Laik\u0105 \u012fprasta suvokti kaip pastov\u0173 ir vienakrypt\u012f, ta\u010diau \u0161iuolaikin\u0117 fizika vis da\u017eniau kelia klausim\u0105, ar tai tik m\u016bs\u0173 kasdien\u0117s patirties iliuzija. Naujas fizikos tyr\u0117j\u0173 darbas rodo, kad itin tiksl\u016bs optiniai atominiai laikrod\u017eiai ateityje gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti aptikti kvantin\u012f laiko elges\u012f, kurio iki \u0161iol niekas tiesiogiai nematavo.<\/p>\n
Id\u0117ja remiasi mintimi, kad kvantiniame pasaulyje kai kurios \u201eklasikin\u0117s\u201c s\u0105vokos gali veikti kitaip, nei esame \u012fprat\u0119. Tyr\u0117jai svarsto scenarij\u0173, kuriame laikas neb\u016btinai \u201etiks\u0117t\u0173\u201c vienodu tempu, o tam tikromis s\u0105lygomis gal\u0117t\u0173 b\u016bti superpozicijoje, tai yra tuo pa\u010diu metu egzistuot\u0173 keli galimi laiko t\u0117km\u0117s grei\u010diai.<\/p>\n
Istori\u0161kai laikas ilgai buvo laikomas absoliu\u010diu dyd\u017eiu, kaip j\u012f apra\u0161\u0117 Izaokas Niutonas. V\u0117liau Alberto Ein\u0161teino reliatyvumo teorija parod\u0117, kad laikas yra santykinis ir priklauso nuo jud\u0117jimo grei\u010dio bei gravitacijos, tod\u0117l skirtingi steb\u0117tojai gali matuoti nevienod\u0105 laiko t\u0117km\u0119.<\/p>\n
\u0160is reliatyvistinis laiko l\u0117t\u0117jimas yra patvirtintas eksperimenti\u0161kai ir taikomas praktikoje. Pavyzd\u017eiui, pasaulin\u0117s palydovin\u0117s navigacijos sistemos turi koreguoti laikrod\u017eius, nes d\u0117l gravitacijos ir jud\u0117jimo efekt\u0173 j\u0173 laikas skiriasi nuo \u017dem\u0117je esan\u010di\u0173 laikrod\u017ei\u0173, o be patais\u0173 navigacijos paklaidos spar\u010diai augt\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai d\u0117mes\u012f sutelkia \u012f optinius atominius laikrod\u017eius, kurie laik\u0105 matuoja naudodami optinio da\u017enio \u0161vies\u0105, o ne mikrobang\u0173 signalus. Toks metodas leid\u017eia pasiekti mil\u017eini\u0161k\u0105 stabilum\u0105 ir jautrum\u0105, tod\u0117l laikrod\u017eiai tampa ne tik metrologijos \u012frankiu, bet ir subtili\u0173 fizikos rei\u0161kini\u0173 detektoriumi.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 si\u016blom\u0173 test\u0173 yra kvantin\u0117 laiko superpozicija, kai vienas laikrodis teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 \u201eu\u017efiksuoti\u201c ne vien\u0105, o kelias laiko reik\u0161mes. Straipsnyje aptariama, kad skirtumai gal\u0117t\u0173 b\u016bti itin ma\u017ei, attosekund\u017ei\u0173 masto, tod\u0117l b\u016btent optiniai laikrod\u017eiai laikomi realisti\u0161ka priemone tokiems efektams ie\u0161koti.<\/p>\n
\u201ePagal kvantin\u0119 teorij\u0105 gali b\u016bti situacij\u0173, kai laikas nekinta vienu pastoviu grei\u010diu: jis gali b\u016bti superpozicijoje ir tek\u0117ti skirtingais tempais tuo pa\u010diu metu\u201c, \u2013 sak\u0117 fizikas Igoris Pikovski.<\/p>\n
Kita aptariama kryptis yra susietumas, kai kvantin\u0117s sistemos b\u016bsenos tampa tarpusavyje susijusios taip, kad vienos dalies poky\u010diai koreliuoja su kitos dalies matavimais. Tyr\u0117jai kelia prielaid\u0105, kad laikas ir jud\u0117jimas tam tikrose kvantin\u0117se s\u0105lygose taip pat gal\u0117t\u0173 tapti susieti, o tai atvert\u0173 nauj\u0105 b\u016bd\u0105 tikrinti rib\u0105 tarp reliatyvumo ir kvantin\u0117s mechanikos.<\/p>\n
