Tag: Žvejybos tinklai

  • Mokslininkai prie žvejybos tinklų tvirtina plastikinius butelius: poveikis delfinams nustebino

    Plastikiniai buteliai jūrose dažniausiai minimi kaip taršos simbolis, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip panaudoti šią atlieką mažinant delfinų žūtis žvejybos tinkluose. Naujausių bandymų idėja paprasta: prie tinklų pritvirtinti tuščius plastikinius arba stiklinius butelius, kad tinklai taptų lengviau aptinkami.

    Problema, kurią bandoma spręsti, vadinama priegauda, kai į žvejybos įrankius patenka ne tik tikslinės žuvys, bet ir jūrų žinduoliai ar vėžliai. Stacionarūs tinklai, ypač iš plonų nailono gijų, gali būti prastai „matomi“ delfinams, todėl šie į juos įplaukia pernelyg vėlai suprasdami pavojų.

    „Kai kurie tinklai dėl savo medžiagos ir struktūros gali nesukurti pakankamo aido, todėl delfinai ir jūrų kiaulės įplaukia į juos tiesiog nepastebėdami“, – sakė Whale and Dolphin Conservation atstovai.

    Niukaslo universiteto profesoriaus Per Berggren vadovaujama komanda iškėlė hipotezę, kad oras tuščiuose plastikiniuose buteliuose gali veikti kaip garso atšvaitas. Delfinų echolokacijos paspaudimai tokiu atveju geriau „atsimuša“ nuo tinklo zonos, o tai gali padėti gyvūnams laiku pakeisti kryptį.

    Kituose bandymuose buvo naudojami ir stikliniai buteliai, į kuriuos įdėti metaliniai varžtai: judėdami vandenyje jie skleidžia skambesį ir turėtų papildomai perspėti gyvūnus. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad bet koks papildomas garsas jūroje turi būti vertinamas atsargiai, nes triukšmas gali veikti ir pačių gyvūnų elgseną.

    Pirmojoje tyrimų serijoje buteliai buvo pritvirtinti prie daugiau kaip 1 600 tinklų Zanzibare, Peru ir Brazilijoje, o rezultatai lyginti su kontroliniais tinklais be butelių. Peru, kur tinklai kabinami arčiau vandens paviršiaus, aiškaus delfinų ar jūrų kiaulių priegaudos sumažėjimo nefiksuota, tačiau kai kuriais atvejais padidėjo tikslinių žuvų laimikis, taip pat daugiau įkliuvo ryklių.

    Zanzibare bandymų metu delfinų įkliuvimų nefiksuota nei su buteliais, nei be jų, todėl patikimai įvertinti metodo efektyvumo nepavyko. Brazilijoje, kur dalis tinklų buvo tvirtinama prie jūros dugno, gauti ženkliai geresni signalai, kad atšvaitai gali mažinti delfinų priegaudą.

    Vėlesni pakartotiniai bandymai su ant dugno įrengtais tinklais parodė, kad plastikiniai atšvaitai priegaudą galėjo sumažinti iki 88 proc., o tikslinių žuvų laimikio apimtys iš esmės nesikeitė. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nėra universalus sprendimas: rezultatai priklauso nuo tinklų tipo, jų įrengimo gylio, vietos sąlygų ir vietinių rūšių elgsenos.

    Vis dėlto šis metodas vertinamas kaip praktiškas dėl mažos kainos ir paprasto įgyvendinimo, ypač regionuose, kur brangesnės atbaidymo priemonės ar tinklų modifikacijos žvejams neprieinamos. Kitas svarbus klausimas, kurį mokslininkai dar turės atsakyti, yra galimas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, ar tokie sprendimai nekeičia kitų rūšių elgsenos ir nepadidina nepageidaujamo laimikio.

    Ekspertai sutaria, kad priegaudos mažinimas dažniausiai reikalauja kelių priemonių derinio: tinklų žymėjimo, tinkamesnio įrankių parinkimo, sezoninių ribojimų, stebėsenos ir technologinių sprendimų. Plastikinių butelių „atšvaitai“ šioje schemoje gali tapti viena iš paprastesnių priemonių, tačiau jų veiksmingumą skirtinguose regionuose dar reikės patvirtinti platesniais bandymais.

