Mokslininkai pademonstravo, kad infraraudon\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105 galima patikimai sulaikyti itin ploname, vos 42 nanometr\u0173 storio sluoksnyje. Tai ma\u017edaug 2 000 kart\u0173 ploniau nei \u017emogaus plaukas, tod\u0117l pasiekimas laikomas reik\u0161mingu \u017eingsniu kuriant vis ma\u017eesnius ir tikslesnius fotoninius \u012frenginius.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko Var\u0161uvos universiteto komanda, o rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale ACS Nano. Darbas svarbus ne vien d\u0117l rekordinio mastelio: infraraudonosios \u0161viesos bangos ilgis yra didesnis nei regimosios, tad j\u0105 suvaldyti ma\u017eose strukt\u016brose paprastai gerokai sunkiau.<\/p>\n
Pagrindinis sprendimas buvo med\u017eiaga ir jos mikrostrukt\u016bra. Tyr\u0117jai suk\u016br\u0117 itin plon\u0105 molibdeno diselenido sluoksn\u012f, pasi\u017eymint\u012f dideliu l\u016b\u017eio rodikliu, kuris leid\u017eia efektyviai \u201elenkti\u201c ir l\u0117tinti \u0161vies\u0105, taip sudarant s\u0105lygas j\u0105 lokalizuoti.<\/p>\n
Plonas sluoksnis buvo pagamintas molekulini\u0173 pluo\u0161t\u0173 epitaksijos metodu, kuris leid\u017eia auginti labai tikslius atominius sluoksnius. Ant \u0161ios pl\u0117vel\u0117s suformuotos mikroskopin\u0117s juostel\u0117s, o tarpai parinkti taip, kad b\u016bt\u0173 ma\u017eesni u\u017e infraraudonosios \u0161viesos bangos ilg\u012f, tod\u0117l \u0161viesos laukas gali b\u016bti sutelkiamas ypa\u010d ma\u017eoje erdv\u0117je.<\/p>\n
Dar vienas esminis elementas buvo vadinamoji suri\u0161toji b\u016bsena kontinuume, kai banga lieka \u201eu\u017erakinta\u201c strukt\u016broje, nors energeti\u0161kai egzistuoja s\u0105lygos jai i\u0161spinduliuoti \u012f aplink\u0105. Tok\u012f re\u017eim\u0105 pasiekti galima tik labai tiksliai suprojektavus geometrij\u0105, tod\u0117l prie\u0161 gamyb\u0105 buvo atliktas detalus modeliavimas.<\/p>\n
\u201eRezultatai atveria keli\u0105 plok\u0161tiems, itin kompakti\u0161kiems sprendimams, skirtiems lazeriams, bangos fronto valdymui ir sud\u0117tingesn\u0117ms topologin\u0117ms \u0161viesos b\u016bsenoms\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Tokie sprendimai laikomi svarbiais fotonikai, kur informacija apdorojama ne elektronais, o fotonais. Teori\u0161kai tai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti ma\u017einti \u0161ilumos nuostolius ir didinti duomen\u0173 apdorojimo spart\u0105, ta\u010diau praktikoje vis dar tr\u016bksta patikim\u0173 b\u016bd\u0173 \u0161vies\u0105 stabiliai valdyti mikroskopiniu masteliu.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad iki masin\u0117s gamybos dar yra kli\u016b\u010di\u0173. Pl\u0117veli\u0173 auginimo procesas nebuvo idealus, tod\u0117l pavir\u0161iaus netolygumai buvo \u0161alinami papildomu apdorojimu, ta\u010diau pati metodika rodo, kad pana\u0161ius fotoninius elementus galima kurti ir i\u0161 kit\u0173 itin plon\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n
Molibdeno diselenidas priklauso pereinam\u0173j\u0173 metal\u0173 dichalkogenid\u0173 \u0161eimai, kuri laikoma perspektyvia naujos kartos plon\u0173j\u0173 sluoksni\u0173 fotonikai ir optoelektronikai. Jei bus patobulinta j\u0173 gamyba ir strukt\u016br\u0173 formavimas, tai gal\u0117t\u0173 paspartinti metasluoksni\u0173, ultrakompakti\u0161k\u0173 jutikli\u0173 ir nauj\u0173 \u0161viesos valdymo element\u0173 k\u016brim\u0105.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
– https:\/\/doi.org\/10.1021\/acsnano.5c12870<\/p>\n
– https:\/\/www.nature.com\/articles\/natrevmats201648<\/p>\n
– https:\/\/doi.org\/10.1038\/natrevmats.2017.33<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai pademonstravo, kad infraraudon\u0105j\u0105 \u0161vies\u0105 galima patikimai sulaikyti itin ploname, vos 42 nanometr\u0173 storio sluoksnyje. Tai ma\u017edaug 2 000 kart\u0173 ploniau nei \u017emogaus plaukas, tod\u0117l pasiekimas laikomas reik\u0161mingu \u017eingsniu kuriant vis ma\u017eesnius ir tikslesnius fotoninius \u012frenginius. Tyrim\u0105 atliko Var\u0161uvos universiteto komanda, o rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale ACS Nano. Darbas svarbus ne vien d\u0117l rekordinio mastelio: […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":10371,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[96],"miestas":[],"class_list":["post-10370","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10370","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10370"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10370\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10371"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10370"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10370"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10370"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=10370"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}