CP v2

Tag: Žvyrkeliai

  • Klausučių seniūnijos 2025 metų ataskaita: 85 km kelių, LED apšvietimas ir bendruomenės planai

    Klausučių seniūnijos 2025 metų ataskaita: 85 km kelių, LED apšvietimas ir bendruomenės planai

    Klausučių seniūnijoje pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita, kurioje apžvelgti svarbiausi metų darbai ir pokyčiai, turintys tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų patogumui. Susitikime dalyvavo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

    Didžiausia darbų dalis, kaip įprasta kaimiškose teritorijose, buvo susijusi su vietinės reikšmės kelių ir gatvių būkle. Seniūnija nurodė, kad per metus buvo greideriuota ir žvyruota daugiau kaip 85 kilometrai kelių, o būklei gerinti panaudotos 893 tonos žvyro.

    Teiberių, Žynių ir Slabadų kaimuose vyko kelių ir gatvių remonto darbai, o asfaltuotose atkarpose tvarkytos išmuštos duobės. Skaičiuojama, kad duobių remonto darbai atlikti beveik 15 kilometrų ruože, siekiant sumažinti avaringumo riziką ir transporto priemonių gedimus.

    Apšvietimas ir viešosios erdvės

    Aplinkos kokybės gerinimo dalyje išskirtas apšvietimo atnaujinimas Sūdavos kaime, kur 33 seni gatvių šviestuvai pakeisti LED šviestuvais. Toks sprendimas paprastai leidžia mažinti elektros sąnaudas, o kartu gerina matomumą tamsiuoju paros metu.

    Taip pat atnaujintas „Atgimimo“ parko gėlynas Šeimenos upės pakrantėje, sutvarkytos viešosios erdvės, kapinės, poilsiavietės bei piliakalnis. Prie lankytinų objektų Pūstelninkų ir Putinų kaimuose įrengti informaciniai stendai, kurie padeda orientuotis atvykstantiems svečiams ir stiprina vietos turizmo patrauklumą.

    Renginiai ir socialinės programos

    Ataskaitoje akcentuota bendruomeninė veikla: seniūnija prisidėjo prie kultūrinių, sporto ir edukacinių renginių organizavimo. Minėtas Sūdaviečių etnokultūros asociacijos 20-mečio paminėjimas, bendruomenių šventės, vasaros renginiai „Atgimimo“ parke, šeimų futbolo šventė Prano Mašioto gimtinėje bei festivalis „Oasis Elektronikos oazė miško vidury“.

    Socialinėje dalyje išskirtos užimtumo iniciatyvos, kai viešųjų erdvių priežiūros darbuose dalyvavo įdarbinti jaunuoliai ir ilgalaikiai bedarbiai. Seniūnijos vertinimu, tokios priemonės leidžia greičiau atlikti aplinkos tvarkymo darbus ir suteikia gyventojams praktinės patirties.

    Susitikimo pabaigoje gyventojai turėjo galimybę užduoti klausimų, išsakyti pastabas ir pasiūlymus dėl seniūnijos prioritetų. Aptariant Klausučių krašto ateitį, daugiausia dėmesio skirta kelių būklei, viešųjų erdvių priežiūrai ir bendruomeninių iniciatyvų tęstinumui.

  • Šlavantai–Aleksiejiškė kelias tvarkomas išvien: bendruomenės indėlis leidžia savivaldybei skirti tiek pat lėšų

    Šlavantai–Aleksiejiškė kelias tvarkomas išvien: bendruomenės indėlis leidžia savivaldybei skirti tiek pat lėšų

    Rajono gyventojams kelių būklė išlieka vienu jautriausių kasdienių klausimų, ypač ten, kur vyrauja žvyrkeliai. Savivaldybė pabrėžia, kad kelių priežiūros ir remonto biudžetas ribotas, todėl darbai planuojami pagal kelio būklę, eismo intensyvumą ir nustatytus prioritetus.

