CP v2

Tag: Žvėrynas

  • Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas išlieka vienas geriausiai vertinamų Vilniaus rajonų: teigiamai jį vertina 95 proc. apklaustų gyventojų, o 63 proc. teigia norintys čia gyventi neribotą laiką. Tyrimas rodo, kad rajonas žmonėms pirmiausia siejasi su trimis savybėmis: žalias, charakteringas ir patogus.

    Žalumą ir charakteringumą su Žvėrynu sieja po 87 proc. gyventojų, patogumą – 78 proc. Įspūdingas ir objektyvus rodiklis: apie 72 proc. seniūnijos teritorijos sudaro žaliosios zonos, todėl Žvėrynas pagal šį kriterijų patenka tarp žaliausių Vilniaus seniūnijų.

    Kuo išsiskiria Žvėrynas?

    Gyventojai kaip rajoną geriausiai reprezentuojančias vietas dažniausiai mini Vingio parką, Neries krantinę, Žvėryno medinę architektūrą, taip pat Vingio tiltą bei sakralinius objektus. Šis derinys formuoja savitą tapatybę, kurioje miesto centras yra šalia, tačiau kasdienybė daugeliui atrodo ramesnė nei kituose centriniuose rajonuose.

    Tyrime pabrėžiama, kad Žvėryno stiprybė yra urbanistinės kokybės ir gamtos artumo pusiausvyra. Gyventojams svarbūs kriterijai renkantis gyvenamąją vietą čia dažniausiai siejami su parkais ir želdynais, saugumu bei mažesniu triukšmu.

    Kas gyvena Žvėryne?

    Žvėrynas yra palyginti nedidelė seniūnija: čia gyvena apie 9 900 žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 40 metų. Būsto struktūra rodo, kad rajone ryškiau nei kai kur kitur dominuoja didesni butai ar namai: trijų ir daugiau kambarių būstuose gyvena 63 proc. apklaustųjų.

    Nuosavybės statistika taip pat išsiskiria: 68 proc. nurodo būstą įsigiję, 13 proc. jį paveldėję, o nuomojamame būste gyvena 7 proc. Tai atspindi santykinai stabilų gyventojų branduolį ir paaiškina, kodėl rajone itin svarbūs ilgalaikiai aplinkos kokybės sprendimai.

    Patogu kasdien, bet gydymo ieško kitur

    Vertinant vadinamąjį 15 minučių miestą, esminių paslaugų prieinamumas Žvėryne įvertintas 4,3 balo iš 5, o pasitenkinimas kaimynyste siekia 4,2 balo. Kitaip tariant, kasdieniai poreikiai daugeliui gyventojų yra lengvai pasiekiami.

    Vis dėlto ryškiai išsiskiria sveikatos paslaugos: 73 proc. apklaustųjų dėl gydymo dažniau vyksta į kitus rajonus. Sveikatos priežiūros prieinamumas įvertintas 2,9 balo iš 5, ir tai yra maždaug puse balo prasčiau nei bendras Vilniaus vidurkis.

    Susisiekimo įpročiai rodo, kad daugeliui darbo vietos nėra toli: 49 proc. teigia, jog kelionė į darbą trunka 15–30 minučių, o maždaug trečdalis darbą pasiekia greičiau nei per 15 minučių. Dažniausiai renkamasi automobilis arba ėjimas pėsčiomis, abiem būdais naudojasi po 48 proc. gyventojų.

    Kaimynystė stipri, tačiau yra jautrių vietų

    Žvėryne vyrauja geri kaimynų santykiai: 81 proc. juos apibūdina kaip mandagius arba draugiškus. Bendruomeniškumas taip pat gana ryškus, nes 77 proc. gyventojų nurodo bent kartą per metus dalyvaujantys bendruomeninėse veiklose.

    Tačiau tyrime fiksuojama ir aiški įtampa dėl kasdienės aplinkos kokybės. Analizuojant „Tvarkau miestą“ pranešimus matyti, kad dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl aplinkos tvarkymo, tokie pranešimai sudaro 28 proc. visų fiksuotų problemų.

    Dar 17 proc. pranešimų siejami su duobėmis, įgriuvomis ir šuliniais, o 10 proc. – su želdynų priežiūra, įskaitant medžių ir krūmų genėjimą ar kirtimą. Žvėrynas išsiskiria tuo, kad želdynų priežiūra čia patenka tarp trijų dažniausiai minimų problemų, nors pati žaluma laikoma viena didžiausių rajono vertybių.

