Lenkijos Vloclaveke archeologai, ruošdami teritoriją naujų miesto namų statyboms, aptiko išskirtinį radinių kompleksą – po žeme slėptą lobį, kuriame gausu auksinių monetų, papuošalų, laikrodžių, sidabrinių stalo įrankių ir kitų vertybių. Tyrėjai kol kas atsargiai sieja šį radinį su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, tačiau tikslios istorijos dar nėra.
Kasdienėje statybų aikštelėje pradžia atrodė kukli: pirmiausia rasta pavienių stalo įrankių. Vėliau paaiškėjo, kad tai tik didesnio užkasimo dalis – iki šiol identifikuoti 355 artefaktai ir 15 radinių grupių, o po konservavimo ir detalesnio išrinkimo bendras objektų skaičius gali priartėti prie 400.
Archeologų dėmesį patraukė ir tai, kaip vertybės buvo paslėptos. Dalis sidabrinių dirbinių, tarp jų ir stalo indų komplekto fragmentai, rasta sudėta į keraminį kanalizacijos vamzdį, o kita dalis – užkasta žemėje audeklo ryšulyje. Kai kurie daiktai buvo sąmoningai supjaustyti, todėl svarstoma, kad slėpėjas skubėjo arba bandė vertybes padaryti mažiau atpažįstamas.
Ką jau pavyko nustatyti?
Tarp radinių yra auksinių monetų, taip pat užsienio valiutos monetų ir banknotų, o drauge aptikta dokumentų bei ranka rašytų užrašų, kurių turinys kol kas neatskleidžiamas. Ypatingą reikšmę turi su žydų kultūra susiję daiktai: jie primena apie iki karo buvusį daugiakultūrį miesto gyvenimą ir gali tapti svarbiu raktu atkuriant to meto bendruomenių istorijas.
Vienu paslaptingiausių objektų laikomas auksinis žiedas, kurio viduje rasta mažytė popieriaus skiautė. Specialistai pabrėžia, kad tokie radiniai dažnai suteikia daugiausia informacijos, tačiau tekstą galima bandyti perskaityti tik atlikus kruopščias konservavimo procedūras, kad trapus popierius nesuirtų.
Kol kas neaišku, kas tiksliai paslėpė šias vertybes ir kodėl jų niekada neatsiėmė. Ant kai kurių stalo įrankių aptikti inicialai, tačiau jie dar neleidžia patikimai identifikuoti savininkų, todėl laukia ilgesnis tyrimų etapas, apimantis ir archyvinių šaltinių peržiūrą.
Rasta ne tik karo laikų lobis
Tyrimų vietoje aptikta ir gerokai senesnių radinių: maždaug 40 vėlyvųjų viduramžių objektų, tarp jų medinių šulinių, statinių tipo indų bei konstrukcijų liekanų, siejamų su senąja miesto gynybine infrastruktūra. Dendrochronologiniai tyrimai parodė, kad dalis medienos kai kuriems šuliniams buvo nukirsta apie 1366 ir 1399 metus, o taip pat rasta medinių drenažų, datuojamų laikotarpiu po 1525 metų.
Radinių vertė šiuo metu neskaičiuojama, nes pirmiausia būtina atlikti valymą, konservavimą ir detalią analizę, įvertinant metalų sudėtį, kilmę, autentiškumą ir kontekstą. Pranešama, kad konservavimo ir mokslinių tyrimų darbai gali trukti iki 2028 metų sausio, ir tik tada paaiškės daugiau apie lobio amžių, kilmę bei galimą jo kelią į slėptuvę.