  • Eksperimentas parodė: plastikiniai buteliai ant žvejybos tinklų gali sumažinti delfinų žūtį

    Plastikiniai buteliai dažniausiai siejami su jūrų tarša, tačiau nauji bandymai rodo, kad jie gali tapti netikėta priemone saugant delfinus. Tyrėjai išbandė idėją prie žvejybos tinklų pritvirtinti tuščius plastikinius, o kai kuriais atvejais ir stiklinius butelius, kad jūrų žinduoliai tinklus pastebėtų anksčiau.

    Tokia priemonė skirta mažinti vadinamąją priegaudą, kai į tinklus netyčia pakliūva ne tik žuvys, bet ir delfinai, jūrų kiaulės ar vėžliai. Didžiausia problema siejama su žiauniniais tinklais, kurie vandenyje ištempiami vertikaliai ir dėl plonų, beveik nematomų gijų gyvūnams gali būti sunkiai aptinkami.

    Kaip veikia butelių idėja?

    Mokslininkų logika paprasta: delfinai aplinką „mato“ echolokacija, siųsdami garsinius signalus ir vertindami jų atspindžius. Tuščiuose plastikiniuose buteliuose esantis oras gali geriau atspindėti šiuos signalus, todėl tinklas tampa labiau „matomas“.

    Stiklinių butelių atveju kai kuriuose bandymuose į vidų buvo dedami metaliniai elementai, kad judant vandenyje atsirastų papildomas skambesys. Tikėtasi, kad garsas ir ryškesnis echolokacijos atspindys paskatins gyvūnus laiku pakeisti kryptį ir išvengti susipainiojimo.

    Ką parodė bandymai skirtinguose regionuose?

    Eksperimentai vyko keliose vietovėse, kur žvejyba žiauniniais tinklais paplitusi: prie Zanzibaro, Peru ir Brazilijos pakrančių. Tyrėjai lygino tinklus su pritvirtintais buteliais ir tinklus be jų, vertino tiek priegaudos, tiek tikslinių žuvų laimikio pokyčius.

    Peru, kur dalis tinklų buvo naudojami arčiau vandens paviršiaus, buteliai reikšmingai nesumažino delfinų ar kitų gyvūnų pakliuvimo į tinklus. Vis dėlto fiksuota, kad kai kuriais atvejais didėjo tikslinių žuvų sugavimas, o kartu pastebėtas ir didesnis ryklių priegaudos skaičius, todėl rezultatų vertinimas išliko nevienareikšmis.

    Zanzibare pridėjus butelius prie paviršinių tinklų buvo sugauta daugiau tunų, tačiau tyrėjai nefiksavo delfinų įsipainiojimo nei bandymo, nei kontrolinėje grupėje. Dėl to šioje vietoje nebuvo įmanoma patikimai įvertinti, ar būtent delfinams buteliai suteikė papildomą apsaugą.

    Ryškiausi rezultatai gauti Brazilijoje, kur tinklai dažniau buvo tvirtinami prie dugno. Ten plastikiniai buteliai parodė perspektyvą mažinant atsitiktinę delfinų priegaudą, o kai kuriuose matavimuose papildomi bandymai su dugniniais tinklais rodė iki 88 proc. mažesnį delfinų pakliuvimą, nekeičiant tikslinių žuvų laimikio.

    Kodėl dugniniai tinklai gali „laimėti“?

    Viena iš hipotezių aiškinant skirtumus tarp paviršinių ir dugninių tinklų yra triukšmo lygis. Prie paviršiaus dažniau susidaro bangavimas, daugiau foninio garso ir judesio, todėl echolokacijos „atspindžiai“ gali būti mažiau aiškūs.

    Dugninėje aplinkoje sąlygos gali būti ramesnės, todėl net paprastas plastikinis objektas prie tinklo tampa labiau atpažįstamu signalu. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia universalaus sprendimo visiems regionams, tačiau rodo kryptį, kur tokia priemonė gali veikti geriausiai.

    Mokslininkai akcentuoja ir praktinę pusę: metodas pigus, lengvai pritaikomas, o sėkmės atveju galėtų būti diegiamas mažos apimties pakrančių žvejyboje. Kartu pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad buteliai būtų patikimai pritvirtinti ir netaptų papildoma šiukšle jūroje.

    Tolesni bandymai planuojami ar jau vykdomi kituose regionuose, kad būtų patikrinta, ar rezultatai pasikartoja skirtingomis sąlygomis. Jei metodas pasitvirtins, jis galėtų tapti viena iš paprastų priemonių mažinant delfinų žūtį žvejybos įrankiuose, kartu išlaikant žvejams svarbų tikslinių rūšių laimikį.