    Dėl šios priežasties tvarkymo eilės dažnai sudaromos keleriems metams į priekį, o bendruomenėms tenka laukti. Vis dėlto praktika rodo, kad greitesnių pokyčių galima pasiekti tada, kai prie darbų prisideda ir patys vietos gyventojai.

    Veikia principas: prisideda gyventojai, prisideda ir savivaldybė

    Šlavantų seniūnaitijoje pasirinktas bendradarbiavimo modelis, kai bendruomenės indėlis leidžia savivaldybei skirti analogišką finansavimą iš biudžeto. Savivaldybė teigia laikanti šį principą motyvuojančiu, nes jis leidžia spartinti darbus ir kryptingiau nukreipti lėšas ten, kur poreikis didžiausias.

    Toks požiūris taikomas ir kitose Lietuvos savivaldybėse, ypač tvarkant vietinės reikšmės žvyrkelius. Dažniausiai didžiausią efektą duoda aiškiai suderinti darbų etapai, kai bendruomenė padeda paruošti ruožą, o savivaldybė organizuoja medžiagų atvežimą ir rangos darbus.

    Ką pavyko nuveikti šiame ruože

    Šiuo metu aktyviai tvarkomas apie 3,3 kilometro kelio Šlavantai–Aleksiejiškė ruožas. Dar žiemą Veisiejų seniūnijos darbuotojai iškirto pakelės krūmus ir prie važiuojamosios dalies augusius medžius, kad pagerėtų matomumas ir vanduo turėtų kur nutekėti.

    Seniūnaičio Aivaro Pankevičiaus iniciatyva vėliau buvo sufrezuotos kelio pakraščiuose susidariusios žolynų sankaupos, išvežtas perteklinis gruntas, o greideriu suformuota kelio sankasa. Tai svarbus paruošiamasis etapas, nes be jo supiltas žvyras greičiau išsivažinėja ir nepasiekia planuojamo rezultato.

    Rangovas veža žvyro mišinį: planas – ne mažiau kaip 500 kubinių metrų

    Prie darbų prisideda ir savivaldybė: konkursą laimėjusi UAB „Parama“ pradėjo vežti žvyro mišinį ir jį skleisti labiausiai pažeistose kelio vietose. Skelbiama, kad planuojama išpilti ir išlyginti ne mažiau kaip 500 kubinių metrų žvyro, kad danga taptų lygesnė ir atsparesnė duobėms.

    Pasak savivaldybės, bendras seniūnaitijos, bendruomenės ir rangovo darbas turėtų reikšmingai pagerinti šio kelio pravažumą. Tokie projektai dažnai laikomi pavyzdžiu, kaip vietos iniciatyva gali sutrumpinti kelią nuo problemos įvardijimo iki realių darbų pradžios.

  • „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą efektyvumo didinimą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė teigia, kad net ir kintant finansavimo apimtims pavyko užtikrinti nenutrūkstamą valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir veiklos tęstinumą.

    Pasak įmonės, metų pradžioje sumažėjęs finansavimas pareikalavo greitų sprendimų: buvo peržiūrėti procesai, tiksliau paskirstyti ištekliai ir ieškota būdų mažinti sąnaudų dalį pajamose. Bendrovė nurodo, kad toks valdymas leido išlaikyti pelningumą ir tuo pačiu išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Akcentas – prevencija, o ne pasekmės

    2025 metais „Kelių priežiūra“ daugiau dėmesio skyrė prevenciniams darbams, kad kelių pažaidos būtų pastebimos ir šalinamos anksčiau, kol netapo brangiai kainuojančiomis problemomis. Įmonė teigia didinusi nuolatinės kelių priežiūros darbų apimtis ir intensyvinusi kasdienius darbus, turinčius tiesioginį poveikį eismo saugumui.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių – kelkraščių tvarkymas, pralaidų valymas, žvyrkelių priežiūra ir kiti einamieji darbai, kurie prisideda prie ilgesnio dangų tarnavimo laiko. Bendrovė pabrėžia, kad sistemingas darbas mažina riziką, jog smulkūs defektai virs didesniais pažeidimais, o tai ilgainiui leidžia racionaliau naudoti priežiūros biudžetus.

