Tag: ZTE

  • „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    Telekomunikacijų sektorius perspėja, kad Europos Sąjungos planai atsisakyti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų, tarp jų „Huawei“ ir ZTE, gali atsieiti gerokai brangiau, nei iki šiol skelbta viešai. Pasak GSMA, tiesioginės 4G ir 5G įrangos pakeitimo išlaidos gali siekti 30–40 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai ryškiai skiriasi nuo Europos Komisijos vertinimų, kuriuose buvo kalbama apie 3,4–4,3 mlrd. eurų per metus trejų metų laikotarpiu, tai yra maždaug 10–13 mlrd. eurų iš viso. Dėl tokio atotrūkio atsinaujino diskusijos, ar realius kaštus turėtų prisiimti ryšio operatoriai, ar reikalingi kompensavimo mechanizmai.

    Kodėl kaina auga?

    GSMA skaičiuoja, kad didžiausia našta tektų mobiliojo ryšio tinklams, kur įrangos keitimas gali kainuoti 16–22 mlrd. eurų. Papildomai įvardijamos išlaidos fiksuotuosiuose tinkluose apie 5 mlrd. eurų, o transporto ir sujungiamumo infrastruktūroje dar 9–12 mlrd. eurų.

    Be tiesioginių keitimo darbų, rinkoje matomas ir platesnis poveikis: mažėjant tiekėjų konkurencijai, įranga gali brangti. GSMA nurodo, kad 2027–2030 metų laikotarpiu tai galėtų papildomai kainuoti apie 8,5 mlrd. eurų.

    Ginčas dėl metodikos

    Vis dėlto dalis ekspertų ginčija tokias sumas ir ragina atskirti bendras investicijas nuo papildomų išlaidų, kurios atsiranda būtent dėl priverstinio tiekėjų keitimo. Vienas iš argumentų yra tas, kad dalis įrangos vis tiek būtų keičiama natūraliai, pasibaigus jos eksploatacijos ciklui, todėl realus skirtumas galėtų būti arčiau Europos Komisijos skaičiavimų.

    Šis metodikos ginčas svarbus praktiškai, nes nuo jo priklauso politiniai sprendimai ir reguliavimo tempas. Jei bus pripažinta, kad išlaidos iš tiesų artėja prie 40 mlrd. eurų, didės spaudimas numatyti pereinamuosius laikotarpius, leisti lanksčiau planuoti keitimus arba ieškoti finansavimo priemonių, kurios sumažintų smūgį investicijoms į 5G plėtrą.

    Kas mokės už pokyčius?

    Pagrindinė įtampa kyla dėl to, kad ryšio operatoriai teigia negalintys vieni padengti politinių ir saugumo sprendimų kainos, ypač jei įranga buvo įsigyta laikantis tuo metu galiojusių taisyklių. Tuo pat metu valdžios institucijos akcentuoja kritinės infrastruktūros apsaugą ir poreikį mažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kuriems priskiriama didesnė saugumo rizika.

    „Tikrasis iššūkis yra ne vien techninis įrangos pakeitimas, o tai, kaip šie sprendimai bus įgyvendinami neatsilikus 5G plėtros ir neperkeliant visos kainos vartotojams“, – sakė ryšių sektoriaus atstovai.

    Kol kas aiškaus susitarimo nėra, tačiau diskusija dėl kompensacijų, terminų ir vienodesnio reguliavimo tarp ES valstybių tik aštrėja. Kuo greičiau bus apsispręsta dėl taisyklių ir finansavimo logikos, tuo mažesnė rizika, kad saugumo prioritetai virs lėtesne tinklų modernizacija ir didesnėmis paslaugų kainomis.

  • Greitas internetas be šviesolaidžio: triukas su išoriniu 5G maršrutizatoriumi keičia žaidimą

    Greitas internetas be šviesolaidžio: triukas su išoriniu 5G maršrutizatoriumi keičia žaidimą

    Ilgą laiką buvo kartojamas paprastas naratyvas: jei namuose nėra šviesolaidžio, apie stabilų ir greitą internetą galima tik pasvajoti. Tačiau ryšio technologijos per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė, o LTE ir 5G daugelyje vietovių jau gali užtikrinti greitį ir delsą, tinkamą darbui, vaizdo skambučiams ar transliacijoms.

    Problema dažnai slypi ne operatoriuje ir ne pačioje 5G technologijoje, o fizikoje. Stori mūrai, gelžbetonis, energiją taupantys langai, namo vieta sklype ar net pastato orientacija ryšio bokšto atžvilgiu gali stipriai susilpninti signalą, todėl namuose internetas tampa nepastovus, nors telefone lauke ryšys atrodo puikus.

    Kas iš tikrųjų trukdo signalui?

    Mobilusis ryšys naudoja radijo bangas, kurias pastato konstrukcijos dalinai sugeria ir atspindi, o tai mažina signalo lygį ir didina triukšmą. Dėl to maršrutizatorius patalpoje dažniau persijungia tarp dažnių juostų, praranda stabilumą, o greitis svyruoja labiausiai tada, kai to mažiausiai reikia, pavyzdžiui, per nuotolinius susitikimus.

    5G pranašumas yra didesnės galimos spartos ir efektyvesnis tinklo panaudojimas, tačiau jam taip pat svarbi gera priėmimo vieta. Ten, kur ryšys patalpoje prastas, vien galingesnis vidinis maršrutizatorius ne visada išsprendžia problemą, nes pagrindinė kliūtis lieka tos pačios sienos.

    Sprendimas be gręžimo ir kabelių?

    Viena praktiškiausių alternatyvų šviesolaidžiui yra dviejų dalių sprendimas: išorinis mobiliojo ryšio maršrutizatorius ir vidinis įrenginys, kuris namuose paskirsto belaidį ryšį. Idėja paprasta: jei sienos slopina signalą, priėmimą reikia perkelti į lauką, kur ryšys dažniausiai būna stipresnis ir stabilesnis.

    Išorinis maršrutizatorius montuojamas ant fasado ar kitoje atviroje vietoje, kad galėtų patikimiau priimti LTE ar 5G signalą. Tuomet ryšys perduodamas į vidų, o vidinis maršrutizatorius užtikrina stabilų „Wi-Fi“ visame būste be sudėtingų darbų ir nelaukiant šviesolaidžio plėtros.

    Ką svarbu įvertinti prieš renkantis?

    Renkantis tokį sprendimą verta įsivertinti realų 5G ir LTE padengimą konkrečioje vietoje, ryšio bokšto atstumą bei tai, kur galima sumontuoti išorinį įrenginį. Praktikoje didžiausią skirtumą dažnai duoda ne teorinis maksimalus greitis, o stabilumas ir mažesni greičio šuoliai piko valandomis.

    Gamintojai, tokie kaip „ZTE“, siūlo tiek išorinius 5G įrenginius, tiek vidinius maršrutizatorius, pritaikytus darbui skirtingomis sąlygomis. Tokie sprendimai ypač aktualūs nuosavų namų gyventojams, priemiesčiuose ar mažesnėse gyvenvietėse, kur šviesolaidžio diegimas vėluoja, yra brangus arba techniškai sudėtingas.

    Alternatyva šviesolaidžiui šiandien nebėra vien kompromisas atostogoms ar avariniam atvejui. Tinkamai parinktas 5G sprendimas su išoriniu maršrutizatoriumi gali tapti pilnaverte kasdienio interneto infrastruktūra, ypač kai svarbiausia yra patikimas ryšys darbui, mokslams ir namų pramogoms.