Kosminės observatorijos „Hubble“ komanda pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame žvaigždžių spiečius paverčiamas garsu. Toks metodas vadinamas sonifikacija – kai moksliniai duomenys atvaizduojami ne tik vaizdu, bet ir klausoma forma.
Šį kartą „įgarsintas“ Westerlund 2 – vienas įspūdingiausių jauname Paukščių Tako žvaigždžių formavimosi regione. Astronomai nurodo, kad spiečiuje gausu labai jaunų žvaigždžių, kurių amžius siekia maždaug 1–2 milijonus metų.
Westerlund 2 nuo Žemės yra nutolęs apie 20 000 šviesmečių. Tokie objektai mokslininkams svarbūs todėl, kad leidžia stebėti ankstyvas masyvių žvaigždžių gyvenimo fazes ir jų poveikį aplinkinei dujų bei dulkių terpei.
Sonifikacijoje pritaikyta aiški taisyklė: ryškesnės vaizdo sritys atitinka garsesnį skambesį, o garso aukštis siejamas su vertikalia padėtimi nuotraukoje. Kitaip tariant, viršutinėse kadro vietose esantys šaltiniai skamba aukštesnėmis natomis, o apatinėse – žemesnėmis.
Tokie projektai naudojami ne vien dėl įspūdžio socialiniuose tinkluose. Duomenų pavertimas garsu vis dažniau taikomas mokslo komunikacijoje ir švietime, o taip pat gali padėti pastebėti struktūras ar dėsningumus, kuriuos vien iš vaizdo atpažinti sunkiau.