CP v2

Tag: Žydintys augalai

  • Ne gėlynas, o balkonas: ši kvapni „kocimiętka“ greitai sužavi ir ištveria karščius

    Ne gėlynas, o balkonas: ši kvapni „kocimiętka“ greitai sužavi ir ištveria karščius

    Balkono augalai gali visiškai pakeisti erdvę, o tam nebūtina turėti didelio gėlyno. Vis dažniau dėmesį pritraukia kocimiėtka, kuri tinka vazonams, greitai suveša ir skleidžia ryškų aromatą.

    Kocimiėtka vertinama dėl atsparumo ir dekoratyvumo: pilkšvai žali lapai bei smulkūs žiedai sukuria lengvą, natūralų vaizdą. Ji paprastai ištveria saulę ir trumpalaikį perdžiūvimą, todėl tinka ir tiems, kurie ne visada prisimena laistyti laiku.

    Kaip parinkti vazoną?

    Kad kocimiėtka vazone augtų vešliai, svarbiausia užtikrinti vietos šaknims ir gerą vandens nutekėjimą. Vazonas turėtų turėti drenažo skylutes, nes užmirkimas yra dažna priežastis, kodėl augalas ima skursti.

    Sodinant kelių sodinukų kompoziciją, verta palikti maždaug 30 centimetrų tarpus, kad kerai nesusispaustų ir nekonkuruotų dėl maisto medžiagų. Patogiausia rinktis lengvą, laidų substratą, kuris po laistymo greitai nepermirktų.

    Saulė, laistymas ir žydėjimas

    Daugiausia aromato ir tankiausią formą kocimiėtka įgauna saulėtoje vietoje: kuo daugiau šviesos, tuo augalas būna kompaktiškesnis. Pusiau pavėsyje ji taip pat augs, tačiau žydėjimas gali būti kuklesnis.

    Laistyti geriausia tik tada, kai žemė akivaizdžiai pradžiūsta. Kocimiėtka dažniausiai geriau toleruoja vandens trūkumą nei perteklių, todėl saugiausia vengti dažno ir gausaus laistymo.

    Kodėl ji taip vilioja?

    Vienas iš ryškiausių šio augalo privalumų yra kvapas, dėl kurio kocimiėtka dažnai tampa balkono akcentu. Ji taip pat lengvai įsilieja į mišrias kompozicijas su kitais balkoniniais augalais ir dera tiek moderniose, tiek klasikiniuose sprendimuose.

    Dar viena įdomi savybė ta, kad kocimiėtka gali pritraukti kates, kurios į jos aromatą reaguoja ypač jautriai. Dėl to, jei balkonas lengvai pasiekiamas gyvūnams, verta įvertinti, ar tai netaps netikėtu rūpesčiu.

  • Žali žiedai užkariauja sodus: 11 įspūdingų augalų ir svarbiausios priežiūros taisyklės

    Žali žiedai užkariauja sodus: 11 įspūdingų augalų ir svarbiausios priežiūros taisyklės

    Netikėta, bet elegantiška tendencija

    Žaliai žydintys augalai vis dažniau pasirenkami ne tik kolekcininkų, bet ir įprastuose soduose bei balkonuose. Subtilūs, žalsvi žiedai kuria modernų, ramesnį vaizdą ir lengvai įsilieja į natūralistinio apželdinimo kryptį.

    Tokie augalai ypač tinka tada, kai norisi „neperkrauti“ gėlyno spalvomis, bet išlaikyti prabangos įspūdį. Žalsvi atspalviai gerai dera su baltais, kreminiais, violetiniais ir tamsiai bordo žiedais.

    11 augalų, kurie žydi žaliai

    Vieni įspūdingiausių pasirinkimų yra airiškieji varpeliai, išsiskiriantys varpelių formos, žalsvais žiedynais. Taip pat dėmesio vertas tulpės kultivaras „Spring Green“, kuriame žalia spalva persipina su baltais žiedlapiais.

    Neįprastą formą suteikia rudbekija „Green Wizard“, kurios žiedai neturi įprastų vainiklapių ir atrodo itin grafiškai. Norint ryškesnio žalsvai citrininio akcento, dažnai pasirenkami kardeliai „Green Star“.

    Vasaros gėlynuose išsiskiria puošnioji cīnija „Envy“, vertinama dėl sodrios žalsvos spalvos ir didesnių žiedų. Kvapą vakarais sustiprina dekoratyvinis tabakas „Lime Green“, todėl jis dažnai sodinamas terasose ir prie poilsio zonų.

    Kambariniam ar oranžerijų augintojui įdomus amarilis „Evergreen“, pasižymintis geltonai žalsvu atspalviu. Tuo metu petunija „Sophistica Lime Green“ dažnai auginama vazonuose, nes dekoratyviai atrodo ir balkonuose, ir prie įėjimų.

    Ankstyvesniam sezonui tinka eleboras „Green Gambler“, kurio žiedai gali būti stambūs ir ilgai išliekantys. Dar vienas išskirtinis pasirinkimas yra ežiuolė „Green Jewel“, kuri gali maloniai kvepėti ir priminti didesnes ramunes.

    Žalsvos spalvos mėgėjams taip pat patinka šluotelinė hortenzija „Little Lime“, formuojanti kūgiškus žiedynus. Ji dažnai derinama su dekoratyvinėmis žolėmis, nes sukuria lengvą, šiuolaikišką kompoziciją.

    Kaip prižiūrėti, kad spalva neišbluktų

    Nors skirtingos rūšys turi savų reikalavimų, daugeliu atvejų žaliai žydintiems augalams palankus pusiau pavėsis. Per kaitri saulė gali spartinti žiedų spalvos blukimą, tačiau visiška paunksmė neretai mažina žydėjimo gausą.

    Dirvai svarbiausia laidumas ir organinių medžiagų gausa, kad šaknys negautų perteklinės drėgmės, bet turėtų pakankamai maisto medžiagų. Auginant vazonuose verta pasirūpinti drenažu, nes užmirkimas yra viena dažniausių žydinčių augalų nykimo priežasčių.

    Laistymas turi būti reguliarus, ypač sausros laikotarpiais, tačiau geriau laistyti rečiau ir gausiau, nei dažnai po truputį. Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje ir mažina temperatūros svyravimus šaknų zonoje.

    Žydėjimo laikas priklauso nuo augalo: kardeliai dažniausiai žydi vasaros viduryje ir pabaigoje, hortenzijos žiedynus krauna vasarą, o eleborai gali žydėti dar ankstyvą pavasarį. Galutinį rezultatą stipriai lemia konkretaus sezono šiluma ir kritulių kiekis.