    Saugumas keliuose ir darbuotojams

    Atskiras dėmesys skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui, ypač didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Įmonė nurodo maksimaliai naudojusi smūgio slopintuvus bei toliau stiprinusi saugumo kultūrą, orientuotą į prevenciją ir rizikų valdymą.

    Tokios priemonės aktualios dėl darbų specifikos: kelių priežiūra dažnai vyksta realiomis eismo sąlygomis, o papildomos apsaugos priemonės mažina incidentų tikimybę. Bendrovė akcentuoja, kad saugumas vertinamas kompleksiškai – nuo darbo organizavimo iki techninių sprendimų parinkimo.

    Daugiau duomenų ir bandomųjų sprendimų

    „Kelių priežiūra“ teigia 2025 metais plėtusi sprendimus, paremtus duomenimis ir bandymais realiomis sąlygomis. Tarp minėtų projektų – fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimai bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovės teigimu, tokie bandymai leidžia priimti sprendimus remiantis matavimais, o ne prielaidomis, ir įvertinti ne tik techninį efektą, bet ir ekonominį pagrįstumą bei poveikį aplinkai. Ši kryptis siejama ir su bendra kelių sektoriaus tendencija daugiau dėmesio skirti viso gyvavimo ciklo kaštams, o ne vien momentiniam darbų įkainiui.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, kuriame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvarumas. Bendrovė pabrėžia, kad nuoseklus planavimas leidžia geriau valdyti prioritetus ir užtikrinti didesnį darbų poveikį visam kelių tinklui.

    Įmonė primena, kad pagrindinė jos veikla – valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Priežiūros kokybė ir apimtys vykdomos vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, o šaltuoju metų laiku ir pavasarį darbų sudėtingumą didina sunkiai prognozuojamos meteorologinės sąlygos, reikalaujančios pasirengimo tiek technika, tiek medžiagomis.

    AB „Kelių priežiūra“ informacija

  • AB „Kelių priežiūra“ ataskaita: 2025 metais augo efektyvumas, daugiau dėmesio skirta prevencijai

    AB „Kelių priežiūra“ ataskaita: 2025 metais augo efektyvumas, daugiau dėmesio skirta prevencijai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, kuriuose akcentuoja didėjusį veiklos efektyvumą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė pabrėžia, kad net kintant finansavimo apimtims buvo užtikrintas paslaugų tęstinumas ir nuosekliai kuriama vertė valstybei.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigė, jog praėję metai dar kartą parodė kasdienio kelininkų darbo svarbą, ypač sudėtingomis žiemos sąlygomis. Pasak jos, ryškėja kryptis į labiau duomenimis grįstą kelių priežiūrą ir šiuolaikinius sprendimus, leidžiančius greičiau reaguoti ten, kur poreikis didžiausias.

    „Praėję metai dar kartą parodė, koks svarbus yra kasdienis kelininkų darbas – ypač sudėtingomis žiemos sąlygomis jie užtikrino, kad žmonės visoje Lietuvoje galėtų saugiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Efektyvumas ir sąnaudų kontrolė

    Bendrovė nurodo, kad 2025 metais išlaikė pelningumą, o veiklos efektyvinimas padėjo mažinti sąnaudų dalį pajamose. Metų pradžioje sumažėjęs finansavimas, pasak įmonės, paskatino peržiūrėti procesus, tiksliau planuoti darbus ir efektyviau paskirstyti išteklius.

    AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus pabrėžė, kad stabilų rezultatą lėmė nuoseklus efektyvinimas ir ūkiškas požiūris. Jo teigimu, racionalus išteklių naudojimas ir aiškūs prioritetai sudaro sąlygas patikimai vykdyti kasdienę priežiūrą ir sistemiškai gerinti kelių tinklo būklę.

    „Nuoseklus veiklos efektyvinimas ir ūkiškas požiūris leidžia užtikrinti stabilų rezultatą ir kurti ilgalaikę vertę“, – sakė dr. Audrius Vaitkus.

    Daugiau prevencijos, mažiau pasekmių taisymo

    2025 metais daugiau dėmesio skirta prevencijai: didintos nuolatinės kelių priežiūros apimtys, kad pažaidos būtų identifikuojamos ir šalinamos dar prieš tampant didesnėmis problemomis. Intensyviau vykdyti kelkraščių tvarkymo, pralaidų valymo, žvyrkelių priežiūros ir kiti darbai, kurie, bendrovės vertinimu, prisideda prie stabilesnės kelių būklės ir ilgesnio dangų eksploatavimo.

    Lygiagrečiai diegti ir realiomis sąlygomis išbandomi sprendimai, kai sprendimų pagrindu tampa matavimai ir stebėsena, o ne prielaidos. Praktikoje tai apima tiek dangų technologijų bandymus, tiek eismo saugumo priemonių parinkimą pagal konkrečių atkarpų rizikas.

    Saugumas ir bandomieji sprendimai

    Atskiras prioritetas skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui: didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose plačiau naudoti smūgio slopintuvai. Bendrovė teigia nuosekliai stiprinusi prevencines praktikas ir rizikų valdymą, kad incidentų tikimybė mažėtų, o darbai keliuose būtų organizuojami saugiau.

    Inovacijų ir tvarumo kryptyje tęsti bandomieji projektai, kuriais siekiama sprendimus grįsti duomenimis ir realiu poveikiu. Tarp minimų krypčių – fluorescencinių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto sprendiniai ir žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, išskiriantis kokybę ir saugumą, efektyvų išteklių naudojimą, pažangių sprendimų diegimą ir tvarią veiklą. Įmonė primena, jog pagrindinė jos veikla yra valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“, o darbai vykdomi vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu.

  • Pagėgiuose su VIA Lietuva aptarė avaringus kelių ruožus: šiemet planuojami tiltų ir atkarpų remontai

    Pagėgiuose su VIA Lietuva aptarė avaringus kelių ruožus: šiemet planuojami tiltų ir atkarpų remontai

    Pagėgių savivaldybėje vasario 12 dieną lankėsi valstybinės kelių infrastruktūros valdytojos „Via Lietuva“ vadovai ir specialistai. Kartu su meru Vaidu Bendaravičiumi jie apžiūrėjo probleminius valstybinės reikšmės kelių ruožus, kurių būklė gyventojams ir vairuotojams kelia daugiausia nepatogumų.

    Susitikime savivaldybė akcentavo saugumo ir susisiekimo sąlygų gerinimo poreikį, o „Via Lietuva“ pristatė jau numatytus darbus bei realistišką jų įgyvendinimo eigą. Aptarta, kur remonto sprendimai gali būti priimti greičiau, o kur procesus lėtina projektavimo, pirkimų ar finansavimo klausimai.

    Tiltai ir pagrindinių atkarpų remontas

    Vienas svarbiausių klausimų buvo krašto kelio Nr. 141 atkarpa nuo Mociškių iki Vilkyškių. „Via Lietuva“ informavo, kad dar šiais metais planuojama sutvarkyti tris tiltus ir maždaug 1 kilometro kelio ruožą, o rangovas šiems darbams jau parinktas.

    Taip pat aptartas rajoninis kelias Nr. 4201, kuriuo važiuojama Natkiškių kryptimi, kur tilto būklė kelia didelių nepatogumų. Nurodyta, kad du anksčiau skelbti pirkimai neįvyko, tačiau finansavimas darbams yra numatytas, o šiuo metu tęsiamos pirkimo procedūros dviejų tiltų remontui šiame kelyje.