Tyrime nagrin\u0117jama ir vadinamoji kvantin\u0117 suspaudimo technika, kuri leid\u017eia suma\u017einti vien\u0173 matuojam\u0173 dyd\u017ei\u0173 triuk\u0161m\u0105 kito dyd\u017eio s\u0105skaita. Tokie metodai jau naudojami itin tiksliuose matavimuose, o laikrod\u017eiuose teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti \u201ei\u0161ry\u0161kinti\u201c menkas kvantines fluktuacijas, kurios kitaip pask\u0119st\u0173 foniniame triuk\u0161me.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad ne visi prognozuojami efektai \u0161iuo metu yra lengvai pasiekiami, nes kvantiniai signalai gali b\u016bti labai trap\u016bs. Vis d\u0117lto dalis si\u016blom\u0173 eksperiment\u0173, remiantis dabartine jonini\u0173 ir optini\u0173 laikrod\u017ei\u0173 technologij\u0173 pa\u017eanga, gali b\u016bti realisti\u0161ki ir artimiausiais metais.<\/p>\n
Jei kvantinis laiko elgesys b\u016bt\u0173 aptiktas, tai b\u016bt\u0173 ne tik sensacingas rezultatas, bet ir naujas \u012frankis fundamentaliems klausimams spr\u0119sti. Tokie matavimai gal\u0117t\u0173 suteikti eksperimentini\u0173 u\u017euomin\u0173, kaip ateityje kurti kvantin\u0119 gravitacijos teorij\u0105, kurioje laikas ir gravitacija neb\u016bt\u0173 laikomi vien tik klasikiniu fonu.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 kasdien\u0117s realyb\u0117s nuostatos gali b\u016bti klaidinan\u010dios: kvantin\u0117 teorija ne tik keista, ji rodo visai kitoki\u0105 fundamentali\u0105 visatos sandar\u0105, nei diktuoja kasdien\u0117 patirtis\u201c, \u2013 sak\u0117 I. Pikovski.<\/p>\n
Darbas publikuotas \u017eurnale Physical Review Letters.<\/p>\n
\u0160altiniai:
\n– https:\/\/journals.aps.org\/prl\/abstract\/10.1103\/PhysRevLett.134.160201
\n– https:\/\/www.nist.gov\/pml\/time-and-frequency-division\/atomic-clocks
\n– https:\/\/www.bipm.org\/en\/time-frequency\/tai
\n– https:\/\/www.gps.gov\/systems\/gps\/performance\/accuracy\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Laik\u0105 \u012fprasta suvokti kaip pastov\u0173 ir vienakrypt\u012f, ta\u010diau \u0161iuolaikin\u0117 fizika vis da\u017eniau kelia klausim\u0105, ar tai tik m\u016bs\u0173 kasdien\u0117s patirties iliuzija. Naujas fizikos tyr\u0117j\u0173 darbas rodo, kad itin tiksl\u016bs optiniai atominiai laikrod\u017eiai ateityje gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti aptikti kvantin\u012f laiko elges\u012f, kurio iki \u0161iol niekas tiesiogiai nematavo. Id\u0117ja remiasi mintimi, kad kvantiniame pasaulyje kai kurios \u201eklasikin\u0117s\u201c s\u0105vokos […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10369,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[96],"miestas":[],"class_list":["post-10368","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10368","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10368"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10368\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10369"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10368"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10368"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10368"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10368"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}