CP v2

Tag: Žygimantas Vaičiūnas

  • Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Kupiškyje: tinklų pajėgumai ir kabeliavimo planai

    Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Kupiškyje: tinklų pajėgumai ir kabeliavimo planai

    2026 metais gegužės 22 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su komanda. Kartu atvyko ministro patarėjos Laima Nagienė ir Renata Surovec.

    Susitikime dalyvavo Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė, AB „Panevėžio energija“ Kupiškio–Pasvalio šilumos tinklų rajono viršininkas Vidas Balakauskas, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, administracijos direktorius Arūnas Valintėlis, mero patarėjai Auksė Čepelė ir Gintautas Misiūnas bei savivaldybės skyrių vadovai.

    Diskusijoje aptarti rajonui aktualūs energetikos ir infrastruktūros klausimai, daugiausia dėmesio skiriant atsinaujinančios energetikos plėtrai ir su ja susijusiems praktiniams iššūkiams. Pabrėžta, kad patikima energetikos infrastruktūra tampa svarbiu veiksniu pritraukiant investicijas ir planuojant viešuosius projektus regionuose.

    Vienas iš keliamų klausimų siejosi su pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija, kai projektų apimtis išauga dėl papildomų reikalavimų inžineriniams tinklams. Savivaldybės vertinimu, elektros tinklų rekonstravimas ar perkėlimas kai kuriais atvejais sudaro reikšmingą darbų kainos dalį ir komplikuoja terminų planavimą.

    Daug dėmesio skirta ir verslo poreikiams, ypač įmonėms, planuojančioms saulės elektrines ar kitus atsinaujinančios energetikos sprendimus. Susitikime akcentuota, kad vienas didžiausių stabdžių yra elektros tinklų pajėgumų trūkumas ir didelės prijungimo bei infrastruktūros plėtros sąnaudos.

    Kalbėta apie tinklų modernizavimą, įskaitant oro linijų kabeliavimą, kuris laikomas svarbiu sprendimu tiek dėl patikimumo, tiek dėl atsparumo ekstremaliems orams. Taip pat aptartas ESO interaktyvus žemėlapis, leidžiantis gyventojams ir savivaldybėms stebėti planuojamus ar vykdomus kabeliavimo projektus bei jų įgyvendinimo terminus.

    Susitikimo metu pažymėta, kad Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje šiuo metu numatyta apie 4 kilometrus kabeliavimo darbų, o daliai projektų vyksta projektavimo procesai. Aptariant terminus ir apimtis pabrėžta, kad aiškus planavimas yra būtinas derinant savivaldybės infrastruktūros darbus su tinklų operatoriaus investicijomis.

    Po vizito savivaldybėje ministras su komanda apsilankė AB „Simega“ ir susitiko su įmonės vadovais. Pokalbyje aptartos elektros infrastruktūros plėtros galimybės, energijos gamybos ir kaupimo sprendimai bei jų reikšmė įmonių konkurencingumui.

    Susitikimų dalyviai sutarė, kad regionuose kylantys klausimai dažnai kartojasi visoje Lietuvoje, todėl nuoseklus dialogas tarp valstybės institucijų, savivaldos, tinklų operatorių ir verslo išlieka esminė sąlyga siekiant spartesnės ir ekonomiškai pagrįstos energetikos transformacijos.

  • Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui įtvirtinti naują taisyklę degalinių tinklams: degalų kainas didinti būtų leidžiama tik kartą per dieną. Pagal projektą, branginimas galėtų vykti tik 10.00 valandą, o kainas mažinti būtų galima bet kuriuo metu.

    Siūlomos permainos siejamos su didesniu kainų skaidrumu ir galimybe vairuotojams lengviau palyginti pasiūlymus. Argumentuojama, kad dažni kainų pokyčiai dienos eigoje apsunkina realų palyginimą, nes atvykus į degalinę kaina gali nebesutapti su anksčiau matyta.

    Nuo balandžio 8 dienos Lietuvos energetikos agentūra kasdien skelbia visų degalinių kainas, galiojančias 10.00 valandą. Gyventojai gali lyginti kainas pagal pasirinktą degalinę, savivaldybę ar gyvenvietę, o valdžios vertinimu toks viešinimas kartu su planuojamu ribojimu turėtų sustiprinti konkurenciją.