    Dėl rajoninio kelio Nr. 4230, vedančio į Plaušvarių kaimą, kapitalinio remonto darbų tęstinumo sprendimai jau priimti ir rangovas parinktas. Darbus planuojama pradėti šiais metais, o užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

    Pėsčiųjų ir keleivių saugumas

    Susitikime daug dėmesio skirta pėsčiųjų infrastruktūrai Pagėgių mieste, ypač Žemaičių gatvės atkarpai, kur pėsčiųjų tako šiuo metu nėra. Pabrėžta, kad tai sukuria kasdienes rizikas gyventojams, tačiau artimiausiu metu valstybės finansavimas šiam projektui nenumatytas.

    Kaip viena realistiškų išeičių aptarta galimybė projektą parengti savivaldybei ir ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Toks kelias leistų greičiau pasirengti sprendimams, jei atsirastų galimybė gauti tikslinį finansavimą.

    Taip pat iškelta problema dėl nesaugių keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo sąlygų autobusų stotelėse kelyje Nr. 4515 Tauragė–Žukai Aušgirių ir Pagenaičių kaimuose. „Via Lietuva“ įsipareigojo įvertinti situaciją vietoje ir pasiūlyti sprendimus, o atskirai aptartas ir pėsčiųjų perėjos apšvietimas Vilkyškiuose, ties Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija.

    Žvyrkelių programa ir greitesni sprendimai

    „Via Lietuva“ atstovai pristatė, kaip Pagėgių savivaldybės teritorijoje planuojamas Žvyrkelių programos įgyvendinimas iki 2029 metų. Nurodyta, kad darbai numatomi keliuose Nr. 4230 Pagėgiai–Plaušvariai, Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė ir Nr. 4229 Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė.

    Diskusijoje taip pat išryškėjo poreikis dalį sprendimų įgyvendinti paprastojo remonto būdu, kai tai leidžia teisinės ir techninės sąlygos. Tokiu būdu dažnai galima greičiau sutvarkyti mažesnės apimties, tačiau kasdieniam saugumui svarbius objektus, pavyzdžiui, autobusų stoteles ar pėsčiųjų perėjas.

    Po susitikimo sutarta tęsti bendradarbiavimą ir nuosekliai sekti, kaip juda pirkimai, projektavimas ir darbų grafikai. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojams svarbiausia aiškūs terminai ir apčiuopiami pokyčiai probleminėse vietose, ypač ten, kur kasdien kyla saugumo rizikos.

  • Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną vykusiame seniūnų pasitarime aptarti svarbiausi artėjančio sezono darbai: vietinių kelių priežiūra, viešųjų erdvių tvarkymas, pasirengimas renginiams ir prevencija, susijusi su gaisrine sauga bei elgesiu prie vandens. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, seniūnijų atstovai ir Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

    Didelė dalis diskusijų sukosi apie vasaros laikotarpį, kai rajone padaugėja poilsiautojų ir renginių, o kartu išauga rizikos: nuo neatsargiai kūrenamų laužų iki incidentų maudyklose. Sutarta, kad informavimas vietose ir gyvas bendravimas su gyventojais turi išlikti viena svarbiausių prevencijos priemonių.

    Prevencija vasarai: vanduo, laužai, poilsio vietos

    Ugniagesiai gelbėtojai pasitarime priminė, kad vasaros sezonu daugiau dėmesio skiriama kaimo turizmo sodyboms, pirtims, poilsio teritorijoms ir renginių vietoms. Akcentuota, kad praktikoje daugiausia problemų kyla dėl elementarių saugos taisyklių nesilaikymo, todėl tikrinimai ir konsultacijos iš anksto gali padėti išvengti nelaimių.

