Europos S\u0105jungoje art\u0117ja vadinamasis ETS2 \u2013 atskira apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 sistema, kuri nuo 2028 met\u0173 apims keli\u0173 transport\u0105 ir pastat\u0173 \u0161ildymui naudojam\u0105 kur\u0105. Skirtingai nei dabartinis ETS, labiausiai taikomas pramonei ir energetikai, ETS2 tiesiogiau palies nam\u0173 \u016bki\u0173 bei smulkaus ir vidutinio verslo s\u0105naudas.<\/p>\n
ETS2 esm\u0117 \u2013 \u012f i\u0161kastinio kuro kain\u0105 \u012ftraukti anglies dioksido tar\u0161os ka\u0161t\u0105, kad rinkai b\u016bt\u0173 ekonomi\u0161kai naudingiau taupyti energij\u0105 ir pereiti prie ma\u017eiau tar\u0161i\u0173 sprendim\u0173. Sistema yra \u201eFit for 55\u201c paketo dalis, kuria siekiama nuosekliai ma\u017einti \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijas ir didinti atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 bei energijos efektyvumo investicijas.<\/p>\n
Pagal patvirtintas taisykles ETS2 sistemoje tar\u0161os leidimai bus platinami aukcionuose, tod\u0117l rinkoje i\u0161 karto atsiras ai\u0161ki emisij\u0173 kaina. Tai rei\u0161kia, kad degal\u0173 tiek\u0117jams ir \u0161ildymo kuro tiek\u0117jams tar\u0161os leidim\u0173 kaina taps papildoma s\u0105naud\u0173 eilute, kuri galiausiai gali b\u016bti perkelta vartotojams per degal\u0173 ir \u0161ildymo kainas.<\/p>\n
Rinkos dalyviams svarbus ir kitas aspektas: kain\u0173 dinamika gali b\u016bti nevienoda. Finans\u0173 analitikai, vertin\u0119 galim\u0105 poveik\u012f, pabr\u0117\u017eia dviej\u0173 etap\u0173 brangimo rizik\u0105: prad\u017eioje kainas gali kelti rinkos l\u016bkes\u010diai, atsarg\u0173 kaupimas ir spekuliaciniai veiksniai, o v\u0117liau papildom\u0105 spaudim\u0105 gali sukurti tai, kad emisij\u0173 ma\u017einimas darosi vis sud\u0117tingesnis ir brangesnis.<\/p>\n
Kartu su ETS2 Europos S\u0105junga numat\u0117 Socialin\u012f klimato fond\u0105, kuris tur\u0117t\u0173 amortizuoti poveik\u012f pa\u017eeid\u017eiamiausiems nam\u0173 \u016bkiams ir pad\u0117ti finansuoti investicijas. Fondo l\u0117\u0161os orientuotos \u012f energijos vartojimo efektyvumo didinim\u0105, pastat\u0173 renovacij\u0105, \u0161varesn\u012f \u0161ildym\u0105 ir judum\u0105, kad ilgainiui vartotoj\u0173 priklausomyb\u0117 nuo i\u0161kastinio kuro ma\u017e\u0117t\u0173.<\/p>\n
Praktikoje tai rei\u0161kia, kad kain\u0173 signalas bus derinamas su paramos priemon\u0117mis, ta\u010diau konkreti nauda gyventojams priklausys nuo to, kaip valstyb\u0117s parengs socialinius klimato planus, kokio grei\u010dio bus renovacija ir kaip spar\u010diai pl\u0117sis alternatyvos, pavyzd\u017eiui, \u0161ilumos siurbliai ar vie\u0161asis transportas.<\/p>\n
Daugiausia d\u0117mesio vie\u0161ojoje erdv\u0117je sulaukia degal\u0173 brangimo scenarijai, nes keli\u0173 transportas tiesiogiai priklauso nuo naftos produkt\u0173, o tar\u0161os ka\u0161tas tokiu atveju atsiranda kiekviename litre. \u0160ildymo srityje poveikis labiau priklausys nuo to, koks kuras naudojamas, koks pastato energinis efektyvumas ir ar yra galimyb\u0117 greitai pakeisti technologij\u0105.<\/p>\n
Net ir tuomet, kai tiesioginis kainos pokytis vienam pirkiniui atrodo nedidelis, sisteminis efektas gali b\u016bti platesnis: brangesnis transportas didina logistikos s\u0105naudas, o tai gali atsispind\u0117ti preki\u0173 ir paslaug\u0173 kainose. Tod\u0117l dalis ekonomist\u0173 vertina, kad pirmasis ETS2 veikimo etapas gali tur\u0117ti matom\u0105, nors ir ribot\u0105, \u012ftak\u0105 vartotoj\u0173 infliacijai.<\/p>\n
