CP v2

Tag: Žvaigždžių stebėjimas

  • Mažytis išmanus teleskopas telpa kuprinėje: nakties dangų rodo kaip observatorija

    Mažytis išmanus teleskopas telpa kuprinėje: nakties dangų rodo kaip observatorija

    Žvaigždžių stebėjimas ilgą laiką siejosi su dideliais teleskopais, sudėtingais stovais ir nemaža patirtimi. Tačiau pastaraisiais metais rinkoje vis dažniau atsiranda kompaktiški, automatizuoti sprendimai, kurie dalį darbo perkelia į programėlę ir leidžia pradėti greičiau.

    Vienas tokių įrenginių yra „DwarfLab“ sukurtas „Dwarf Mini“ – vadinamasis išmanus teleskopas, sveriantis mažiau nei 1 kilogramą. Gamintojas akcentuoja mobilumą: idėja paprasta – įrenginį lengva pasiimti į kelionę, o geriausi rezultatai pasiekiami užmiestyje, kur mažesnė šviesos tarša.

    Dvi optikos sistemos viename korpuse

    „Dwarf Mini“ konstrukcijos esmė – dviguba optinė sistema ant dviašės galvutės. Įrenginys turi du atskirus objektyvus: plačiakampį, skirtą orientacijai ir platesniam vaizdui, bei teleobjektyvą, skirtą priartintiems dangaus kūnų kadrams.

    Plačiakampė kamera, kaip nurodoma gamintojo specifikacijose, pirmiausia orientuota į naktinius stebėjimus ir darbą astro režimu. Tai reiškia, kad dienos panoramoms ar universaliam filmavimui toks sprendimas nėra pagrindinė šio įrenginio paskirtis.

    Didžiausias dėmesys skiriamas teleobjektyvui su „Sony“ jutikliu „IMX662“, o gamintojas mini apie 1 016 mm ekvivalentinį židinio nuotolį. Telekanale taip pat numatyti filtrai skirtingiems stebėjimo režimams, kad būtų lengviau išryškinti skirtingus objektus naktiniame danguje.

    Programėlė, ryšys ir automatika

    Šio tipo teleskopuose svarbia dalimi tampa programinė įranga: „Dwarf Mini“ jungiasi per „Bluetooth 5.0“ ir „Wi‑Fi“, o valdymas vyksta per programėlę. Joje pateikiami siūlomi dangaus objektai, o pasirinkus tikslą teleskopas gali automatiškai nukreipti optiką į reikiamą vietą.

    Toks automatizavimas atspindi bendrą rinkos kryptį: gamintojai vis dažniau kuria pradedantiesiems pritaikytus astronomijos įrenginius, kuriuose orientavimasis danguje supaprastinamas sensoriais, iš anksto paruoštais katalogais ir vaizdo apdorojimu. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko derinimams ir daugiau laiko pačiam stebėjimui.

    Gamintojas taip pat nurodo 7 000 mAh bateriją, kurios turėtų pakakti maždaug 4 valandoms naktinių stebėjimų. Jei prireikia ilgesnės sesijos, įrenginį galima maitinti per USB‑C, prijungus prie išorinio energijos šaltinio.

    Kaina ir kam jis skirtas

    Gamintojo parduotuvėje „Dwarf Mini“ kaina siekia apie 420 eurų, todėl tai nėra impulsinis pirkinys. Prieš perkant verta įvertinti, ko tikitės: tokie teleskopai labiausiai tinka Mėnulio detalėms, ryškesniems dangaus objektams ir patogiam startui be sudėtingos įrangos.

    Reali patirtis stipriai priklauso nuo stebėjimo vietos: miesto apšvietimas mažina kontrastą ir apsunkina silpnesnių objektų fiksavimą. Dėl to gamintojai ir apžvalgininkai dažniausiai kartoja tą pačią taisyklę – kuo tamsesnis dangus, tuo įspūdingesnis rezultatas.

  • Netrukus pasieks įspūdingas Halio kometos meteorų lietus: kada žiūrėti, kad pamatytumėte daugiausia

    Netrukus pasieks įspūdingas Halio kometos meteorų lietus: kada žiūrėti, kad pamatytumėte daugiausia

    Pavasario pabaiga dangaus stebėtojams kasmet atneša vieną ryškiausių reginių – Eta Akvaridų meteorų lietų, susijusį su Halio kometa. Žemei keliaujant per kometos paliktą dulkių ir smulkių dalelių srautą, jos atmosferoje sudega ir sužimba kaip krintančios žvaigždės.

    Didžiausio aktyvumo pikas paprastai pasiekiamas gegužės 4–6 dienomis, o geriausias metas stebėti – prieš aušrą. Daugelyje vietovių palankiausios sąlygos susidaro apie 4 valandą ryto vietos laiku, kai meteorų „spinduliavimo taškas“ pakyla aukščiau danguje.

    Šis meteorų lietus geriausiai matomas Pietų pusrutulyje, kur per valandą idealiomis sąlygomis galima išvysti iki maždaug 60 meteorų. Šiaurės pusrutulyje, įskaitant Lietuvą, dažniau tikimasi apie 10 meteorų per valandą, o vaizdą gali silpninti ryškesnis Mėnulis, užgožiantis blankesnius pėdsakus.

    Meteorų lietūs vyksta tuo pačiu metų laiku todėl, kad Žemės orbita kerta dulkių „takus“, paliktus kometų ar asteroidų. Kai kometa priartėja prie Saulės, jos ledas įkaista, ima garuoti ir išmeta dulkes, o Žemei įskriejus į šį srautą dalelės įlekia į atmosferą dideliu greičiu ir trumpam sužimba.

    Eta Akvaridai siejami su kometa 1P/Halley, geriau žinoma kaip Halio kometa, kuri prie Saulės sugrįžta maždaug kas 76 metus. Nors pati kometa paskutinį kartą buvo matoma 1986 metais, jos paliktos dalelės kasmet sukuria reginį, kurį galima stebėti plika akimi.

    Norint padidinti šansus pamatyti daugiau meteorų, verta rinktis kuo tamsesnę vietą toliau nuo miesto šviesų ir leisti akims priprasti prie tamsos bent 15–20 minučių. Patariama atsistoti taip, kad Mėnulis liktų už nugaros arba būtų pridengtas pastatu ar medžiu, nes taip sumažėja akinimas ir lengviau pastebėti blankesnius meteorų brūkšnius.

    Nors pikas trunka trumpai, Eta Akvaridų aktyvumas paprastai tęsiasi iki vėlyvo gegužės pabaigos, tad progų pamatyti krintančių žvaigždžių bus ir vėliau, ypač pagerėjus Mėnulio fazėms. Vasarą dangaus stebėtojų taip pat laukia kiti ryškūs meteorų lietūs, o vienas populiariausių – Perseidai, dažniausiai pasiekiantys piką rugpjūčio viduryje.