    Taip pat aptartas saugus elgesys prie vandens, ypač maudyklose ir paplūdimiuose, kur vasarą formuojasi didžiausi žmonių srautai. Numatyta atnaujinti informaciją apie saugų maudymąsi ir ją pateikti aiškiai matomuose informaciniuose stenduose, kad taisyklės būtų suprantamos ir atvykstantiems svečiams.

    Pasitarime priminta ir apie augalinių atliekų deginimo bei laužų kūrenimo tvarką: tai neturėtų tapti nuolatiniu atliekų tvarkymo būdu, o ugnį reikėtų kurti tik tam pritaikytose vietose. Seniūnijoms rekomenduota aktyviau reaguoti į pasikartojančius pažeidimus, nes sausros ir vėjo laikotarpiais rizika išauga ypač greitai.

    Kelių būklė: apvažiavimai ir sunkiasvoris transportas

    Vienas svarbiausių seniūnijų rūpesčių išliko vietinių kelių būklė po žiemos. Nors pavasarį vykdomi profiliavimo, žvyravimo ir išdaužų taisymo darbai, dalyje vietovių situaciją apsunkina sunkiasvoris transportas, kuriam žvyrkeliai dažnai nėra pritaikyti.

    Daug dėmesio skirta Dusetų seniūnijai, kur dėl krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas remonto išaugo eismas per Antalieptę, Naršėnus, Sadūnus ir kitas vietoves. Pabrėžta, kad apvažiavimai neturi virsti ilgalaikiu vietos gyventojų nepatogumu, todėl svarbu fiksuoti kelių būklės pokyčius ir su rangovais tartis dėl pažeistų ruožų atstatymo.

    Salako seniūnijoje, seniūną pavadavusio atstovo teigimu, darbai vyko intensyviai: iki balandžio pabaigos išvežta apie 1 800 kubinių metrų žvyro ir suprofiliuota apie 66 kilometrus kelių. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad ne visur tenkina asfalto išdaužų remonto terminai ir darbų kokybė, todėl seniūnijos tikisi tikslesnio planavimo ir aiškesnės atsakomybės.

    Imbrado seniūnijoje pavasarį profiliavimo darbų apimtys viršijo 300 kilometrų, kai kurie ruožai tvarkyti pakartotinai. Tačiau seniūnai akcentavo ir kitą pusę: pagerėjus dangai, dalis vairuotojų linkę viršyti saugų greitį, o tai spartina žvyrkelių dėvėjimąsi, didina nelygumus ir dulkėtumą.

    Kalbėta ir apie dulkėtumo mažinimo priemones ten, kur eismas padidėjo dėl apvažiavimų ar darbų. Sutarta ieškoti galimybių lanksčiau perskirstyti resursus ir reaguoti į realius transporto srautų pokyčius, kad labiausiai apkrauti ruožai neliktų be priežiūros.

    Viešosios erdvės, kapinės ir renginiai: darbų pikas prieš sezoną

    Pasitarime apžvelgti ir kasmetiniai pavasario darbai: tvarkomos viešosios erdvės, parkai, pakrantės, maudyklos, kapinės, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, lieptai. Seniūnijoms tai yra laikotarpis, kai per trumpą laiką reikia atlikti daug smulkių, bet kasdienę gyvenimo kokybę lemiančių darbų.

    Dusetų seniūnijoje aptarti maudyklų paruošimo klausimai, įskaitant smėlio atvežimą ir planuojamą meldų valymą. Taip pat pristatyti planai dėl Sartų pakrantės projekto, kurio vizualizacijos jau parengtos, o artimiausiu metu numatoma informaciją pateikti visuomenei.

    Turmanto seniūnijoje dėmesys skirtas kapinių ir viešųjų erdvių priežiūrai, prie didesnių kapinių pastatyti biotualetai. Salako seniūnijoje tęsiami tvoros tvarkymo darbai kapinėse, o paraleliai ruošiamasi Salako miestelio 530 metų jubiliejui, todėl planuojama daugiau aplinkos tvarkymo ir gėlynų sodinimo darbų.