    Energetikos ministerija nurodo, kad panašūs modeliai taikomi kai kuriose Europos šalyse, tarp jų Austrijoje ir Vokietijoje, kur ribojamas kainų didinimo dažnumas. Tokiose sistemose paprastai siekiama sumažinti dienos metu atsirandančius svyravimus ir suteikti vartotojams stabilesnį atskaitos tašką kainų palyginimui.

    „Dažni degalų kainų pokyčiai reiškia, kad gyventojai ne visada gali pasikliauti informacija, kurią mato – kainos degalinėje gali skirtis nuo to, ką jie matė prieš atvykdami“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

    Numatoma, kad reikalavimų laikymąsi prižiūrėtų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuri galėtų taikyti poveikio priemones už pažeidimus. Toliau iniciatyva bus teikiama Seimui, kuris spręs dėl galutinio reguliavimo įtvirtinimo.

  • Lietuva svarsto viršpelnių mokestį energetikai: sprendimą siūlo derinti su Lenkija, dėmesys Orlen

    Lietuva svarsto galimybę įvesti viršpelnių mokestį energetikos įmonėms, tačiau tokį žingsnį sieja su tuo, kokius sprendimus priims Lenkija. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad skirtingos taisyklės kaimyninėse rinkose gali sukelti nenumatytų pasekmių degalų tiekimui.

    Pasak ministro, sprendimai turėtų būti koordinuoti su Varšuva, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ir rizikos, jog per trumpą ar vidutinį laikotarpį gali pritrūkti dyzelino. Lietuvos degalų balansas glaudžiai susijęs su regioniniais srautais, todėl mokesčių režimų skirtumai galėtų nukreipti tiekimą ten, kur sąlygos palankesnės.

    „Jei Lenkija įves reguliavimą dėl viršpelnių, Lietuva turėtų svarstyti panašų, veidrodinį principą“, – sakė Žygimantas Vaičiūnas.

    Ministras taip pat akcentavo „Orlen“ reikšmę, nes grupė valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, kuri išlieka strategiškai svarbi ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui. Dėl to, anot jo, bet kokia mokestinė iniciatyva turi būti subalansuota taip, kad vienu metu būtų apsaugoti vartotojų interesai ir išlaikytas stabilus benzino, dyzelino bei aviacinių degalų tiekimas.

    Lietuvoje šis klausimas buvo aptartas ir su „Orlen Lietuva“ atstovais, o pati mokesčio konstrukcija, ministro teigimu, turėtų maksimaliai priartėti prie Lenkijos sprendimo, paliekant tik nedidelius administracinius skirtumus. Tokia logika grindžiama tuo, kad degalų rinka Baltijos regione yra itin jautri tiek kainodarai, tiek logistikos grandinėms.

    ES kontekstas ir viršpelnių logika

    Viršpelnių apmokestinimo idėja pastaraisiais metais periodiškai grįžta į Europos darbotvarkę, ypač kai dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų kainų svyravimų išauga energetikos įmonių pelningumas. Tokie sprendimai paprastai pristatomi kaip laikinos priemonės, skirtos dalį netikėtai išaugusio pelno nukreipti vartotojų naštai mažinti ar biudžeto spragoms dengti.

    Lietuvos ministras atkreipė dėmesį, kad šio tipo sprendimai yra jautrūs tarptautinei konkurencijai, todėl koordinavimas bent jau regioniniu mastu laikomas kritiškai svarbiu. Panašiai anksčiau yra pasisakiusi ir Europos Komisija, vertindama, jog skirtingi nacionaliniai režimai gali paskatinti tiekimo perskirstymą ir kainų disbalansą.

    Mažeikių gamykla ir įmonės rezultatai

    „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių pramonės įmonių šalyje: ji valdo Mažeikių naftos perdirbimo kompleksą ir Būtingės terminalą, o įmonėje dirba daugiau nei 1 500 žmonių. Bendrovė taip pat yra reikšminga Klaipėdos SGD ir skystųjų energijos produktų terminalų operatoriaus KN Energies klientė, todėl jos veikla turi svorį ir suskystintų dujų, ir naftos produktų logistikoje.

    Skelbiama, kad 2025 metais „Orlen Lietuva“ pajamos siekė apie 5,21 mlrd. eurų, tai yra maždaug 5 proc. mažiau nei 2024 metais. Tuo pat metu įmonė perdirbo 9,4 mln. tonų žaliavos ir dirbo apie 90,6 proc. pajėgumu, o perdirbimo apimtys, lyginant su ankstesniais metais, augo 5,5 proc.

