{"id":10332,"date":"2026-04-23T08:10:44","date_gmt":"2026-04-23T08:10:44","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/indonezijoje-prie-kalimantano-rasta-milziniska-duju-telkinio-atsarga-ka-zada-eni-planai-iki-2030-metu\/"},"modified":"2026-04-23T08:10:44","modified_gmt":"2026-04-23T08:10:44","slug":"indonezijoje-prie-kalimantano-rasta-milziniska-duju-telkinio-atsarga-ka-zada-eni-planai-iki-2030-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/23\/indonezijoje-prie-kalimantano-rasta-milziniska-duju-telkinio-atsarga-ka-zada-eni-planai-iki-2030-metu\/","title":{"rendered":"Indonezijoje prie Kalimantano rasta mil\u017eini\u0161ka duj\u0173 telkinio atsarga: k\u0105 \u017eada \u201eEni\u201c planai iki 2030 met\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Italijos energetikos bendrov\u0117 \u201eEni\u201c prane\u0161\u0117 Indonezijoje aptikusi didel\u012f gamtini\u0173 duj\u0173 telkin\u012f ma\u017edaug 70 kilometr\u0173 nuo Ryt\u0173 Kalimantano pakrant\u0117s. Pirminiais vertinimais, telkinyje gali b\u016bti apie 5 trilijonus kubini\u0173 p\u0117d\u0173 duj\u0173 ir dar apie 300 mln. bareli\u0173 kondensato, tai yra skyst\u0173 angliavandenili\u0173.<\/p>\n<p>\u201eEni\u201c teigimu, \u0161is radinys gali tapti reik\u0161mingu papildomu \u0161altiniu tiek vidaus rinkai, tiek eksportui. Indonezijai, siekian\u010diai ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo importuojam\u0173 energijos i\u0161tekli\u0173, tokio masto atradimas sustiprina energetinio saugumo argumentus.<\/p>\n<h2>Kaip gal\u0117t\u0173 augti gavyba<\/h2>\n<p>Indonezijos vald\u017eia nurodo, kad telkinys gal\u0117t\u0173 leisti iki 2028 metais i\u0161auginti \u201eEni\u201c gavyb\u0105 iki 2 mlrd. kubini\u0173 p\u0117d\u0173 per dien\u0105, o 2029\u20132030 metais pasiekti 3 mlrd. kubini\u0173 p\u0117d\u0173 per dien\u0105. Palyginimui, dabar \u201eEni\u201c Indonezijoje i\u0161gauna apie 600\u2013700 mln. kubini\u0173 p\u0117d\u0173 per dien\u0105.<\/p>\n<p>Augti tur\u0117t\u0173 ir kondensato gavyba, kuri, vald\u017eios vertinimu, iki 2028 metais gal\u0117t\u0173 siekti apie 90 000 bareli\u0173 per dien\u0105, o 2029\u20132030 metais \u2013 iki 150 000 bareli\u0173 per dien\u0105. Didesn\u0117 kondensato pasi\u016bla teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 suma\u017einti naftos importo poreik\u012f, ypa\u010d jei dalis \u017ealiavos b\u016bt\u0173 perdirbama vietoje.<\/p>\n<p>\u201eTai mil\u017eini\u0161kas atradimas. Be duj\u0173, iki 2028 metais taip pat gaminsime apie 90 000 bareli\u0173 kondensato, o 2029\u20132030 metais tai gali i\u0161augti net iki 150 000 bareli\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Indonezijos energetikos ir mineralini\u0173 i\u0161tekli\u0173 ministras Bahlilas Lahadalia.<\/p>\n<h2>Energetinis saugumas ir geopolitika<\/h2>\n<p>Atradimas skelbiamas tuo metu, kai Indonezija, kaip ir kitos \u0161alys, susiduria su padid\u0117jusiu jautrumu pasaulin\u0117ms energijos kain\u0173 svyravimo rizikoms. Nors \u0161alis yra naftos i\u0161tekli\u0173 gamintoja, ji i\u0161lieka grynoji naftos importuotoja, o vidaus kuro kainos daug met\u0173 buvo stipriai subsidijuojamos.<\/p>\n<p>Pastarosiomis savait\u0117mis Indonezijos vadovyb\u0117 vie\u0161ai kalb\u0117jo apie derybas su Rusija d\u0117l naftos pirkimo, kartu pl\u0117sdama partnerystes ir su Vakar\u0173 valstyb\u0117mis. Po vizito Maskvoje Indonezijos atstovai akcentavo ilgalaik\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f tiekimo stabilum\u0105, o Pranc\u016bzijoje buvo derinami bendradarbiavimo planai energetikos transformacijos ir atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 srityse.<\/p>\n<h2>K\u0105 tai rei\u0161kia Indonezijos energetikos miksui<\/h2>\n<p>Tarptautin\u0117s energetikos agent\u016bros duomenimis, 2023 metais gamtin\u0117s dujos sudar\u0117 15,6 proc. Indonezijos energijos balanso ir 12,9 proc. elektros gamybos. Tai rodo, kad dujos \u0161alyje i\u0161lieka svarbiu, bet ne dominuojan\u010diu \u0161altiniu, tod\u0117l nauji telkiniai gali daryti \u012ftak\u0105 tiek pramon\u0117s, tiek elektros sektoriaus planams.<\/p>\n<p>Indonezijos vald\u017eia pabr\u0117\u017eia, kad naujausias \u201eEni\u201c radinys patvirtina likus\u012f \u0161alies naftos ir duj\u0173 potencial\u0105. Kartu tai kelia klausim\u0105, kaip spar\u010diau didinti vietin\u0119 gavyb\u0105 neprie\u0161taraujant tarptautiniams klimato tikslams ir paraleliai vystant atsinaujinan\u010di\u0105 energetik\u0105, kuri\u0105 Indonezija taip pat \u012fvardija kaip strategin\u0119 krypt\u012f.<\/p>\n<p>Artimiausi m\u0117nesiai parodys, kaip greitai telkinys bus parengtas komercinei gavybai, kiek investicij\u0173 prireiks infrastrukt\u016brai ir koki\u0105 dal\u012f duj\u0173 Indonezija orientuos \u012f vidaus vartojim\u0105, o koki\u0105 \u2013 \u012f eksport\u0105. Energetikos rinkai tai signalas, kad Pietry\u010di\u0173 Azija i\u0161lieka regionu, kuriame nauji dideli angliavandenili\u0173 projektai vis dar turi reik\u0161ming\u0105 ekonomin\u012f svor\u012f.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.iea.org\/countries\/indonesia<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.iea.org\/reports\/world-energy-balances-overview<\/p>\n<p>&#8211; https:\/\/www.eni.com\/en-IT\/media\/press-release.html<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Italijos energetikos bendrov\u0117 \u201eEni\u201c prane\u0161\u0117 Indonezijoje aptikusi didel\u012f gamtini\u0173 duj\u0173 telkin\u012f ma\u017edaug 70 kilometr\u0173 nuo Ryt\u0173 Kalimantano pakrant\u0117s. Pirminiais vertinimais, telkinyje gali b\u016bti apie 5 trilijonus kubini\u0173 p\u0117d\u0173 duj\u0173 ir dar apie 300 mln. bareli\u0173 kondensato, tai yra skyst\u0173 angliavandenili\u0173. \u201eEni\u201c teigimu, \u0161is radinys gali tapti reik\u0161mingu papildomu \u0161altiniu tiek vidaus rinkai, tiek eksportui. Indonezijai, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10333,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10332","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10332","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10332"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10332\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10333"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10332"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10332"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10332"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10332"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}