    Zarasų seniūnijoje aptarti miesto darbai: remontuojami lieptai, dažomi suolai, tvarkomos gatvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Taip pat numatyta atnaujinti įvažiuojant į miestą esantį Zarasų užrašą bei tvarkyti infrastruktūros elementus, kurie labiausiai pastebimi atvykstantiems svečiams.

    Atskira tema tapo atliekų tvarkymas: seniūnai atkreipė dėmesį, kad prie kapinių esantys konteineriai neretai perpildomi, todėl būtina tikslinti išvežimo organizavimą ir kontrolę. Gyventojai taip pat laukia stambiagabaričių atliekų surinkimo grafiko, kuris daugelyje vietovių jau tapęs kasmetiniu poreikiu.

    Pasitarime paliestas ir invazinių Sosnovskio barščių naikinimas, pabrėžiant, kad darbų kokybė turi būti vertinama pagal realų rezultatą, o ne formaliai priimant paslaugą. Sutarta griežčiau tikrinti, ar atlikti veiksmai duoda matomą poveikį ir ar reikia pakartotinių priemonių.

    Seniūnai taip pat aptarė artėjančius bendruomenių renginius ir dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, kurios kai kuriose vietovėse leidžia atgaivinti apleistas erdves. Kartu iškelti klausimai dėl prastos būklės nenaudojamų pastatų, priklausančių bažnyčiai, kurių išsaugojimui reikės bendrų sprendimų su savininkais.

    Pasitarimo pabaigoje akcentuota ir žmogiškųjų išteklių problema: vasarą seniūnijoms ypač reikia žmonių šienavimui, šiukšlių rinkimui ir viešųjų erdvių priežiūrai, tačiau darbuotojų trūkumas didėja. Jei pagalbininkų bus mažiau, savivaldybei gali tekti ieškoti papildomo finansavimo arba daugiau paslaugų pirkti iš išorės.

    Susitikime aptarti ir kvalifikacijos kėlimo klausimai, pabrėžiant, kad seniūnų darbas apima ne tik ūkinius, bet ir socialinius bei teisinius aspektus. Taip pat primintas birželio 12 dieną Anykščiuose vyksiantis Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos suvažiavimas, kuriame bus sprendžiami organizaciniai ir atstovavimo klausimai.

    Pasitarime sutarta, kad bendras tikslas išlieka aiškus: rajonas vasarą turi pasitikti tvarkingas, saugus ir patogus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Tam reikės nuoseklaus kelių priežiūros, prevencijos ir viešųjų erdvių tvarkymo koordinavimo tarp seniūnijų, savivaldybės ir atsakingų tarnybų.

  • Zarasų rajono keliams – konkretūs „Kelių priežiūros“ planai: provėžos, dulkėtumas ir asfaltas

    Zarasų rajono keliams – konkretūs „Kelių priežiūros“ planai: provėžos, dulkėtumas ir asfaltas

    Susitikime – darbų planai Zarasų rajone

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su AB „Kelių priežiūra“ atstovais, kuriame aptarti šių metų darbai ir svarbiausi kelių būklės klausimai. Susitikime dalyvavo savivaldybės merė Nijolė Guobienė, administracijos ir infrastruktūros specialistai bei naujai pristatytas Rytų regiono vadovas Šarūnas Gustas.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo suderinti prioritetus: kur pirmiausia tvarkyti dangą, kaip spręsti žvyrkelių dulkėtumą ir kokių sprendimų reikia probleminėse atkarpose. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojams svarbu ne tik planai, bet ir aiškus darbų grafikas bei grįžtamasis ryšys.

    Provėžoms – apie 18 000 kv. m remonto

    Vienas svarbiausių šių metų akcentų – vadinamojo dešiniojo rato provėžų ir pažaidų tvarkymas krašto keliuose. Tai dangos vietos, kurios dėl intensyvaus transporto ir apkrovų dažniausiai dyla dešiniojo rato vėžėje, arčiau kelkraščio, todėl didėja akvaplanavimo ir dangos irimo rizika.