    Gyventojai taip pat įvardija smulkiosios infrastruktūros trūkumus, susijusius su šaligatvių būkle, automobilių statymu ir nuoseklaus, tarpusavyje susieto viešųjų erdvių tinklo stoka. Tarp ateities krypčių akcentuojamas ir Neries pakrantės pritaikymas gyventojų poreikiams, daugiau mažų susitikimų erdvių bei vietinių paslaugų stiprinimas.

    Žvėryno tapatybės tyrimo rezultatų pristatymas gyventojams numatytas spalio 13 dieną 18.00 valandą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Blindžių gatvėje. Susitikime planuojama aptarti rajono stiprybes, problemines sritis ir tolesnio vystymo potencialą.

    Seniūnijos portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Jame naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo informacija, nusikalstamumo statistika, žiniasklaidos analizė ir „Tvarkau miestą“ pranešimų apžvalga.

  • Vilniuje pjaus avarinės būklės medžius: įvardijo gatves, kuriose laukia pokyčiai

    Vilniaus savivaldybė informuoja, kad Naujamiestyje ir Žvėryne artimiausiu metu bus tvarkomi nudžiūvę arba avarinės būklės želdiniai. Pasak savivaldybės, sprendimai priimami tik įvertinus medžių būklę ir galimas grėsmes gyventojų saugumui.

    Paribio gatvėje, ties 30 numeriu, planuojama nupjauti arti daugiabučio augančią eglę. Nurodoma, kad vėjo metu medis stipriai siūbuoja, šakos daužosi į pastatą, o šaknys gali daryti žalą namo konstrukcijoms.

    Žvėryne, Birutės gatvėje ties 16 numeriu, bus šalinamos dvi žuvusios liepos. Savivaldybė pabrėžia, kad nudžiūvę medžiai kelia didesnę riziką lūžti, ypač per stipresnį vėją ar audras.

    Naujamiestyje darbai numatyti Tumo-Vaižganto gatvėje ties Vašingtono skveru, prie viešojo transporto stotelės, kur bus šalinama sausa liepa. Savanorių prospekto 1 skvere planuojama pašalinti išdžiūvusį klevą.

    Taip pat darbai vyks A. Vivulskio gatvėje ties 11 ir 20 numeriais, kur bus pašalintos dvi išdžiūvusios liepos, ir Dariaus ir Girėno gatvėje ties 2 numeriu, kur planuojama šalinti vieną sausą liepą. Gyventojų prašoma būti atidiems šalia darbų vietų, o už laikinus nepatogumus atsiprašoma.

    Pasak savivaldybės, mieste medžiai nešalinami be rimtos priežasties: kiekvienas atvejis prieš priimant sprendimą apžiūrimas specialistų. Praktikoje dažniausios priežastys, dėl kurių medis pripažįstamas avariniu, yra kamieno ar šaknų pažeidimai, puvinys, didelės sausų šakų sankaupos, taip pat pavojingas pasvirimas į pastatus, šaligatvius ar važiuojamąją dalį.

  • Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Vilniuje, ties pėsčiųjų tiltu, jungiančiu Žvėryną su Vingio parku, gyventojai gali pastebėti Neryje pasirodžiusį žalią vandenį. Tarnybos pabrėžia, kad tai nėra tarša ar nuotekų išleidimas į upę.

    Neįprasta spalva siejama su planinėmis pratybomis „Vyčio skliautas“, kurių scenarijuje numatytas termofikacinio vandens patekimo imitavimas. Dėl to gyventojų prašoma nepanikuoti ir dėl vien šio vaizdo papildomai neskambinti atsakingoms tarnyboms.

    Kas nudažo vandenį žaliai?

    Pratybų metu vanduo nudažomas fluoresceinu – aplinkai draugiška, plačiai naudojama žymėjimo medžiaga. Nors pati medžiaga gali atrodyti oranžinės spalvos, vandenyje ji suteikia ryškų žalsvą atspalvį.

    Fluoresceinas naudojamas srautams ir nuotėkiams atsekti, todėl jis pasitelkiamas ne tik energetikos ar inžinerinių tinklų testavimui, bet ir įvairiems demonstraciniams bandymams. Patekęs į tekantį vandenį, jis gana greitai praskiedžiamas ir išsisklaido.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Atsakingos institucijos nurodo, kad šiuo atveju matomas žalias vanduo nėra laikomas pavojingu reiškiniu sveikatai ar aplinkai. Pratybų tikslas – patikrinti reagavimo veiksmus, informavimo grandinę ir pasirengimą valdyti galimus incidentus.

