Tag: Žydai

  • Tyrimas: islamas gali tapti didžiausia pasaulio religija jau 2035-aisiais

    Tyrimas: islamas gali tapti didžiausia pasaulio religija jau 2035-aisiais

    Islamas, remiantis naujausiomis demografinėmis prognozėmis, gali tapti didžiausia pasaulio religija jau 2035 metais – tuomet musulmonų skaičius turėtų aplenkti krikščionis maždaug 50 mln. žmonių.

    Tokią išvadą pateikia „Pew Research Center“ projekcijos, apimančios didžiųjų pasaulio religijų pokyčius 2020–2070 metais.

    Prognozuojama, kad musulmonų dalis pasaulio gyventojų augs greičiau nei bendra planetos populiacija. Per laikotarpį nuo 2020 iki 2070 metų musulmonų skaičius, skaičiuojama, išaugs daugiau kaip 80 proc.

    Tuo pačiu numatoma, kad krikščionių skaičius pasaulyje taip pat didės, nors Europoje ir JAV jų gali mažėti. Didžiausia krikščionybės plėtra prognozuojama Afrikoje į pietus nuo Sacharos.

    Kur augs musulmonų dalis

    Skaičiuojama, kad iki 2070 metų musulmonų pasaulyje gali būti daugiau nei 3,6 mlrd., o jų dalis globalioje populiacijoje išaugtų nuo 26 proc. iki 36 proc.

    Azija turėtų išlikti regionu, kuriame gyvens daugiausia musulmonų, tačiau sparčiau augsianti populiacija Afrikoje į pietus nuo Sacharos reikšmingai padidins šio žemyno svarbą. Prognozuojama, kad žemyno dalis tarp pasaulio musulmonų gali kilti nuo 18 proc. 2020 metais iki 27 proc. 2070 metais.

    Tuo metu Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono dalis, nors absoliutus skaičius ir augs, turėtų mažėti – nuo 59 proc. iki 50 proc.

    Pagal atskirų valstybių prognozes, Pakistanas iki 2070 metų gali aplenkti Indoneziją ir tapti šalimi su didžiausia musulmonų populiacija – apie 461 mln. gyventojų. Antroje vietoje numatoma Indija (apie 334 mln.), po jos – Nigerija.

    Europoje musulmonų dalis, prognozuojama, didės dėl gyventojų augimo: nuo 6 proc. 2020 metais iki 13 proc. 2070 metais. Tarp šalių, kuriose laukiami ryškesni pokyčiai, minimos Švedija ir Prancūzija.

    Šiaurės Amerikoje musulmonų skaičius, skaičiuojama, per tą patį laikotarpį gali augti nuo maždaug 6 mln. iki 20 mln.

    Krikščionybė augs, bet geografija keisis

    Nors Europoje ir JAV krikščionių skaičius, kaip teigiama prognozėse, turėtų mažėti, globaliai krikščionybė vis tiek gali augti.

    Iki 2070 metų pasaulyje prognozuojama beveik 3 mlrd. krikščionių – tai būtų apie 30 proc. daugiau nei 2020 metais. Vis dėlto jų dalis pasaulio populiacijoje, skaičiuojama, išliktų panaši – apie 29 proc.

    Didžiausias augimo variklis turėtų būti Afrika į pietus nuo Sacharos – prognozuojama, kad iki 2070 metų daugiau nei pusė pasaulio krikščionių gali gyventi būtent šiame regione.

    Taip pat numatoma, kad Kongo Demokratinė Respublika gali aplenkti JAV ir tapti šalimi, kurioje bus daugiausia krikščionių – apie 299 mln.

    Europoje krikščionių skaičius, prognozuojama, mažės dėl gyventojų skaičiaus traukimosi ir religingumo mažėjimo: nuo 505 mln. 2020 metais iki 324 mln. 2070 metais.

    JAV prognozuojamas sumažėjimas nuo 217 mln. iki 174 mln., o krikščionys, skaičiuojama, gali tapti mažuma (nukristi žemiau pusės populiacijos) iki 2065 metų. Kanadoje ši riba, kaip teigiama projekcijose, gali būti pasiekta jau apie 2030 metus.

    Žydų populiacijos centras gali persikelti į Izraelį

    Prognozėse teigiama, kad iki 2070 metų Izraelyje gali gyventi didžioji dalis pasaulio žydų, nes jų skaičius JAV ir Europoje mažės.

    Skaičiuojama, kad Izraelio dalis pasaulio žydų populiacijoje galėtų išaugti nuo 46 proc. 2020 metais iki 62 proc. 2070 metais. Žydų skaičius šalyje, prognozuojama, augtų nuo 6,8 mln. iki 11,1 mln., daugiausia dėl didesnio gimstamumo.

    JAV dalis pasaulio žydų populiacijoje gali kristi nuo 39 proc. iki 26 proc., o Europoje – nuo 9 proc. iki 5 proc.

    Globaliai žydų skaičius, prognozuojama, didės nuo 15 mln. iki 18 mln., tačiau lėčiau nei pasaulio gyventojų skaičius, todėl jų dalis pasaulio populiacijoje gali nežymiai mažėti – nuo 0,19 proc. iki 0,17 proc.

    Ataskaitoje pažymima, kad skaičiavimai paremti religine tapatybe ir paprastai neapima žmonių, kurie žydais save laiko dėl kultūrinių ar šeimos priežasčių, bet religijos nepraktikuoja.

    Kas lemia šiuos pokyčius

    Skirtingus religinių grupių augimo tempus labiausiai lemia gyventojų amžiaus struktūra ir gimstamumas: bendruomenės, kuriose daugiau jaunų žmonių, paprastai auga sparčiau.

    2020 metais musulmonų vidutinis amžius siekė 24 metus, kai ne musulmonų – 33. Tai reiškia, kad musulmonų bendruomenėse didesnė dalis žmonių yra vaisingo amžiaus arba jam artėja.

    2020–2025 metais, skaičiuojama, musulmonėms gimė apie 252 mln. vaikų, o krikščionėms – apie 208 mln.

    Skiriasi ir žydų bendruomenių demografiniai rodikliai: Izraelyje žydų moterų gimstamumas vidutiniškai siekia tris vaikus, o JAV – apie 1,5, be to, JAV žydų populiacija yra vyresnė.

    Prognozėse atkreipiamas dėmesys ir į religijos atsisakymą kai kuriose Vakarų šalyse – tai prisideda prie krikščionių skaičiaus mažėjimo atskiruose regionuose. Tuo metu tarp musulmonų tikėjimo keitimas, vertinama, yra gerokai retesnis: skaičiuojama, kad 99 proc. musulmonų, taip užaugusių, ir suaugę toliau taip save identifikuoja.

    Taip pat pabrėžiama, kad šių projekcijų nereikėtų traktuoti kaip religijų „varžybų“: vienos religijos dalies mažėjimas nebūtinai reiškia, kad mažės ir jos išpažinėjų skaičius.