Spalvos sode nebūtinai turi reikšti tik žiedus. Viena ryškiausių lapinių daugiamečių, pastaraisiais metais ypač mėgstama apželdinant modernius kiemus ir terasas, yra žuravė (Heuchera), vertinama dėl lapų faktūrų ir atspalvių įvairovės.
Ši augalų grupė siūlo šimtus veislių: nuo bordo, vario ar karamelės tonų iki sidabrinių, laimo ar beveik juodų. Lapai gali būti lygūs, banguoti, ryškiai gysloti ar marginti raštais, todėl dekoratyvumas išlieka ilgai net tada, kai kiti augalai praranda įspūdį.
Kaip atrodo ir kada žydi?
Žuravės paprastai sudaro kompaktiškas kereles ir dažniausiai užauga iki 20–40 centimetrų. Nors pagrindinis jų privalumas yra lapai, šiltuoju sezonu augalas iškelia plonus žiedynstiebius su smulkiais, varpelio formos žiedais.
Žydėjimas dažniausiai prasideda gegužę ar birželį ir gali tęstis iki rugpjūčio, priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų. Žiedai dažniausiai būna balti, rausvi ar rausvai raudoni, o jų nektaras vilioja bites ir kitus apdulkintojus, todėl žuravės praverčia kuriant jiems palankesnį želdyną.
Kur sodinti, kad lapai būtų gražiausi?
Vieta lemia tiek lapų spalvos intensyvumą, tiek augalo ištvermę karščių metu. Daugumai žuravių tinkamiausias yra lengvas pavėsis arba išsklaidyta šviesa, pavyzdžiui, prie krūmų ar šiaurinėje terasos pusėje.
Tamsialapės veislės dažniau geriau pakelia daugiau saulės, o šviesialapės ir laimo atspalvių augalai per kaitrą gali apdegti. Dėl to karštomis vasaromis verta rinktis vietą, kur vidurdienį augalą pridengia šešėlis.
Dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir, svarbiausia, laidi vandeniui. Užmirkimas yra viena dažniausių žuravių problemų, nes gali skatinti šaknų ir kerelio pagrindo puvimą, ypač sunkesnėse dirvose ar vazono dugne be drenažo.
Kokia priežiūra reikalinga?
Priežiūra paprastai nesudėtinga, todėl žuravės tinka ir mažiau patirties turintiems. Jauniems augalams svarbus tolygesnis laistymas, o įsitvirtinusios kerelės trumpalaikę sausrą ištveria geriau, tačiau ilgesnį laiką visiškai išdžiūvęs substratas silpnina lapiją.
Tręšiant svarbu nepersistengti: pavasarį dažnai pakanka komposto arba saikingo daugiamečiams skirtų trąšų kiekio. Per gausus tręšimas gali paskatinti greitą, bet silpnesnį augimą, o lapų spalvos ne visada tampa ryškesnės.
Po kelių metų galima pastebėti, kad kerelis tarsi pakyla virš dirvos paviršiaus. Tokiu atveju rekomenduojama augalą atjauninti padalijant ir persodinant pavasarį arba ankstyvą rudenį, kai nėra didelių karščių ir augalas lengviau prigyja.
Žuravės tinka gėlynams, pusiau pavėsingoms sodo vietoms, taip pat vazonams balkone ar terasoje. Dėl ilgo dekoratyvumo jos dažnai pasirenkamos kaip fonas kitiems augalams arba kaip akcentas, kai norisi spalvos ne vien žydėjimo metu.