio naštą.

  • Mokslininkai nustebino: niekada nesusituokę turi gerokai didesnę riziką susirgti vėžiu

    Nauja didelės apimties analizė rodo, kad šeiminė padėtis gali būti susijusi su vėžio rizika. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, kurie niekada nebuvo susituokę, dažniau susiduria su onkologinėmis ligomis nei tie, kurie yra arba buvo santuokoje.

    Tyrime vertinti 30 metų ir vyresni suaugusieji, o duomenys apėmė 2015–2022 metų laikotarpį. Palygintos dvi grupės: santuokoje esantys arba anksčiau susituokę (įskaitant išsiskyrusius ir našlius) bei niekada nesusituokę asmenys.

    „Rezultatai parodė, kad niekada nesusituokę žmonės susidūrė su reikšmingai didesniais vėžio rodikliais, o padidėjusi rizika matyta beveik visiems pagrindiniams vėžio tipams“, – teigė tyrėjai.

    Skaičiai išsiskyrė ir pagal lytį: niekada nesusituokę vyrai turėjo apie 70 proc. didesnę tikimybę susirgti vėžiu nei susituokę vyrai. Moterims skirtumas buvo dar didesnis – niekada neištekėjusios moterys turėjo apie 85 proc. didesnę riziką, palyginti su tomis, kurios turi arba turėjo šeimą.

    „Kai kurių specifinių vėžio rūšių atvejais skirtumai dar ryškesni: vyrams, kurie niekada nebuvo santuokoje, analinio kanalo vėžio rodikliai buvo apie penkis kartus didesni, o moterims, kurios niekada nebuvo santuokoje, gimdos kaklelio vėžio rodikliai buvo beveik tris kartus didesni“, – pažymėjo autoriai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau išryškėjo galimi paaiškinimai. Santuokoje ar stabilioje partnerystėje gyvenantys žmonės dažniau sulaukia paskatinimo laiku tikrintis sveikatą, greičiau reaguoja į simptomus ir nuosekliau laikosi gydytojų rekomendacijų.

    Taip pat akcentuojami socialiniai ir ekonominiai veiksniai: didesnė finansinė stabilumo tikimybė, kasdienė emocinė parama ir praktinė pagalba gali palengvinti sveikų įpročių laikymąsi. Be to, tyrime pabrėžta, kad labiau išsiskyrė vėžiai, siejami su modifikuojamais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, infekcijos ar reprodukcinės sveikatos aspektai.

    Specialistai primena, kad svarbiausia išlieka prevencija ir ankstyva diagnostika, nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso, žalingų įpročių atsisakymas ir dėmesys simptomams gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.