CP v2

Tag: Žydėjimas

  • Bitės neatskrenda, o medžiai žydi? Viena kofeino tabletė gali pakeisti derlių iš esmės

    Bitės neatskrenda, o medžiai žydi? Viena kofeino tabletė gali pakeisti derlių iš esmės

    Pavasarį sodai dažnai paskęsta žieduose, tačiau tai dar negarantuoja gausaus derliaus. Vaismedžiams ir uogakrūmiams būtinas apdulkinimas, o kai šaltas, vėjuotas ar lietingas oras sutrikdo vabzdžių aktyvumą, užuomazgų gali susidaryti gerokai mažiau.

    Apdulkinimas ypač svarbus obelims, kriaušėms, vyšnioms, trešnėms ir slyvoms, nes be vabzdžių dalis žiedų taip ir lieka nevaisingi. Praktikoje sodininkai dažniausiai pirmiausia ieško paprastų būdų, kaip privilioti bites ir kitus apdulkintojus į sklypą, kol dar tęsiasi žydėjimas.

    Kas iš tiesų vilioja bites?

    Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad kai kurių augalų nektare natūraliai pasitaiko kofeino pėdsakų, kurie gali paveikti bičių elgesį. Tyrimai rodo, kad mažos kofeino koncentracijos gali sustiprinti bičių „prisirišimą“ prie kvapo ir paskatinti jas grįžti prie tų pačių žiedų.

    Dėl šios priežasties kai kurie sodininkai eksperimentuoja su labai silpnais kofeino tirpalais, imituodami nektaro signalą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nėra stebuklinga priemonė nuo visų problemų, o rezultatas priklauso ir nuo oro, ir nuo bičių šeimų stiprumo, ir nuo bendros aplinkos.

    Kaip naudojamas kofeino tirpalas sode?

    Vienas iš praktikų minimų variantų yra paruošti labai silpną kofeino tirpalą ir pasiūlyti jį kaip gėrimą apdulkintojams. Tokiu atveju naudojama gertuvė ar negilus indas su vandeniu, pakabintas ar pastatytas netoli žydinčių šakų, kad vabzdžiams būtų patogu pasiekti.

    Kitas būdas, apie kurį kalba sodininkai, yra purškimas ant šakų žydėjimo metu, stengiantis nepersistengti su kiekiu. Specialistai pabrėžia, kad purškimo metu būtina vengti bet kokių mišinių su insekticidais, o procedūras planuoti taip, kad jos nekeltų papildomo streso vabzdžiams.

    Ką būtina įvertinti, kad nepakenktumėte?

    Ne kiekviena „tabletė su kofeinu“ yra vien kofeinas, todėl bet kokie nereceptiniai vaistai sodui kelia rizikų dėl papildomų veikliųjų medžiagų. Jei vis dėlto renkamasi kofeino idėja, saugiausia orientuotis į aiškios sudėties produktus ir labai mažas koncentracijas, nes per stiprūs tirpalai gali veikti priešingai.

    Dar svarbiau nepamiršti ilgalaikių sprendimų, kurie realiai didina apdulkintojų gausą. Sode padeda įvairūs medingieji augalai, vandens šaltinis, kuo mažiau chemijos žydėjimo metu ir vietos, kur vabzdžiai galėtų slėptis ar peržiemoti.

    Jei apdulkintojų visai nematyti, verta pasidomėti ir platesnėmis priežastimis: vėlyvomis šalnomis, ilgalaikiais krituliais, aplinkinių laukų purškimais ar bičių šeimų sumažėjimu regione. Tokiais atvejais vienkartinė priemonė retai išsprendžia problemą, o didžiausią efektą duoda kelių priemonių derinys.

  • Skruzdėlės ant bijūnų gąsdina? Štai ką jos iš tiesų daro ir kada tai jau pavojingas ženklas

    Skruzdėlės ant bijūnų gąsdina? Štai ką jos iš tiesų daro ir kada tai jau pavojingas ženklas

    Pavasarį ir vasaros pradžioje ant bijūnų pumpurų dažnai pasirodo skruzdėlės, todėl dalis sodininkų griebiasi purškalų. Tačiau dažniausiu atveju tai nėra kenkėjai, o natūralios augalo ir vabzdžių sąveikos pasekmė.

    Bijūnų pumpurai ir jų apsauginės dalys išskiria saldžias sultis, kurios vilioja skruzdėles kaip greitas energijos šaltinis. Dėl to jos susirenka ant pumpurų, o žiedams prasiskleidus paprastai greitai dingsta, nes saldžių išskyrų sumažėja.

