Pajūrio užkandinės ir žuvies kepyklėlės vasaromis sulaukia didžiulių srautų, tačiau kartu vėl grįžta ir senas vartotojų nerimas: ar lėkštėje tikrai tai, kas parašyta meniu. Pastaraisiais metais dažniau kalbama ne apie storą tešlą ar garsiąsias dideles sąskaitas, o apie rūšies pakeitimą, kai brangi menkė pakeičiama pigesne žuvimi.
Apie tai viešai kalbantys virtuvės profesionalai tvirtina, kad po paniruote ar tešloje paslėptą žuvį atskirti sunku net ir patyrusiam klientui. Ypač tada, kai vietoje atlantinės menkės pateikiamas juodadėmis menkėmis laikomas saida arba juodadėmės menkės giminaitis juodadėmė menkė, o meniu lieka tas pats patrauklus pavadinimas.
Kontrolės: pažeidimų rasta dažnai
Problema atsispindi ir oficialiose patikrų išvadose. Gdansko vaivadijos maisto produktų prekybinės kokybės kontrolę vykdanti IJHARS institucija tikrino keptos žuvies patiekalus, siūlomus vartotojams, 2025 metų trečiąjį ketvirtį ir 2026 metų antrąjį ketvirtį.
Iš viso patikrinti 9 maitinimo subjektai, o neatitikimai nustatyti 6 atvejais. Daliai verslininkų priimti sprendimai dėl sankcijų už suklastotų produktų tiekimą, o dalis procesų dar tęsiasi.
Vienu atveju patiekalas, pateikiamas kaip menkės nugarinė, realiai buvo pagamintas iš pigesnės juodadėmės menkės rūšies žuvies. Institucija pabrėžia, kad po terminio apdorojimo, ypač su paniruote, vartotojui be laboratorinių tyrimų atskirti žuvį dažnai neįmanoma.
Ne tik rūšis, bet ir porcija
Tikrintojai fiksavo ir kitą dažną schemą: meniu deklaruojamas vienas svoris, o reali porcija mažesnė. Viename pavyz patiekalas, reklamuotas kaip 500–600 gramų, patikrinimo metu svėrė mažiau nei 310 gramų, o panašių neatitikimų nustatyta ir daugiau.
2025 metais už pažeidimus bendra sankcijų suma siekė 10 327 zlotus, tai yra apie 2 400 eurų. Į šią sumą įėjo baudos už suklastotus produktus, prekybinės kokybės pažeidimus ir kiti administraciniai nusižengimai, pavyzdžiui, pasibaigusio galiojimo žaliavos ar netvarkinga svarstyklių patikra.
IJHARS nurodo, kad maksimalus finansinių sankcijų „lubų“ principas gali būti gerokai didesnis, nes už produktų klastojimą bauda gali siekti iki 10 proc. ankstesnių metų įmonės apyvartos. Vis dėlto praktikoje svarbi ne tik baudos skyrimo, bet ir jos išieškojimo realybė.
Kodėl menkė tampa prabanga
Rūšies keitimo pagundą didina ir situacija Baltijos jūroje, kur menkės išteklių būklė išlieka sudėtinga. Lenkijos pusėje už Baltijos žvejybos priežiūrą atsakingos institucijos atstovai viešai aiškina, kad menkė šiandien dažnai gali būti sugaunama tik kaip priegauda, kai žvejojami kiti žuvų ištekliai.
Prie problemos prisideda ilgalaikė peržvejyba, vandens šiltėjimas, deguonies stokos zonos ir retesni sūraus vandens įtekėjimai iš Šiaurės jūros. Dėl šių veiksnių menkės Baltijoje neretai būna mažesnės, silpnesnės, o rinką vis labiau užpildo importas, kur ilgesnė tiekimo grandinė apsunkina atsekamumą.
„Kuo trumpesnė tiekimo grandinė, tuo lengviau nustatyti žaliavos kilmę, o ilgesnėse grandinėse atsekamumas gali būti apsunkintas“, – aiškino Lenkijos žvejybos priežiūros institucijos atstovas.
Vartotojų teisių gynėjai pabrėžia, kad meniu nurodytas žuvies pavadinimas ir porcija nėra „rekomendacija“, o privalomas įsipareigojimas. Jei kyla įtarimų dėl žuvies rūšies, svorio ar klaidinančios informacijos, patariama kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas ir pateikti kuo daugiau duomenų, įskaitant čekį ir meniu nuotrauką.