Verslui rizika da\u017eniau siejama su veiklomis, kuriose daug energijos ir \u0161ilumos sunaudojama procesams, o galimyb\u0117s greitai modernizuoti \u012frang\u0105 yra ribotos. D\u0117l to spaudim\u0105 gali jausti dalis smulkaus ir vidutinio verslo, taip pat sektoriai, kuri\u0173 savikainoje reik\u0161ming\u0105 dal\u012f sudaro \u0161ildymo ir transporto s\u0105naudos.<\/p>\n
Galutinis ETS2 poveikis Lietuvoje priklausys nuo keli\u0173 veiksni\u0173: tar\u0161os leidim\u0173 kainos aukcionuose, energijos i\u0161tekli\u0173 rinkos situacijos, mokes\u010di\u0173 politikos, paramos priemoni\u0173 apimties ir gyventoj\u0173 bei verslo geb\u0117jimo ma\u017einti energijos vartojim\u0105. Kuo daugiau alternatyv\u0173 bus prieinama ir kuo grei\u010diau vyks efektyvumo didinimas, tuo ma\u017eiau skausmingas bus kain\u0173 per\u0117jimas.<\/p>\n
\u201eETS2 tikslas yra ne nubausti vartotoj\u0105, o pakeisti ekonominius signalus taip, kad investuoti \u012f ma\u017eesn\u0119 tar\u0161\u0105 b\u016bt\u0173 racionalu\u201c, \u2013 sako su klimato politika dirbantys ekonomistai, pabr\u0117\u017edami, kad did\u017eiausi\u0105 ilgalaik\u0119 naud\u0105 duoda ne kompensacijos, o s\u0105naud\u0173 ma\u017einimas per renovacij\u0105 ir technologij\u0173 keitim\u0105.<\/p>\n
Art\u0117jant 2028 metams, gyventojams ir verslui svarbiausia steb\u0117ti, kaip bus suprojektuotos nacionalin\u0117s paramos priemon\u0117s ir kokiu tempu bus diegiami sprendimai, ma\u017einantys priklausomyb\u0119 nuo i\u0161kastinio kuro. B\u016btent tai lems, ar ETS2 taps labiau trumpalaikiu kain\u0173 sukr\u0117timu, ar paskata greitesnei modernizacijai.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/climate.ec.europa.eu\/eu-action\/climate-strategies-targets\/delivering-european-green-deal\/fit-55-package_en<\/p>\n
– https:\/\/climate.ec.europa.eu\/eu-action\/eu-emissions-trading-system-eu-ets\/ets2_en<\/p>\n
– https:\/\/commission.europa.eu\/strategy-and-policy\/priorities-2019-2024\/european-green-deal\/social-climate-fund_en<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europos S\u0105jungoje art\u0117ja vadinamasis ETS2 \u2013 atskira apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 sistema, kuri nuo 2028 met\u0173 apims keli\u0173 transport\u0105 ir pastat\u0173 \u0161ildymui naudojam\u0105 kur\u0105. Skirtingai nei dabartinis ETS, labiausiai taikomas pramonei ir energetikai, ETS2 tiesiogiau palies nam\u0173 \u016bki\u0173 bei smulkaus ir vidutinio verslo s\u0105naudas. ETS2 esm\u0117 \u2013 \u012f i\u0161kastinio kuro kain\u0105 \u012ftraukti anglies dioksido tar\u0161os ka\u0161t\u0105, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10344,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[95],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-10343","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ekonomika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10343","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10343"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10343\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10344"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10343"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10343"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10343"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10343"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}