    AB „Kelių priežiūra“ nurodė, kad Zarasų rajone pagal šią programą numatyta sutvarkyti apie 18 000 kvadratinių metrų pažaidų ruožuose, siekiančiuose apie 70–80 kilometrų. Prioritetiniai keliai, kuriuose numatomi darbai, yra Zarasai–Bradesiai–Obeliai, Vilnius–Švenčionys–Zarasai ir Bradesiai–Dusetos–Daugailiai.

    Žvyrkelių dulkėtumas – sprendimai gyvenvietėse

    Kita aptarta tema – žvyrkelių dulkėtumo mažinimas, ypač ten, kur keliai eina greta gyvenamųjų namų. Savivaldybė pažymėjo, kad dulkėtumas vasarą tampa ne tik nepatogumu, bet ir sveikatos, matomumo bei aplinkos kokybės klausimu.

    AB „Kelių priežiūra“ informavo apie planuojamą pilotinį sprendimą, kai dulkėtumui mažinti būtų naudojamas kalcio chlorido tirpalas. Konkretūs ruožai dar derinami su Via Lietuva, tačiau savivaldybė pateikė prioritetinių vietovių informaciją ir paprašė į ją atsižvelgti tvirtinant galutinį darbų sąrašą.

    Probleminės atkarpos: nuo nusėdimo iki pralaidumo

    Daug dėmesio skirta keliui Dusetos–Užpaliai–Vyžuonos, konkrečiai atkarpai tarp Dusetų ir Užtiltės, kur fiksuotas asfalto dangos nusėdimas. Kelininkai informavo, kad vietoje lokalių taisymų planuojama asfaltuoti visą ruožą, siekiant ilgaamžiškesnio rezultato.

    Taip pat aptarta kelio Lupenka–Turmantas–Tilžė situacija: atlikti vandens nuvedimo darbai, kelias šiuo metu pravažiuojamas lengvuoju ir gelbėjimo tarnybų transportu, tačiau vis dar nėra pritaikytas sunkiasvorių eismui. Pasak susitikimo dalyvių, ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti saugų pralaidumą ir sumažinti rizikas.

    Gyvenviečių kasdienybė: vanduo ant dangos ir didėjantys srautai

    Antazavėje išskirta problema, kai dėl paaukštėjusių kelkraščių vanduo kaupiasi ant asfalto ir spartina dangos irimą. Planuojama profiliuoti kelkraščius, valyti griovius ir vandens nuvedimo sistemas, o po to tvarkyti asfalto išdaužas.

    Susitikime atkreiptas dėmesys ir į Antalieptės centrą, kur kelio Vencavai–Antalieptė būklė prastėja dėl išaugusio sunkiasvorio transporto srauto. AB „Kelių priežiūra“ įsipareigojo stebėti situaciją ir, atsiradus naujoms pažaidoms, reaguoti operatyviai.

    Bendradarbiavimas ir grįžtamasis ryšys

    Rytų regiono vadovas Šarūnas Gustas pabrėžė, kad kelių priežiūros kokybė tiesiogiai priklauso nuo savalaikės informacijos apie realias problemas ir aiškaus savivaldybės įvardytų prioritetų sąrašo. Pasak jo, tik atviras dialogas leidžia greičiau pastebėti rizikas ir priimti praktiškus sprendimus.

    Merė Nijolė Guobienė teigė, kad bendradarbiavimas pastaruoju metu tapo operatyvesnis, o pasikeitimai Zarasų meistrijoje įnešė daugiau konkretumo. Susitikimo pabaigoje sutarta palaikyti nuolatinį ryšį, kad darbai būtų derinami su realiais gyventojų poreikiais ir eismo saugumo situacija.