    Vis dėlto gyventojams primenama, kad pastebėjus kitus aiškius taršos požymius, pavyzdžiui, aitrų kvapą, naftos produktų plėvelę, gaištančias žuvis ar į vandenį tekančias neaiškias nuotekas, apie tai būtina pranešti atsakingoms tarnyboms įprasta tvarka.

  • Žvėryno mokyklą perstatys iš pagrindų: „Infes“ laimėjo 16,3 mln. eurų konkursą

    Vilniaus Žvėryno rajone esantis Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinio ugdymo filialas artėja prie rekonstrukcijos starto: rangos darbus už 16,3 mln. eurų su PVM atliks UAB „Infes“. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o atnaujinimas numatytas Blindžių gatvėje.

    Maždaug šešiasdešimties metų pastatas bus plečiamas ir modernizuojamas iš esmės. Bendras plotas turėtų išaugti nuo apie 1 700 iki daugiau nei 5 800 kv. metrų, stiprinant esamas konstrukcijas, įrengiant papildomus aukštus ir naujus priestatus.

    Po rekonstrukcijos pastatą sudarys penki tarpusavyje sujungti korpusai vietoje dviejų. Skelbiama, kad mokykla atitiks A++ energinio naudingumo klasę, o ant stogo planuojama saulės kolektorių sistema, kad dalį elektros būtų galima pasigaminti vietoje.

    Numatoma, kad filialas priims gerokai daugiau mokinių: vietoje 235 galės mokytis 384 vaikai, tai yra 149 daugiau nei dabar. Mokykloje planuojamos naujos mokymosi erdvės, kūrybinės FabLAB ir ArtLAB laboratorijos, sporto salei pritaikytos patalpos, aktų salės erdvė ir civilinės saugos priedanga.

    „Žvėryne, kur ugdymo vietų poreikis išlieka didelis, atnaujinimas reikš daugiau galimybių vaikams mokytis arčiau namų ir geresnes sąlygas visai mokyklos bendruomenei“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Projektuojant numatytas pastato ir teritorijos pritaikymas žmonėms su negalia: bus įrengti liftai, keltuvai, taktiliniai paviršiai neregiams ir silpnaregiams. Taip pat planuojamos vaizdo stebėjimo, praėjimo kontrolės ir apsauginės signalizacijos sistemos, skirtos saugumui užtikrinti.

    „Praeitame amžiuje statytoms mokykloms nebeužtenka vien sienų perdažymo ar langų pakeitimo, todėl daug investuojame į kapitalines rekonstrukcijas“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Tvarkant teritoriją siekiama išsaugoti kuo daugiau želdinių, tačiau dėl užstatymo numatyta pašalinti 10 medžių ir vėliau atsodinti tiek pat. Aplink mokyklą planuojamos poilsio erdvės, lauko klasės, sporto ir žaidimų aikštelės, kad teritorija būtų pritaikyta kasdieniam mokinių judėjimui ir užimtumui.

    „Šio projekto sėkmę matuosime ne vien papildomais kvadratiniais metrais, o tuo, ar vaikai ir mokytojai turės šiuolaikišką, funkcionalią ir patogią aplinką“, – sakė UAB „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

    Rekonstrukcija apims ne tik pastatą: planuojama atnaujinti Blindžių gatvės atkarpą nuo Birutės iki Latgalių gatvės, įrengti naujus šaligatvius, atnaujinti vandentiekio tinklus. Gatvėje numatyta 21 automobilių stovėjimo vieta.

    Progimnazijos Blindžių gatvės filialo rekonstrukcijos projektą parengė projektavimo ir konsultavimo įmonė „Atamis“. Skelbiama, kad darbus planuojama pradėti metų pabaigoje ir užbaigti 2028 metais, o statybų laikotarpiu mokiniai laikinai mokysis Žvejų gatvėje esančiame filiale.

  • Žvėryne šalinami pavojingi medžiai: kur Vilniuje laikinai keisis aplinka ir darbų eiga

    Kur vyks želdinių tvarkymas

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad Žvėryno seniūnijos teritorijoje vykdomi želdinių tvarkymo darbai. Numatyta pašalinti dalį nudžiūvusių ar prastos būklės medžių, o kai kuriems atlikti avarinį genėjimą.

