CP v2

Tag: Žvalgybos tarnybos

  • GCHQ nepriskaičiuoja tūkstančių USB laikmenų: priežiūros institucija įspėja dėl jautrių duomenų

    GCHQ nepriskaičiuoja tūkstančių USB laikmenų: priežiūros institucija įspėja dėl jautrių duomenų

    Jungtinės Karalystės ryšių žvalgybos agentūra GCHQ negali tiksliai paaiškinti, kur atsidūrė tūkstančiai išimamų duomenų laikmenų, tarp jų USB atmintinės, kietieji diskai ir atminties kortelės. Tai nurodoma nepriklausomos priežiūros institucijos ataskaitoje, kurioje vertinama, kaip žvalgybos tarnybos laikosi taisyklių, taikydamos sekimo ir duomenų rinkimo įgaliojimus.

    Ataskaitą parengė Investigatory Powers Commissioner’s Office, prižiūrinti, kaip taikomas 2016 metais priimtas Investigatory Powers Act. Priežiūros institucija akcentuoja, kad dalis dingusių laikmenų galėjo būti naudojamos saugoti itin jautrią informaciją, todėl rizika siejama ne tik su turto apskaita, bet ir su galimu duomenų saugumo pažeidimu.

    Kas galėjo būti šiose laikmenose?

    Ataskaitoje minimi duomenys, susiję su Investigatory Powers Act taikymu, paprastai apima perimtus ryšius ir techninių priemonių pagalba gautą informaciją. Tai gali būti elektroniniai laiškai, trumposios žinutės, telefono skambučiai ir duomenys, išgauti iš įrenginių, pavyzdžiui, kompiuterių ar telefonų.

    Priežiūros institucija pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacija laikoma itin jautria dėl jos turinio ir dėl griežtų teisinių reikalavimų, taikomų jos saugojimui. Net ir tuo atveju, jei dalis laikmenų realiai nebeturėjo duomenų, pats negalėjimas patikimai nustatyti jų būsenos yra laikomas reikšmingu kontrolės trūkumu.

    Problema tęsiasi ne pirmus metus

    Investigatory Powers Commissioner Brianas Levesonas ataskaitoje pažymi, kad klausimas dėl išimamų laikmenų kontrolės buvo keliamas dar anksčiau, tačiau pažanga, jo vertinimu, per lėta. Priežiūros institucija nurodo nusivylimą dėl to, kiek laiko užtruko išsamiau ištirti situaciją ir patvirtinti, kiek įrenginių iš tiesų laikytini prarastais.

    GCHQ, kaip teigiama ataskaitoje, šiuo metu pati vertina, kad neapskaitytų laikmenų gali būti tūkstančiai, o vidiniai procesai dar vyksta, siekiant patikslinti galutinį skaičių. Priežiūros institucija šį etapą vertina kaip būtiną, bet pabrėžia, kad ilgai užsitęsęs neapibrėžtumas didina riziką.

    GCHQ: sistema buvo nepakankamai patikima

    GCHQ atstovas pripažino, kad anksčiau naudota išimamų laikmenų valdymo sistema nebuvo pakankamai patikima, kad efektyviai sektų registruotus įrenginius. Agentūra teigia ėmusis veiksmų, įgyvendinant priežiūros institucijos rekomendacijas, ir nurodo, kad buvo taikytos priemonės rizikai mažinti.

    „Kaip nurodė priežiūros institucija, mūsų išimamų laikmenų valdymo sistema anksčiau nebuvo pakankamai patikima, kad veiksmingai sektų registruotus įrenginius, todėl ėmėmės veiksmų pagal visas rekomendacijas“, – sakė GCHQ atstovas.

    Pastaraisiais metais viešojo sektoriaus organizacijos vis dažniau peržiūri politiką, susijusią su išimamomis laikmenomis, nes net ir nedidelis įrenginys gali tapti rimtu incidentu. Ekspertai pabrėžia, kad tokiose sistemose kritiškai svarbūs aiškūs registravimo procesai, auditas ir griežta fizinė kontrolė, ypač kai kalbama apie slaptą ar su sekimo įgaliojimais susijusią informaciją.

  • Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje veikiantis Kinijos piliečių vadovaujamas verslo ir politikos elito tinklaveikos klubas atsidūrė Vakarų žvalgybos tarnybų akiratyje. Žvalgybos šaltinis žiniasklaidai teigė, kad veiklos modelis primena įtakos darymo ir informacijos rinkimo schemą.

    Kalbama apie organizaciją „Global CEOs Dinner Club“, kuri rengia uždarus aukšto lygio susitikimus ir vakarienes su verslo lyderiais bei su politika susijusiais asmenimis. Pasak šaltinio, tokio formato renginiai gali būti patrauklūs siekiant prieigos prie sprendimų priėmėjų, jų aplinkos ir darbotvarkių.

    Kas žinoma apie klubą

    Klubui vadovauja Yifei Yang, kuri, kaip skelbiama, mokėsi Kinijoje ir vėliau Prancūzijoje, o organizaciją Briuselyje pradėjo kurti 2026 metais. Pastaruoju metu klubas ieško galimybių plėstis į Prancūziją ir siunčia kvietimus renginiams Paryžiuje.

    Organizacija teigia burianti maždaug 20 narių iš įvairių šalių, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Daniją, Japoniją, Kiniją ir Singapūrą. Nurodoma, kad metinis mokestis fiziniams asmenims siekia 2 400 eurų, o įmonėms 5 000 eurų.

    Klubo renginių temos apima tvarumą, įvairovę, technologijas ir dirbtinį intelektą, o tai atitinka aktualiausias verslo ir politikos darbotvarkes Europos Sąjungoje. Tokios temos, ekspertų vertinimu, sudaro patogią erdvę neformaliems kontaktams ir jautrios informacijos mainams.

    Kodėl kyla žvalgybos įtarimų

    Žvalgybos šaltinis vertinime nurodė panašumus su Kinijos Komunistų partijos Jungtinio fronto veikimo logika. Tai platus tinklas, kuris, pasak Vakarų saugumo institucijų vertinimų, gali būti naudojamas Kinijos interesams užsienyje skatinti per organizacijas, bendruomenes, verslą ir nuomonės formuotojus.

    Ši tema ypač jautri Belgijoje, nes šalis pastaraisiais metais tapo kelių rezonansinių kontržvalgybos tyrimų epicentru. Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir svarbiausių ES institucijų bei NATO infrastruktūros aplinka, todėl čia itin daug taikinių potencialioms įtakos operacijoms.

    Rizika, apie kurią kalba saugumo ekspertai, nebūtinai siejasi su vienu konkrečiu renginiu ar atskiru asmeniu. Dažniau akcentuojamas procesas, kai per ilgalaikius ryšius, kvietimus, pažadus dėl investicijų ar „strateginės partnerystės“ palaipsniui renkami kontaktai, vertinami žmonių interesai ir silpnosios vietos.

    Organizatorės pozicija ir renginių detalės

    Į viešus klausimus dėl galimų ryšių su Pekinu klubo vadovė reagavo neigdama, kad Kinija stovi už šios veiklos. Ji tvirtino, kad organizacija esą yra neutrali ir siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei bei skatinti tvarų verslą.

    „Mes esame neutralūs, o tikslas yra kurti tvarų verslą ir daryti poveikį visuomenei“, – sakė Yifei Yang.

    Viename iš pastarųjų renginių Briuselyje planuota diskutuoti apie Kinijos ir ES elektromobilių ateitį, konkurenciją bei bendradarbiavimą. Tarp minimų dalyvių buvo elektromobilių gamintojų, automobilių komponentų sektoriaus ir puslaidininkių pramonės atstovų, taip pat politikos formuotojams artimi žmonės.

    Belgijos senatorė Marie-Claire Mvumbi, dalyvavusi viename klubo renginių, pasakojo, kad buvo pakviesta per „LinkedIn“. Jos teigimu, renginyje dalyvavo apie 30–50 žmonių, o bendras įspūdis buvo geras, diskusijos sukosi apie įvairovę ir atranką versle.

    Nors viešai nepateikiama informacijos apie oficialiai pradėtą tyrimą būtent dėl šio klubo, saugumo institucijų dėmesys panašiems formatams laikomas logišku. Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijų aplinkoje bet kokie uždari elito tinklaveikos kanalai tampa potencialia erdve neformaliai įtakai ir interesų konfliktams.

  • Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnybos, dešimtmečius veikę su griežtais įgaliojimų apribojimais, pastaruoju metu vis dažniau sulaukia politinio pritarimo plėsti savo galias. Šį posūkį lemia intensyvėjantis Rusijos hibridinių veiksmų fonas, didėjantis Kinijos šnipinėjimo aktyvumas ir augantis nerimas dėl JAV patikimumo dalijantis žvalgybine informacija.

    Dalis Europos valstybių po Antrojo pasaulinio karo ar autoritarinių režimų patirčių sąmoningai ribojo slaptųjų tarnybų veiklą, kad apsaugotų pilietines laisves. Tačiau sabotažo, kibernetinių atakų ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo kontekste kai kurios vyriausybės siekia suteikti tarnyboms daugiau instrumentų ne tik stebėti, bet ir aktyviai trikdyti priešiškas operacijas.

    Kas keičiasi Europos saugumo politikoje

    Naujos krypties esmė – perėjimas nuo vien informacijos rinkimo prie veiksmų, kurie leistų greičiau reaguoti į grėsmes. Kai kur svarstoma suteikti daugiau teisinių galimybių vykdyti aktyvias kibernetines operacijas, plačiau bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir efektyviau dalytis duomenimis su kitomis institucijomis.

    Toks pokytis kelia ir neišvengiamų diskusijų dėl privatumo. Valstybės bando rasti balansą tarp nacionalinio saugumo poreikių ir demokratinės kontrolės, kad nauji įgaliojimai nevirstų nekontroliuojama sekimo praktika.

    Švedija, Nyderlandai, Austrija ir Vokietija: skirtingi modeliai

    Švedija stiprina užsienio žvalgybos architektūrą, numatydama aiškesnį civilinės ir karinės žvalgybos funkcijų atskyrimą. Tai siejama su platesniu saugumo sistemos perorientavimu po įstojimo į NATO ir ilgalaikiu grėsmių vertinimu regione.

    Nyderlanduose diskutuojama dėl nacionalinio saugumo teisės aktų, kurie galėtų praplėsti tarnybų galimybes greičiau neutralizuoti priešiškas veiklas, įskaitant kibernetines atakas ir šnipinėjimą. Vienas jautriausių aspektų – kokiais atvejais galima veikti be išankstinių papildomų leidimų ir kaip tokie sprendimai būtų prižiūrimi.

    Austrija, dažnai įvardijama kaip svarbus šnipinėjimo centras, ieško būdų užpildyti teisines spragas, dėl kurių užsienio agentams sudaromos palankios sąlygos veikti, jei jų taikinys nėra pati valstybė. Vyriausybės siekis – aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti faktinę nebaudžiamumo zoną.

    Vokietijoje, kur dėl istorinių priežasčių žvalgybos tarnybų galios ilgą laiką buvo itin ribotos, svarstomos reformos galėtų praplėsti veikimo spektrą. Kartu stiprėja įtampa tarp saugumo argumentų ir duomenų apsaugos institucijų nuogąstavimų dėl priežiūros mechanizmų pakankamumo.

    JAV vaidmuo ir didėjanti Europos savarankiškumo kaina

    Papildomą impulsą pokyčiams suteikia prielaida, kad Vašingtonas gali tapti mažiau nuspėjamas partneris, o informacijos dalijimasis – labiau priklausomas nuo politinių sprendimų. Dėl to Europos valstybės vis aktyviau kalba apie poreikį turėti daugiau savų pajėgumų ir mažiau priklausyti nuo išorinių kanalų.

    Žvalgybos įgaliojimų plėtra Europoje tikėtina išliks viena jautriausių artimiausių metų temų, nes grėsmių pobūdis darosi vis labiau mišrus. Kartu visuomenės ir parlamentinė kontrolė taps esminiu kriterijumi, ar didesnės galios bus laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.

    „Žvalgybos bendruomenė turi suteikti vyriausybėms aiškų situacijos vaizdą ir paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta, o tam reikia sujungti techninę, skaitmeninę ir žmogiškąją žvalgybą“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės Vyriausybės ryšių centro vadovas Davidas Omandas.