Miestai vis da\u017eniau susiduria su dviem prie\u0161ingomis klimato realijomis: staigiomis li\u016btimis ir ilgais sausros tarpsniais. Kai per smark\u0173 liet\u0173 vanduo greitai nub\u0117ga \u012f lietaus nuotek\u0173 tinklus, vie\u0161osios erdv\u0117s v\u0117liau grei\u010diau \u012fkaista, o \u017eeldiniai ima d\u017ei\u016bti.<\/p>\n
\u012e \u0161i\u0105 problem\u0105 d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 Krokuvos Jogailos universiteto mokslininkai, suk\u016br\u0119 substrat\u0105, kuris gali kaupti lietaus vanden\u012f ir kartu sudaryti s\u0105lygas augalams augti. Sprendimas paremtas statyb\u0173 atliekomis, tod\u0117l vienu metu taikosi ir \u012f vandens sulaikymo, ir \u012f atliek\u0173 panaudojimo u\u017edavinius.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, geriausiai pasiteisino smulkintas plyt\u0173 arba mergelio (kalkingo nuogulingo) gruzo mi\u0161inys su kompostu. Tokia sud\u0117tis leid\u017eia sulaikyti did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f krituli\u0173 ir palaipsniui juos atiduoti aplinkai, kai prasideda sausesnis laikotarpis.<\/p>\n
\u201eParod\u0117me, kad tokiame kompozite sulaikoma iki ma\u017edaug 95 proc. lietaus vandens, o esant ma\u017eiems krituliams \u0161is rodiklis gali kilti iki 100 proc.\u201c, \u2013 sak\u0117 Krokuvos Jogailos universiteto profesorius Miroslavas \u017delazny.<\/p>\n
Kitas svarbus elementas yra kompostas, kuris \u0161iame mi\u0161inyje veikia ne vien kaip \u201epriedas\u201c augalams. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad jis apr\u016bpina organine med\u017eiaga, maisto med\u017eiagomis ir palaiko mikroorganizm\u0173 veikl\u0105, bet neturi pabloginti substrato laidumo vandeniui.<\/p>\n
\u201eKomposto u\u017eduotis yra tiekti organin\u0119 med\u017eiag\u0105 ir maisto med\u017eiagas, kurios palaiko augal\u0173 vystym\u0105si ir dirvo\u017eemio mikroorganizm\u0173 aktyvum\u0105, nepabloginant substrato pralaidumo. Taip substratas veikia ne tik kaip vandens talpykla, bet ir kaip terp\u0117, palaikanti filtracinius ir biologinius procesus\u201c, \u2013 sak\u0117 Krokuvos Jogailos universiteto mokslinink\u0117 Anna Bojarczuk.<\/p>\n
Substratas projektuojamas taip, kad jame gal\u0117t\u0173 augti augalai, ypa\u010d atsparesn\u0117s r\u016b\u0161ys, galin\u010dios i\u0161tverti sud\u0117tingesnes miesto s\u0105lygas. Kaip vien\u0105 pavyzd\u017ei\u0173 tyr\u0117jai mini \u010diobrelius, kurie gali b\u016bti tinkami \u017eeldinant sausresnes, labiau \u012fkaistan\u010dias vietas.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, sukurti kompozitai vanden\u012f i\u0161laiko ilgiau nei dalis \u012fprast\u0173 sodininkyst\u0117je naudojam\u0173 sprendim\u0173. Pavyzd\u017eiui, keramzitas sukaupt\u0105 dr\u0117gm\u0119 atiduoda grei\u010diau, tod\u0117l ilg\u0173 laikotarpi\u0173 be lietaus metu jis gali b\u016bti ma\u017eiau efektyvus.<\/p>\n
Mokslininkai viliasi, kad vandens akumuliavimo sprendimai, paremti statyb\u0173 atliekomis ir vietin\u0117ms s\u0105lygoms tinkan\u010diais augalais, gal\u0117t\u0173 tapti platesni\u0173 miesto planavimo priemoni\u0173 dalimi. Tokie sprendimai paprastai siejami su lietaus vandens valdymu vietoje, ma\u017eesne apkrova nuotek\u0173 infrastrukt\u016brai ir stabilesn\u0117mis s\u0105lygomis \u017eeldiniams.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/zielona.interia.pl\/przyroda\/news-wynalazek-polakow-duze-oszczednosci-zatrzymuje-wode-lepiej-niz-keramzyt,nId,23330045<\/p>\n
– https:\/\/www.uj.edu.pl\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Miestai vis da\u017eniau susiduria su dviem prie\u0161ingomis klimato realijomis: staigiomis li\u016btimis ir ilgais sausros tarpsniais. Kai per smark\u0173 liet\u0173 vanduo greitai nub\u0117ga \u012f lietaus nuotek\u0173 tinklus, vie\u0161osios erdv\u0117s v\u0117liau grei\u010diau \u012fkaista, o \u017eeldiniai ima d\u017ei\u016bti. \u012e \u0161i\u0105 problem\u0105 d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 Krokuvos Jogailos universiteto mokslininkai, suk\u016br\u0119 substrat\u0105, kuris gali kaupti lietaus vanden\u012f ir kartu sudaryti s\u0105lygas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10337,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10336","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10336","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10336"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10336\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10337"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10336"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10336"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10336"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10336"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}