    Kenkia ar padeda?

    Dažnai kartojamas mitas, kad skruzdėlės graužia pumpurus ar trukdo žydėjimui. Iš tiesų jos daugiausia tiesiog renka saldžias išskyras, o paties žiedo ar lapų paprastai nepažeidžia.

    Kai kuriais atvejais skruzdėlės net gali turėti netiesioginės naudos: gindamos maisto šaltinį jos nuveja dalį kitų smulkių vabzdžių. Vis dėlto tai nėra būtina bijūnų žydėjimo sąlyga, todėl skruzdėlių buvimas savaime nereiškia, kad augalas bus sveikesnis.

    Kada tai signalas apie bėdą?

    Sunerimti verta tada, kai skruzdėlių gausu ne tik ant pumpurų, bet ir ant jaunų ūglių, lapų bei žiedkočių, ypač jau po žydėjimo. Tokiu atveju verta atidžiai apžiūrėti, ar nėra amarų.

    Skruzdėlės dažnai „prižiūri“ amarus, nes minta jų išskiriama lipčiaus medžiaga ir mainais juos saugo nuo plėšrūnų. Amarai augalą jau silpnina realiai: siurbia sultis, gali deformuoti lapus, stabdyti augimą ir bloginti žydėjimą.

    Dar viena retesnė problema kyla, jei skruzdėlės įsikuria prie pat bijūno šaknų ir suformuoja urvus. Tada šaknys gali prasčiau kontaktuoti su dirva, augalas sunkiau pasisavina vandenį ir maisto medžiagas, o krūmas akivaizdžiai skursta.

    Jei ant bijūnų matote tik pavienes skruzdėles ant pumpurų, dažniausiai užtenka stebėti situaciją ir neskubėti naudoti chemijos. Jei kartu aptinkate amarų ar krūmas pradeda silpti, tuomet tikslinga spręsti būtent amarų kontrolę ir gerinti augalo priežiūros sąlygas.

  • Juka gausiai žydės visą vasarą: gegužę padarykite tai, o trąšų klaidos gali ją pražudyti

    Juka gausiai žydės visą vasarą: gegužę padarykite tai, o trąšų klaidos gali ją pražudyti

    Juka karolininė, dar vadinama sodo juka, yra viena ištvermingiausių dekoratyvinių daugiamečių, tačiau gausų žydėjimą dažniausiai lemia ne trąšų gausa, o saikas. Gegužę augalas ruošiasi formuoti žiedynstiebius, todėl būtent šiuo metu jam praverčia lengvas, subalansuotas pamaitinimas ir tinkamai parinktos sąlygos.

    Svarbiausia taisyklė – juka geriau pakelia sausrą nei perteklinę drėgmę. Įsitvirtinusios, suaugusios jukos paprastai laistomos tik tada, kai dirva visiškai išdžiūsta, nes užmirkimas skatina šaknų puvimą ir grybinį pažeidžiamumą. Pavasarį taip pat verta pašalinti pagulusius ar pažeistus lapus, kad kerelis greičiau atsinaujintų.

    Kada ir kuo tręšti gegužę?

    Jukai pakanka tręšti 2–3 kartus per sezoną, o viena svarbiausių datų yra gegužės pabaiga, kai augalas artėja prie žydėjimo fazės. Praktikoje tinka silpnesnės koncentracijos trąšos, skirtos sukulentams, arba švelnios, lėtai veikiančios organinės priemonės, kurios neperkrauna augalo azotu.

    Jei renkatės natūralesnį kelią, dažnai naudojamas biohumusas ar mineralinės kilmės priedai, gerinantys dirvos struktūrą. Namų sąlygomis sodininkai neretai pasitelkia kalio šaltinius, nes būtent kalis siejamas su žydėjimo kokybe ir augalo atsparumu, tačiau svarbu nepersistengti ir visada tręšti į drėgną, bet ne šlapią dirvą.

    Namų trąšos: kas veikia, o kas rizikinga?

    Vienas populiarių būdų – švelnus užpilas iš bananų žievių ir vandens, kartais papildomas nedideliu kiekiu ryžių. Tokios priemonės laikomos pagalbinėmis, tačiau jos nepakeičia pagrindinio principo: juka nemėgsta intensyvaus maitinimo, todėl svarbiau reguliarumas ir saikas, o ne didelės dozės.

    Kai kurie sodininkai prie kerelio įmaišo sutrintų kiaušinių lukštų, o pelenus naudoja itin saikingai, kaip silpnai šarminę priemonę. Čia svarbu atsiminti, kad dirvožemio reakcijos keitimas turi būti apgalvotas, o trąšos neturi virsti eksperimentu, galinčiu sutrikdyti maisto medžiagų pasisavinimą.