    Bendrovės vadovas Dariuszas Zonenbergas yra pažymėjęs, kad didesnę gamybą skatino gerėjusi makroekonominė aplinka ir efektyvesnis gamybos planavimas. Vis dėlto rinkos dalyviams svarbiausia išlieka tai, kaip galimas viršpelnių mokestis būtų sukonstruotas praktiškai ir ar jis nepakeistų investicijų bei tiekimo sprendimų regione.

  • Estija stiprins elektros tinklą pagal Ukrainos patirtį: dėmesys dronams ir dispečerinei

    Estija stiprins elektros tinklą pagal Ukrainos patirtį: dėmesys dronams ir dispečerinei

    Ko Estija mokosi iš Ukrainos?

    Estijos pareigūnai susitiko su Ukrainos energetikos sektoriaus vadovais, kad perimtų praktikas, padedančias apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo oro atakų. Vizitas siejamas su augančiu Europos šalių poreikiu didinti elektros sistemų atsparumą, vertinant saugumo aplinką regione.

    Delegacijai vadovavo Estijos energetikos ministras Andres Sutt, o pagrindinis susitikimas vyko su Ukrainos perdavimo sistemos operatoriaus „Ukrenergo“ vadovu Vitalii Zaichenko. Derybose aptarta, kaip užtikrinamas dispečerinis valdymas karo sąlygomis ir kokie sprendimai leidžia greitai atkurti elektros tiekimą po smūgių.

    Didelė dalis pokalbių buvo skirta koordinavimui tarp energetikų ir kariuomenės, taip pat techninėms priemonėms, kurios mažina dronų keliamą riziką. Praktikoje tai apima tiek fizinę infrastruktūros apsaugą, tiek darbo procesų pertvarką, kad avarijų padariniai būtų lokalizuojami greičiau.

    Greitas remontas ir atsparumas atakoms

    Ukrainos energetikos sistema nuo plataus masto invazijos patiria pasikartojančius smūgius, todėl per kelerius metus sukaupta patirtis apima ne tik prevenciją, bet ir atstatymą. Prioritetu tapo atsarginių dalių logistika, modulinių sprendimų taikymas ir greitas pažeistos įrangos pakeitimas, kad sistema išliktų valdoma net po didelių incidentų.

    „Mūsų patirtis šioje srityje šiuo metu yra stipriausia pasaulyje“, – sakė Vitalii Zaichenko.

    Jis pabrėžė, kad Ukraina turi unikalių praktinių žinių, kaip trumpu laiku pakeisti įrangą ir diegti plataus masto apsaugos priemones. Estija, anot susitikimo metu pristatytos informacijos, jau anksčiau rėmė Ukrainos energetikos paramos iniciatyvas, perduodama įrangą ir didelės galios generatorius.

    Estijos ministras patvirtino, kad Ukrainos rekomendacijos bus integruotos į šalies planus, skirtus sustiprinti elektros tinklo atsparumą. Tai reiškia, kad dėmesys bus skiriamas ne vien naujoms investicijoms, bet ir tinklo valdymo procedūroms bei pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Lietuvos parama Ukrainos energetikai

    Tuo pat metu regione aktyviai veikia ir Lietuva: balandžio 23–26 dienomis Kyjive lankėsi Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Vizito metu buvo vertinama atsinaujinančios energetikos projektų pažanga ir aptartos tolesnės kryptys, kaip stiprinti ilgalaikį energetinį atsparumą.

    Anksčiau Lietuva skyrė 5 000 000 eurų saulės elektrinėms ir energijos kaupimo sistemoms įrengti 26 ligoninėse, mokyklose ir darželiuose. Tokie sprendimai tampa kritiškai svarbūs, nes leidžia įstaigoms tęsti veiklą net tada, kai dėl atakų sutrinka centralizuotas elektros tiekimas.

    Kaip pažymima Ukrainos patirties kontekste, energijos gamyba vietoje ir kaupimas mažina vieno gedimo taško riziką. Dėl to vis dažniau akcentuojama mišri strategija, kai derinamos tinklo apsaugos priemonės, rezervinė generacija ir energijos kaupimo sprendimai, o programos mastui didinti ieškoma papildomo finansavimo.