    Tokie darbai paprastai planuojami tuomet, kai medžiai kelia riziką praeiviams, transportui ar šalia esantiems pastatams. Didžiausias dėmesys skiriamas nudžiūvusiems kamienams, pažeistoms lajoms ir medžiams, kurių būklė įvertinta kaip pavojinga.

    Konkrečios vietos ir planuojami darbai

    Kęstučio gatvėje numatyta šalinti kelis skirtingos būklės medžius: ties Kęstučio g. 1 prie įvažiavimo šalinamas sausas 40 cm skersmens klevas. Kęstučio g. 4 planuojama pašalinti du prastos būklės kaštonus, kurių skersmuo siekia 43 ir 38 cm.

    Kęstučio g. 9 bus šalinami žuvę uosiai, kurių skersmuo 9 ir 11 cm. Kęstučio g. 7 ir Liubarto g. sankirtoje numatytas prastos būklės 39 cm skersmens klevo šalinimas.

    Liubarto g. 25 planuojama pašalinti sausą 42 cm skersmens klevą, o 51 cm skersmens klevui atlikti avarinį genėjimą. Kęstučio g. 31 numatytas prastos būklės 36 cm skersmens liepos šalinimas.

    Moniuškos g. 27 bus šalinamas prastos būklės 64 cm skersmens klevas. Kęstučio g. 47 ir Bebrų g. sankirtoje planuojama pašalinti sausą 29 cm skersmens liepą, o Vytauto g. 35 numatyta šalinti išdžiūvusią 31 cm skersmens liepą.

    Kas bus toliau ir ko tikėtis gyventojams

    Savivaldybė nurodo, kad Kraštovaizdžio architektūros poskyris įvertins galimybes šiose vietose atsodinti naujus medžius. Sprendimai dėl atsodinimo paprastai priklauso nuo požeminių tinklų, šaligatvių pločio, eismo saugumo ir augavietės sąlygų.

    Gyventojai darbų metu gali susidurti su laikinais nepatogumais: triukšmu, aptvertomis šaligatvių atkarpomis ar trumpam ribojamu privažiavimu. Tokiais atvejais rekomenduojama vadovautis laikinais ženklais ir rangovų nurodymais, o automobilių nepalikti darbo zonoje.

  • Vilnius Žvėryne šalins tris avarinės būklės klevus: savivaldybė paaiškino, kur ir kodėl

    Kur vyks darbai?

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad artimiausiu metu Žvėryne, Sėlių gatvėje ties 64 numeriu, bus šalinami trys avarinės būklės klevai. Sprendimas priimtas įvertinus jų būklę ir galimą riziką žmonėms bei turtui.

    Pasak savivaldybės, tokie darbai planuojami tada, kai medis tampa nebesaugus ir jo išsaugojimas nebeatitinka viešojo saugumo kriterijų. Dažniausiai tai susiję su sausomis lajomis, kamieno pažeidimais ar lūžtančiomis šakomis.

    Kokia medžių būklė?

    Nurodoma, kad du iš klevų yra visiškai sausi. Vienas jų taip pat stipriai aplūžęs, o lajoje likusi pakibusi šaka didina riziką, ypač esant stipresniam vėjui ar gausesniam snygiui.

    Tokie požymiai paprastai reiškia, kad medis praranda mechaninį stabilumą, o šakos gali lūžti net ir be akivaizdaus perspėjimo. Miesto aplinkoje tai tampa aktualu dėl šaligatvių, automobilių stovėjimo vietų ir pastatų artumo.

    Bus tvarkomi ir kiti želdiniai

    Kartu bus šalinama ir prastos būklės tuja, auganti šalia avarinio klevo. Savivaldybė teigia, kad ji yra pusiau sausa, pažeista puvinio, laikoma neperspektyvia ir potencialiai pavojinga.

    Gyventojų prašymu taip pat numatyta genėti arti namo užaugusią baltažiedę robiniją. Tokie genėjimo darbai paprastai atliekami siekiant sumažinti šakų kontaktą su pastatu, pagerinti matomumą ir sumažinti tikimybę, kad šakos lūš ar trinsis į konstrukcijas.

    Savivaldybė ragina gyventojus būti atidesnius darbų zonoje ir, jei prireiktų, laikinai nepalikti automobilių šalia planuojamų darbų vietų. Paprastai apie konkrečias darbų dienas ir galimus trumpalaikius ribojimus papildomai informuojama vietoje arba savivaldybės kanalais.