    Dažniausios klaidos, dėl kurių juka nežydi

    Didžiausia klaida – per dažnas tręšimas, ypač azotu turtingomis trąšomis. Tokiu atveju juka gali intensyviai auginti lapų rozetę, bet žiedynų taip ir nesukrauti, o lapai ilgainiui pradeda minkštėti ir virsti, augalas tampa jautresnis ligoms.

    Kita rizika – vėlyvas tręšimas vasaros pabaigoje azotu, kai augalas turėtų ruoštis ramybės laikotarpiui. Jei norite sustiprinti juką po žydėjimo, vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį tinka tik azoto neturinčios priemonės, kad augalas spėtų subręsti ir geriau peržiemotų.

    Taip pat verta įvertinti dirvos pH, nes juka geriau jaučiasi neutralioje ar švelniai šarminėje terpėje. Jei dirva nuolat rūgštinama netinkamomis trąšomis, augalui darosi sunkiau pasisavinti svarbius elementus, o tai atsiliepia ir lapų standumui, ir žydėjimo gausai.

  • Gaura užkariauja sodus: motylių žiedai žydi iki rudens, bet viena klaida viską sugadina

    Gaura užkariauja sodus: motylių žiedai žydi iki rudens, bet viena klaida viską sugadina

    Gaura, dar vadinama Lindheimerio gaura, vis dažniau pasirenkama gėlynuose dėl lengvo, ažūriško vaizdo ir žiedų, primenančių mažus drugelius. Ši daugiametė gėlė išsiskiria ilgu žydėjimu ir tuo, kad puikiai tinka natūralistiniams, kaimiško stiliaus bei vabzdžiams palankiems sodams.

    Botanikai gaurą sieja su Šiaurės Amerikos prerijomis, todėl ji geriausiai jaučiasi šviesoje ir šilumoje. Žiedai dažniausiai būna balti arba rožiniai, o žydėjimas tęsiasi nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai sąlygos palankios.

    Kur sodinti, kad žydėtų ilgai

    Gaurai svarbiausia saulėta, nuo vėjo kiek įmanoma apsaugota vieta, nes aukštesnės veislės gali išgulti. Pusiau pavėsyje ji taip pat augs, tačiau paprastai sukraus mažiau žiedpumpurių ir žydėjimas bus kuklesnis.

    Dirvai keliami paprasti, bet principiniai reikalavimai: ji turi būti laidi, neužmirkstanti, vidutiniškai drėgna. Jei žemė sunki ir molinga, verta įmaišyti smėlio ar žvyro, kad šaknys nepatirtų drėgmės pertekliaus, nes tai viena dažniausių nesėkmių priežasčių.

    Didžiausia klaida, kurią daro sodininkai

    Gaurą reikėtų sodinti į gerai apgalvotą vietą, nes ji prastai pakelia persodinimą. Šaknų sujudinimas dažnai pristabdo augimą, o kartais augalas apskritai nusilpsta ir blogiau peržiemoja.

    Taip pat dažnai persistengiama laistant: gaura pakankamai atspari trumpalaikei sausrai, todėl nuolatinė drėgmė jai kenkia labiau nei keli sausesni tarpsniai. Intensyviau laistyti verta tik žydėjimo metu ir per ilgas, itin sausas vasaros dienas.

    Genėjimas ir žiemojimas Lietuvos sąlygomis

    Norint kompaktiškesnio kerelio ir gausesnio žydėjimo, gaurą verta reguliariai genėti. Praktikoje tai reiškia pavasarinį patrumpinimą prieš aktyvų augimą ir nužydėjusių žiedynų šalinimą sezono metu, kad augalas energiją skirtų naujiems žiedams.

    Ši gėlė laikoma dalinai atsparia šalčiui ir, priklausomai nuo veislės bei mikroklimato, gali peržiemoti grunte. Vis dėlto jaunesnius augalus saugiau pridengti mulčiu, o atvirose vietose pasirūpinti papildoma apsauga, nes pavojingiausi ne tik šalčiai, bet ir permainingos žiemos su atodrėkiais bei užmirkimu.

    Tręšimo paprastai nereikia, ypač jei dirva nėra visiškai skurdi, nes per daug maisto medžiagų gali skatinti vešlią lapiją žiedų sąskaita. Dėl lengvo, judraus silueto gaura gražiai dera su varpiniais augalais ir kitomis ilgažydėmis daugiametėmis gėlėmis, o jos žiedai pritraukia apdulkintojus.